respublika.lt

Kodėl vokiečių bankus turi gelbėti graikai, lietuviai, latviai?..

(0)
Publikuota: 2015 liepos 11 08:00:02, Respublika.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Kodėl vokiečių bankus turi gelbėti graikai, lietuviai, latviai?.. EPA-Eltos nuotr.

Kaip nutiko, kad Graikija įklampinta į akivaizdžiai neaiškias, bet akivaizdu beviltiškas skolas? Kodėl atsakomybė verčiama tik graikams, o ne tiems, kurie dešimtmečius jiems skolino ir gelbėjo nuosavus bankus?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo trys Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai - ekonomistas Audrius RUDYS, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS ir ekonomistas Valdemaras KATKUS. Diskusiją vedė žurnalistas Ričardas ČEKUTIS.

R.ČEKUTIS: Kaip apibūdintumėte padėtį Graikijoje dabar po įvykusio referendumo? Kas pasikeitė? Pagaliau, ar yra pagrindo įvykius Graikijoje matyti apokaliptinėje šviesoje, kas tapo beveik gero tono ženklu Lietuvoje? Ko tikėtis toliau?

A.RUDYS: Dabar visi elgiasi taip, kad tolesnius visų pusių veiksmus sunku prognozuoti. Netgi tie sluoksniai, kurie visoje Europoje daro didžiąją politiką, nežino, kaip elgtis šioje situacijoje. Todėl, kad ir pati situacija yra tikrai unikali.

A.BUTKEVIČIUS:
Nieko baisaus su Graikija atsitikti negali. Daugelis visiškai klaidingai įsivaizduoja, kad Graikija tėra kelios skurdžios uolos, trys alyvmedžiai, giraitė kiparisų ir nedidelis lopinėlis vynuogių... Iš tikrųjų, pasižiūrėkime, ką jie turi. Jų jūros ir sausumos teritorija sudaro 450 tūkst. kvadratinių kilometrų, t.y. kaip Vokietija ir Austrija kartu paėmus. Per metus jie priima maždaug 16 mln. turistų. Be to, jie yra antri pasaulyje pagal santaupų, laikomų Šveicarijos bankuose, dydį. Graikijoje yra trys stambios laivų statybų gamyklos, be to, jie gamina sunkvežimius, autobusus, geležinkelių vagonus, priekabas, betono maišykles ir t.t. Atkreipkite ypatingą dėmesį: Graikija turi didžiausią pasaulyje krovininį laivyną - 2400 stambių laivų, kurie vien savo pervežimais gali generuoti rimtą pelną.

Pažvelkime ir į iškasenas: jie užima pirmą vietą pasaulyje pagal nikelio, magnetito, hidromagnezito ir perlito gavybą, antrą vietą pasaulyje pagal bentonito gamybą, jie yra Europos lyderiai išgaunant boksitus, chromitus, cinką ir aliuminį. Be to, į pietus nuo Kretos salos yra milžiniškos naftos atsargos, įvertintos 175 mlrd. tonų, o tai yra trečia pagal dydį naftos radimvietė pasaulyje. Jie netgi turi savo aukso - Graikijoje yra trys didžiausios Europoje aukso išgavimo vietos.

V.KATKUS: Pirmiausia, graikų referendumą parėmė ne tik eiliniai žmonės pačioje Graikijoje, bet ir nemažai patyrusių ekonomistų praktikų užsienyje. Jie yra įsitikinę, kad Graikija savo skolų negali išmokėti ir jos turi būti nurašytos. Taip manančiųjų frontas yra gana platus ir jis rimtai spaudžia euro zonos veikėjus bei Europos centrinį banką.

Įdomus ir kitas aspektas, apie kurį pas mus nekalbama. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai yra atlikę savo vidinį tyrimą ir jo rezultatus yra pateikę fondo valdybai. Jie taip pat labai aiškiai pasakė, kad apie 30 proc. graikų skolų turi būti nurašyta, t.y. daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Paskui jie teigia, jog po tokio nurašymo graikams reikėtų duoti dar 52 mlrd. eurų, kad Graikija toliau galėtų gyvuoti. Kitaip sakant, jeigu taip ir nutiks, tuomet bendra Graikijos skola sumažėtų apie 50 mlrd. eurų.

Tas dokumentas yra jau seniai parengtas, tačiau TVF valdyba užgniaužė šito dokumento publikavimą. Buvo netgi pasakyta, kad užgniaužė euro zonos valstybių atstovai, esantys valdyboje. Tada tie žmonės, kurie manė, kad ataskaitos išvados yra teisingos, pateikė dokumentą Vokietijos žiniasklaidai, ši dalį jo paviešino. O tai privertė TVF paviešinti visą ataskaitą, kas ir įvyko praėjusios savaitės ketvirtadienį, t.y. likus kelioms dienoms iki referendumo.

Išėjo taip, kad TVF faktiškai parėmė Graikijos vyriausybės reikalavimą nurašyti skolas ir gauti naujas paskolas. Kita vertus, iškart po to prasidėjo didelė kampanija prieš Vokietiją. Istoriškai yra įrodyta, kad Vokietijos valstybė, kuri susikūrė 1871 metais, per visą savo 150 metų istoriją niekados neatidavė savo skolų. Paskutinis Vokietijos skolų nurašymas įvyko prieš 50 metų, kai buvo nubraukta 60 proc. visų jos skolų. Jeigu tos skolos nebūtų nurašytos, tai iki pat šios dienos Vokietija būtų mokėjusi kreditoriams ir niekada nebūtų įvykęs vadinamasis vokiečių ekonominis stebuklas. Taigi, TVF profesionalų pozicija yra vienokia, o Vokietijos ir Europos centrinio banko (ECB), kuris per 7 metus ir sukūrė šitą vokiškąją-graikiškąją finansinę piramidę, yra visiškai priešinga. Tai kalbu dėl to, kad mūsų valdžia kartu su užsienio bankais Lietuvoje mūsų šalį įtraukė į euro zoną, kuri yra didžiulių skolų zona, t.y. į šitą vokiškąją-graikiškąją finansinę piramidę.

R.ČEKUTIS: Nuostabą kelia suma, kuri šiandien yra įvardijama kaip Graikijos skola - 324 mlrd. eurų. O gal tie patys kreditoriai, kurie visą laiką skolino graikams, seniausiai žinojo, kad tuos pinigus kažkokiais būdais atgaus, galbūt netgi atgavo?

A.RUDYS:
Šitie kreditoriai pirmiausia nėra fiziniai asmenys. Tai yra tos institucijos, kurios lemia šiuolaikinio globalizuojamo pasaulio finansų funkcionavimą ir šios sistemos aptarnavimą. Tos institucijos gali kišti tiek milijardų, kiek jie manys esant reikalinga, netgi nelabai rūpindamiesi - grįš tie pinigai ar negrįš. Šiuo požiūriu tiek TVF, tiek ECB, tiek pačios ES užduotis nėra žūtbūt susigrąžinti ten įkištus pinigus. Jų užduotys yra grynai politinės: dabartinės politinės-ekonominės globalinės tvarkos išlaikymas ir puoselėjimas. Dėl to netgi būtų galima paieškoti sąmokslo teorijos, kad tyčia Graikija buvo varoma į dabartinę situaciją. Tiesiog pagal šiuolaikinio pasaulio raidą Graikijoje buvo per daug socializmo.

A.BUTKEVIČIUS: Pradėkime nuo to, kad tai buvo bendras lošimas. Pinigų skolinimas yra geras biznis, todėl tie, kurie pinigus skolino, turi prisiimti lygiai tokią pačią atsakomybę kaip tie, kurie iš jų skolinosi. Jeigu pinigai buvo skolinami priimant sprendimus, pagrįstus melagingais skaičiais, tai tie, kurie šituos sprendimus priiminėjo ir tikėjo akivaizdžiomis nesąmonėmis, yra lygiai taip pat kalti kaip tie patys graikai, kurie šiuos duomenis klastojo. Todėl sutarkime, kad čia veikė ne vien tik graikų vagys. Lygiai tie patys europietiški vagys, susidėję su graikais, vogė pinigus ir dabar dėl to Lietuvėlė turės prisiimti dalį atsakomybės už euro stabilizavimą ir sukišti ten savo pinigėlius.

Galvoti, kad tai yra tik Graikijos problema, nereikėtų. Reikia suvokti pagrindinį dalyką - euras, kaip pinigas, yra politinis projektas. Jis yra blogesnėje situacijoje, negu kažkada buvo tarybinis rublis, kuris bent jau buvo padengtas vienos valstybės turimu turtu, pramone, iškasenomis ir kitais dalykais. Euras yra padengtas tik idėja, kad egzistuoja Europa kaip vieninga didelė rinka, teikianti išskirtines galimybes savo nariams. Tačiau jokios kitos vertės už euro nėra.

V.KATKUS:
Dar norėčiau kiek grįžti prie graikų referendumo, nes yra įdomių dalykų, kurie Lietuvoje absoliučiai nutylimi, t.y. kaip graikai balsavo pagal amžiaus grupes. Pasirodo, kad daugiau nei 70 proc. jaunimo nuo 18 iki 34 metų balsavo prieš euro zoną. Kitaip sakant, jaunimas, kuris yra ES ateitis, iš tikrųjų nemato savo perspektyvų euro zonoje. O didžioji dalis pensininkų, taip pat apie 70 proc., balsavo už tokią euro zoną, kad jiems ir toliau mokėtų pensijas iš skolintų pinigų.

Tai išeina taip, kad euro zona save pozicionuoja su pensininkais, o jaunimas pasisako prieš. Čia dar reikia turėti omeny faktą, kad tas jaunimas dar ir tarnauja kariuomenėje, o tai rodo, kad ginti Europą motyvacija yra labai žema... Taigi, dabar klausimas iš esmės yra toks: 7 metus veikusi Vokietijos programa, kuri sukūrė mano minėtą finansinę piramidę, buvo skirta tik tam, kad turtingosios šalys - Vokietija, Prancūzija ar Nyderlandai - išgelbėtų ne Graikiją, o savo privačius bankus. Iš tikrųjų 60 proc. visos paramos, kurios buvo suteikta Graikijai, atiteko tiems bankams, o visos skolos buvo užkrautos ne ant bankų, o ant graikų mokesčių mokėtojų pečių.

R.ČEKUTIS: Turtingųjų valstybių vyriausybės ir bankai tiesiog pasinaudojo graikais?

V.KATKUS: Iš esmės taip. Yra toks ciniškas pasakymas: privatūs bankai privatizuoja pelną, bet vyriausybė nacionalizuoja nuostolius... Ir šiuo metu būtent taip ir nutiko: Vokietijos, Nyderlandų ir Prancūzijos vyriausybės nacionalizavo būsimus bankų nuostolius ir pavertė juos mokesčių mokėtojų nuostoliais. Nes jeigu jau prieš 7-8 metus būtų leista privatiems graikų bankams nurašyti nuostolius, tai nebūtų atsiradusi ir šita vokiškoji-graikiškoji finansinė skolų piramidė. Tiesiog bankų savininkai būtų praradę pinigus ir tiek.

Dabar svarstoma sukviesti euro zonos skolų nurašymo konferenciją, kurioje skolos būtų nurašytos ne tik Graikijai, bet ir Ispanijai, Italijai, Prancūzijai, Portugalijai, Airijai... Nes ši programa per 7 metus taip ir nesuveikė, o vadinasi, ir neveiks niekada. Ir šiandien yra 25 proc. Graikijos pajamų kritimas, lyginant su 2008 metais, didžiulis nedarbas ir t.t. Lietuvos interesas būtų palaikyti skolų nurašymo idėją, nes tokiu atveju būtų nurašytos euro zonos skolos, kurios buvo sukurtos dar iki mūsų, o tik tada jau galėtume dalyvauti toje zonoje savo pinigais. Bet Lietuvos valdžia nieko apie tai nekalba, vadinasi, ji ir toliau nori žaisti toje vokiškojoje-graikiškojoje finansinėje piramidėje, kurioje mes tikrai nebūsime laimėtojais. Mes tiesiog ten merksime savo pinigus, kurie ateityje vis tiek bus nurašyti... Tai yra tiesiog žalinga Lietuvos valdžios politika savo pačios atžvilgiu.

R.ČEKUTIS: Tačiau kad ir kaip būtų, Europoje niekas nenori graikų paleisti iš euro zonos ir nurašyti jų skolų, kad šalis galėtų bent minimaliai funkcionuoti. Galbūt bijomasi sukurti graikiškąjį precedentą.


A.RUDYS:
Čia yra vienas iš tų motyvų, dėl kurių aš laikausi nuomonės, kad Graikijai niekas neleis taip paprastai pasitraukti ar netgi žlugti. Net jeigu jie to labai norėtų, manau, vis viena būtų dirbtinai laikomi euro zonoje. Todėl, kad visa tai, ką dabar stebime, yra politinis, o ne ekonominis projektas.

Juk seniai buvo šnekama, kad graikai pagal savo pirminius duomenis neturėjo pakliūti į euro zoną.

Kai sakoma, kad niekas nežinojo, jog jie klastojo savo ekonominius duomenis, tai galima tuo truputėlį tikėti, o truputėlį - netikėti. Todėl, kad turint tokią žvalgybos sistemą kaip Jungtinių Valstijų, o ir didžiausių Europos šalių, neįmanoma nežinoti tikrosios padėties. Kai yra milijardus operacijų per sekundės dalį atliekantys kompiuteriai ir kita specialioji sekimo įranga. Jie juk seka net visus elektroninius laiškus, nekalbant jau apie telefoninius pokalbius - nuolat išaiškėja, kad klausėsi tai kokio prezidento, tai kanclerės pokalbių... Ne tik juos - jie gauna informaciją netgi tada, kai namų šeimininkė paskambina šaltkalviui ar santechnikui. Todėl naivu galvoti, kad graikai kažką savo ataskaitomis apgavo. Visą tikrą informaciją tie kreditoriai puikiausiai žinojo.

Kad ir kaip būtų keista, ši Graikijos situacija yra truputį dirbtinai sukurta, tačiau galbūt pats toks rezultatas yra ne visai tikėtas. Jie nesitikėjo, kad Graikijoje laimės „Syriza“, kad atsiras kristalizacijos centras, kuris sugebės paveikti visuomenės nuomonę taip, kaip ir įvyko. O juk viskas į tai ir ėjo: jūs esate prasiskolinę, tai pardavinėkite savo salas, privatizuokite valstybines įmones... Kitaip sakant, tai galėjo būti priemonė, visiškai supančiojanti ir naikinanti valstybę.

A.BUTKEVIČIUS: Be jokios abejonės, masinio skolų nurašymo precedento bijoma. Pasikartosiu: euras tėra ideologinis produktas ir bandymas nurašinėti skolas parodys, kad šitas pinigas yra nieko vertas, nes jis kažkieno susitarimu buvo įvestas, kažkieno susitarimu gali būti ir panaikintas... Toks elgesys atskleidžia šio politinio projekto ydingumą ir pasitikėjimas euru dėl tokio galimo skolų nurašinėjimo garantuotai kristų galutinai. Nors dabartinė situacija ir nesukėlė kokių nors ypatingų euro patikimumo svyravimų, tie, kas planuoja tolesnes operacijas, stengiasi šitą situaciją išsaugoti.

V.KATKUS:
Aišku, viena vertus, to bijoma, nes to paties pareikalaus kiti. Tačiau svarbesnis yra kitas dalykas - grynai politinis. Jeigu dabar Briuselis nusileis šitiems jauniems į valdžią Graikijoje atėjusiems radikalams, kaip juos vadina, tai panašios jėgos ateis į valdžią Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, nes tai parodys, kad tokios jėgos gali daugiau išsiderėti negu visos tos tradicinės partijos.

Mes čia kalbame apie vokiškąją-graikiškąją finansinę piramidę, tačiau prisiminkime, kad lygiai tokia pati finansinė piramidė buvo sukurta ir Lietuvoje. Kada bankai 2008 metais skolino visiems taip plačiai, kad visiškai negalvojo apie pasekmes, tačiau bankų savininkai Lietuvoje visiškai nieko neprarado, bet skolas reikėjo grąžinti eiliniams piliečiams. Juk tuo metu Lietuvoje įvyko vidinis defoltas, Vyriausybė tapo nemoki, ji įšaldė ir sumažino pensijas, atlyginimus biudžetiniams darbuotojams.

Taigi pasirinkimas čia tik toks: arba tu tampi nemokus išorėje ir nevykdai tarptautinių įsipareigojimų, arba tu nevykdai įsipareigojimų savo žmonėms viduje. Lietuvos Vyriausybė buvo pasirinkusi nevykdyti įsipareigojimų savo žmonėms, bet užtat nuoširdžiai vykdė įsipareigojimus užsieniui. O graikai dabar pasielgė atvirkščiai - išorėje jie reikalauja skolų nurašymo, bet savo žmonėms jie įsipareigojimus vykdo. Lietuvoje šiuo metu mūsų biudžetininkams ir pensininkams yra įšaldyti 250 mln. eurų, kuriuos dabartinė valdžia dar išdėstė 5 metų laikotarpiui, nes esą nėra pinigų. O 330 mln. eurų, kuriuos reikėjo įmokėti į euro stabilizacijos fondą, valdžia surado labai greitai. Šiandien mūsų interesas būtų toks, kad į valdžią Lietuvoje ateitų žmonės, kurie iš tikrųjų gintų pirmiausiai mūsų žmonių interesus ir vykdytų įsipareigojimus būtent jiems, o ne užsienio bankams.

Daugiau informacijos rasite čia.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s