respublika.lt

2018 sausio 22, pirmadienis

Katalonijos problemos raktas - geopolitiniai interesai ir nepamatuotos ambicijosnuotraukos (2)

2017 spalio mėn. 07 d. 10:18:11
Audrius Butkevičius

Mano širdis kartu su Katalonija, deja, patirtis sako, kad šie įvykiai pradeda didelių permainų etapą Europos Sąjungoje. Visas praeities imperijas sugriovė „nacionalinis klausimas“. Tarybų Sąjungą mes sudraskėme į gabalus pasinaudodami šiuo mechanizmu taip pat. Kas laukia Europos Sąjungos, jeigu tai, ką šiandien matome Katalonijoje, ženklina naujų tendencijų pradžią? Kiti bus baskai. Paskui prasidės nepriklausomybės siekiai Venete ir tada su „bananais“ lakstys jau Italijos karabinieriai. Paskui škotai, paskui Velsas... Europa - tai nacijų mozaika, kitados sujungta į valstybes karalių ir imperatorių valdžia. Tačiau senieji tautiniai ar net gentiniai instinktai niekur nedingo. Regioninė Europos Sąjungos politika susilpnino nacionalinių valstybių kontrolę įvairiuose tautiniuose rajonuose ir paaiškėjo: tautinė savimonė gyva! Apstu ir politinių lyderių, pasiruošusių šį fenomeną išnaudoti.

 

Viskas, kas nutinka politinių įvykių lauke, yra kažkam naudinga! Tai aksioma! Būtinai kažkas sukuria mechanizmus tam ar kitam įvykiui panaudoti! Vos apčiuopęs galimo vyksmo tendencijas kažkas organizuoja jas paryškinančius įvykius! Taip konstruojamas politinis spektaklis! Tokia politikos prigimtis! Siūlau tai, ką šiandien stebime Katalonijoje ir greitai matysime kitose vietose, vertinti pasitelkus šias tiesas.

Šiandieninė Europos Sąjunga ir jos pusės milijardo vartotojų rinka - tai labai rimtas konkurentas jos geopolitiniams priešininkams: JAV, Kinijai, Rusijai. Ar leisti ES tapti Jungtinėmis Europos Valstijomis, federaline valstybe, Europos imperija? Štai klausimas, į kurį, manau, ieško atsakymo minėtų valstybių elitas ir jų strategai. Ir jeigu būsima Europos imperija ar net šiandieninė jos versija kelia nerimą jos priešams, tai kur turi būti padėti politinio dinamito užtaisai norint padaryti jai galą? Nesena Prancūzijos prezidento E.Makrono (E.Macron) kalba, kupina napoleoniškos ambicijos ir užmojo, nubrėžė tokios valstybės kontūrus ir, manau, privertė Europos priešus patikėti tokia galimybe! Geriausias būdas sustabdyti šiuos europinės integracijos procesus yra priversti ES valstybes kapstytis amžinose, neišsprendžiamose vidaus problemose. Kaip sakė Bonapartas: „Didelė jėga miršta nuo nevirškinimo.“ Nacionalinis klausimas ir separatizmas yra blogiausiai virškinami valstybiniuose skrandžiuose tarp visų man žinomų politinių problemų. Dabar mes tai matome Ispanijoje, Katalonijoje.

Aš neteigiu, kad galiu įrodyti, jog Rusija, Kinija ar JAV pastimuliavo katalonų separatizmą ar nacionalizmą. Tačiau neabejoju, kad ne vienas politinį pasiansą dėliojantis vyrukas sapnuoja, kaip išnaudos šią ilgai lauktą galimybę. Kita vertus, po to kai Barselonoje buvo „bananų“ ir keli šimtai karštų pietiečių gavo į kailį nuo titulinės tautos atstovų, situacija įgavo dar vieną niuansą. Žinau iš asmeninės patirties, jog šiandien Katalonijos lyderiai jau pasiruošę susidėti su pačiu velniu, kad tik laimėtų savo politinę bataliją. Dar vakar jie nebuvo nė vienam iš velnių padavę net piršto, o šiandien jie paduos visą ranką. Todėl situacija aštrės ir greitai keisis.

Yra ir dar vienas svarbus nacionalizmo ir separatizmo jėgų panaudojimo Europos Sąjungoje aspektas. Jungtinės Europos Valstijos negali gimti tol, kol išlieka stiprios ES sudarančios nacionalinės valstybės. Joms susilpninti skirta ES regionų politika. Tai, kas vyksta šiandien Katalonijoje, tai abipus aštrus kinžalas, įvykis ir įvykiai, kurie silpnindami Ispaniją gali būti panaudoti ir gilesnei Europos integracijai. Todėl gali būti, kad šiandien mes stebime naujos europinės valstijos gimimą.

Po sukrečiančių valstybinio teroro prieš vis dar savo valstybės piliečius vaizdų, pasklidusių internete, Ispanijos vyriausybė sulauks stipraus tarptautinio spaudimo. ES vadovybė pripažins referendumą teisėtu ir Ispanijos vyriausybės veiksmus pažeidžiančiais žmogaus teises. Į žaidimą įsitrauks žmogaus teisių ir kiti europiniai teismai. Atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkų gretos išaugs kur kas labiau, nei būtų galėję jas išauginti katalonų vadai, naudodami aršiausią propagandą. Štai labai netolimos ateities prognozės. Visa tai paskatins kitų Europos valstybių regionų lyderių viltis. Nes, kaip nuo seno žinoma, geriau būti pirmam savo kaime nei nežinomam mieste. Todėl nepriklausomybių paradas tęsis.

„Nacionalinis klausimas“ - tai toks universalus ir patogus instrumentas, kurį artimiausioje ateityje naudos tiek Jungtinių Europos Valstijų priešininkai, tiek ir šio politinio darinio konstruktoriai. Pageidaujamam politiniam procesui sukurti bus naudojami net ir tokie kvaili, anachronistiniai veiksmai, kaip tie, kuriuos šiandien Barselonoje panaudojo Ispanijos vyriausybė.

Šiandien, matydamas, kaip vienos iš svarbiausių Europos valstybių vyriausybė nesugeba atskirti jėgos panaudojimo nuo smurto, kai metų metais ignoruojant elementaraus politinio dialogo procedūras tarp centrinės valstybės valdžios ir maištingos provincijos vadovų sukuriama krizė, kurios galėjo nebūti, kai prieš savo valstybės piliečius, taikai einančius atlikti standartinės demokratinės balsavimo procedūros, vyriausybė panaudoja vidaus kariuomenę, aš vėl ir vėl užduodu sau klausimą: kas tai? Kvailystė ar provokacija? Juk mes patys ne kartą buvome liudininkais, kai didžiausio patriotizmo vedami žmonės veikė tarsi svetimos valstybės agentai. Arba atvirkščiai.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠVENTĖ: pirmadienį minint 55-ąsias prancūzų ir vokiečių bendradarbiavimą įtvirtinusios Eliziejaus sutarties metines Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe'as Jeantaud paskelbė bendrą pareiškimą kviesdami kartu švęsti ir Lietuvą.
  • KREPŠINIS: naudingiausiu praėjusios savaitės Lietuvos krepšinio lygosžaidėju tapo Vilniaus „Lietuvos ryto“ legionierius Travisas Petersonas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar žiemą lipate ant sušalusių vandens telkinių?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai lankotės muziejuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -14   -8 C

   -17  -12 C

 

   -12  -10 C

    -5   -7 C

   -6   -8 C

 

   -3  -2 C

    2-4m/s

    2-3m/s

 

      6-8 m/s

 

USD - 1.2255 PLN - 4.1716
RUB - 69.3324 CHF - 1.1758
GBP - 0.8837 NOK - 9.6243
reklama
Prenumerat 2018