respublika.lt

2017 gruodžio 13, trečiadienis

koncertas

Katalonai niekada nenorėjo gyventi su ispanaisnuotraukos (1)

2017 spalio mėn. 10 d. 10:21:16
Ričardas Čekutis, zinios@vakarozinios.lt

Nepaisydamas užvakar Barselonoje vykusios masinės demonstracijos prieš Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos, regiono vyriausybės vadovas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) patvirtino planus skelbti nepriklausomybę. „Nepriklausomybės paskelbimas (...) yra numatytas referendumo įstatyme“, - pareiškė jis interviu Katalonijos televizijos stočiai.

 

„Vakaro žinios“ pakalbino Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą, politikos apžvalgininką Rolandą Paulauską.

- Įvairūs mitingai Katalonijoje rodo, kad regiono nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų skaičius yra maždaug vienodas. Tačiau katalonų valdžia ir toliau teigia, kad skelbs nepriklausomybę nuo Ispanijos. Kokius tolesnius įvykius galima prognozuoti?


- Prognozuoti tolesnius įvykius labai sunku. Ir prieš referendumą vykusios apklausos rodė, kad nepriklausomybės priešininkų ir šalininkių skaičiai pačioje Katalonijoje yra panašūs. Iš kur susidaro tokie skaičiai? Katalonijoje gyvena daug žmonių, atvykusių ten iš kitų Ispanijos regionų, be to, ten yra gana daug įvairiausių migrantų, kurių dalis taip pat palaiko atsiskyrimą nuo Ispanijos. Žinoma, ta dalis žmonių, kurie pasisako prieš nepriklausomybę, jaučia Madrido palaikymą - vadinasi, jų pasireiškimus viešumoje galima nesunkiai pastimuliuoti. O kad nėra sudėtinga dirbtinai organizuoti įvairius protestus, mes žinome ir iš Džordžo Sorošo (George Soros) pavyzdžio Jungtinėse Valstijose, kur periodiškai kyla protestai prieš prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump)... O kadangi tuo Ispanijoje dabar suinteresuota ir centrinė valdžia, tai sukelti tas demonstracijas pirmiausia per savo biudžetininkus yra nesunku. Todėl tolesni įvykiai priklausys tik nuo to, kiek yra užsispyrę tie Katalonijos nepriklausomybės šalininkai. Tai pamatysime jau artimiausiomis dienomis - kiek politinis Katalonijos elitas yra pasiryžęs kovoti už šitą savo interesą. Tačiau aš grįžtu prie minties, kad Briuseliui patyliukais yra naudingas Katalonijos atsiskyrimas.

- Tačiau būtent didžiųjų Briuselio ponų rimtesnių komentarų viešojoje erdvėje šiuo klausimu beveik nėra arba pasisakoma labai aptakiai ir dviprasmiškai.

- Tai yra suprantama ir logiška. Nes pasakyti oficialiai, kad jie labai norėtų Katalonijos atsiskyrimo, negali - formaliai jie turi pasisakyti už Ispanijos vienybę. Tačiau mąstykime objektyviai; jeigu mes būtume tais ES komisarais, tai būtinai siektume didžiųjų valstybių skaidymo proceso - kuo bus silpnesnės valstybės, tuo lengviau bus suvaldyti sistemą. Aišku, yra pavojus, kad ta sistema pradės byrėti, kad prasidės ir kitų regionų atsiskyrimai, be to, ne visi atsiskyrėliai gal norės būti Europos Sąjungoje. Rizika yra, bet iš kitos pusės mąstant - jeigu išliks istorinės didžiosios Europos valstybės, tai yra beveik šimtaprocentinė tikimybė, kad ES turės keistis ir dabartiniu pavidalu ji tiesiog negalės egzistuoti.

- Škotai įšaldė savo nepriklausomybės referendumą. Kokie sumetimai čia sužaidė? Atrodytų, dabar kaip tik palankiausias laikas siekti tokių pokyčių.

- Manau, kad škotai pajuto tai, apie ką mes „Respublikos“ leidiniuose kalbėjome ne vieną kartą. Didžiojoje Britanijoje juk lygiai ta pati istorija - referendumas dėl „Brexit“ ten laimėjo labai nedideliu balsų skaičiumi. Kitaip sakant, ten yra apie 50 proc. žmonių, kurie nenori pasitraukti iš ES, ir 50 proc. tų, kurie to nori. Taigi, škotai, kurių dauguma norėjo pasilikti ES, dabar viliasi atsiskyrimo procesą užvilkinti, o gal net visiškai sustabdyti. Škotai, matydami tikimybę, kad visa Didžioji Britanija galutinai nepasitrauks, nusprendė nekelti papildomų vėjų. Jų premjerė būtent taip ir formuluoja: neaišku, kuo baigsis tas Londono „Brexit“. Kol nėra aiški baigtis, jie susilaiko nuo nepriklausomybės. Visiškai logiška ir suprantama pozicija. O juk mes apie tai kalbėjome dar prieš „Brexit“ - anglai buvo susiderėję beveik idealias sąlygas ir jau tada buvo faktiškai pasitraukę iš ES. Taigi sąlygas ES jie turi išskirtines ir ta elito dalis, kuri pasisakė už „Brexit“, daugiau mąstė apie geopolitiką, turint omenyje pirmiausia pasaulinį konfliktą dėl valiutų emisijos, - kokia valiuta bus perkama nafta, kokia valiuta dominuos pasaulio atsiskaitymuose... Visi mato, kad dolerio dalis mažėja, euro dalis auga, o svaras sterlingų nori išlaikyti savo pozicijas. Taigi, tiek tie žmonės, kurie yra už britų pasitraukimą, tiek tie, kurie pasisako prieš, - niekas nėra tikras, kuo čia viskas baigsis.

- Kitaip sakant, visi dabar sustingę neapibrėžtumo, nežinios ir laukimo laikotarpyje?

- Būtent. Ir dėl to vyksta įvairiausi taktiniai manevrai. Kad ir vakarykštis Vokietijos finansų ministro Volfgango Šoiblės (Wolfgang Schaeuble) pasisakymas... O jis juk sako lygiai tą patį, ką mes kalbame jau ne pirmus metus: „Mano didžiausias nerimas yra skolos.“ Taigi, pasaulio galingieji jau suvokia, kad gyvenimas skolon negali ilgai tęstis. Niekas šiandien iš pasaulio „auksinio milijardo“ nežino, kaip iš tų skolų išbristi. O iš kitos pusės - ką reiškia Saudo Arabijos karaliaus vizitas į Maskvą? Juk tai yra fundamentalus pasaulyje vykstančių pokyčių požymis, kuris puikiai siejasi ir su V.Šoiblės pasakymu, ir su „Brexit“. Kitaip sakant, tos geopolitinės kovos, kuri šiandieną vyksta, baigtis yra neaiški ir dėl to visi blaškosi. O katalonai, apimti savo emocijos, niekada nenorėjo gyventi su ispanais - jie juk ne nepriklausomybės siekia, o siekia atsiskyrimo nuo Ispanijos, bet nori likti priklausomi nuo Briuselio.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KULTŪRA: Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą. Kitų metų kultūros sričiai finansavimas didėja 28 mln. eurų; tai 22 mln. eurų ES investicijų lėšų ir 6,2 mln. eurų didesnė valstybės biudžeto dalis, palyginti su praėjusiais metais.
  • PRALAIMĖJO: Blede vykstančio pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės turnyro ketvirtosiose rungtynėse trečiadienį Lietuvos rinktinė 1:4 pralaimėjo Lenkijos komandai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar esate patenkinti Vyriausybės darbu per pirmuosius metus?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2  +3 C

   -3   0 C

 

   -1  +3 C

    +1  +4 C

   0  +4 C

 

   0  +3 C

    7-17 m/s

    2-7 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1766 PLN - 4.2044
RUB - 69.2925 CHF - 1.1671
GBP - 0.8807 NOK - 9.8245
reklama
Labas vasara