respublika.lt

Karai dėl valdžios pagimdė bevaldystę (5)

2017 lapkričio mėn. 26 d. 08:06:43
Ričardas ČEKUTIS, „Respublikos“ žurnalistas

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.


- Vokietijoje ir šią savaitę niekaip nepavyksta suformuoti vyriausybės, o politinį spaudimą dėtis prie Angelos Merkel koalicijos ten jau patiria ir socialdemokratai, kurie prieš tai atsisakė tokios galimybės. Kur glūdi valdžios krizės Vokietijoje priežastys?

- Pagal senąją rusišką pasaką vėžys, gulbė ir lydeka vežimą traukia į skirtingas puses... Rinkimus laimėjo partijos, kurių išankstinės pozicijos buvo sunkiai suderinamos. Ir dabar A.Merkel yra priversta labai smarkiai apriboti savo tiek ekonominius, tiek politinius prioritetus. Kaip ji pati sako, jos partija yra pasirengusi eiti į naujus rinkimus. Žinoma, tai yra politinis manevras ir gąsdinimai, bet gali taip nutikti, kad nieko kito ir neliks. Tačiau aš lieku prie savo ankstesnės nuomonės, kad jie visi geriau atsisakys kai kurių savo nuostatų, negu eis į išankstinius rinkimus. Nesu pajėgus kalbėti apie tikrąsias konflikto priežastis, nes jos, kaip paprastai ir būna, yra po stalu, bet pasvarstyti galima. Aš manau, kad tradiciškai tai yra pozicijų vyriausybėje dalybos, įtakos sferos, kurias valdys viena ar kita partija. Nes manyti, kad konflikto pagrindas yra kažkokie ideologiniai skirtumai, būtų labai naivu...

- Na, pačioje Vokietijoje daug kalbama, esą jie ten niekaip nesusitaria dėl vadinamųjų „pabėgėlių“ - neva A.Merkel bando griežtinti savo poziciją jų atžvilgiu, pamačiusi, kad daugybę balsų iš jos paėmė „Alternatyva Vokietijai“, kuri visada griežtai ir nuosekliai pasisakė prieš migrantus. Tačiau jos potencialūs koalicijos partneriai esą ir toliau pasisako už neribojamą migraciją. Kiek čia gali būti tiesos?

- Aš nedrįsčiau vienareikšmiškai teigti, kad čia ir yra ta pagrindinė nesutarimų priežastis. A.Merkel pripažino savo klaidą, dabar mušasi į krūtinę ir šaukia: „Mano kaltė...“ Tačiau čia reikia kalbėti apie tai, ką daryti toliau. Patikrinti visiems dantis ir tuos, kurių dantys blogi, mesti atgal per jūras pripučiamose guminėse valtelėse? Ši schema neveikia ir visi supranta, kad Vokietijos visuomenei teks suvirškinti jiems politikų primestą situaciją. Todėl klausimas čia yra labai skausmingas. Bet aš manau, kad visi politinio žaidimo dalyviai tuos migrantus priėmė kaip įvykusį faktą, o dabartinė pagrindinė nesutarimų priežastis yra valdžios ir įtakų dalybos.

- Tuomet pakalbėkime apie tai, ko nepasidalina Luhansko separatistai ir už jų stovintys ponai? Skaitytojams priminkime, kad, pasak gandų, vadinamosios „Luhansko respublikos“ vadovas Igoris Plotnickis norėjo atleisti vidaus reikalų ministrą Igorį Kornetą, tačiau dabar teigiama, kad pats buvo priverstas bėgti į Rusiją....

- Ukrainiečiai sako, kad tai yra vorų pjautynės stiklinėje. Mano žiniomis, situacija susijusi su tam tikrų Maskvos įtakų šioje teritorijoje vidiniu konfliktu. FSB (buvusi KGB) Luhanske palaikė I.Plotnickį, o Rusijos vidaus reikalų ministerija - I.Kornetą. Senas, tiek Tarybų Sąjungoje, tiek Rusijoje vyravęs konfliktas tarp šių jėgos žinybų dabar perkeltas į štai šias teritorijas, kuriose „ganosi“ šių struktūrų atstovai - jie „kuruoja“ ten visą veiklą, kontrabandos ir narkotikų kelius, įvairiais būdais organizuojamą turto išvežimą į Rusijos gilumą ir pan. Aš laikausi šios pozicijos, nes kalbėti apie kokį nors ideologinį konfliktą ten būtų itin naivu... Įdomu tik tai, kad šioje situacijoje visiškai atsiskleidė Maskvos įtakos Luhanske ir Donecke, buvo visiškai viešai permestos ginkluotosios pajėgos, kurios turėjo sukontroliuoti padėtį. Todėl netgi pačiam kvailiausiam Europos politikui turėtų pakakti argumentų, kad šios teritorijos yra Maskvos okupuotos ir visiškai priklauso nuo Rusijos įtakos.

- Šią savaitę Vladimiras Putinas susitiko su Sirijos vadovu Bašaru al Asadu (Bashar al-Assad) ir po pasitarimo su juo buvo nuspręsta, kad kova prieš teroristus Sirijoje beveik baigta ir laimėta. Čia turėta galvoje „Islamo valstybė“, bet kas bus daroma toliau su ten veikiančiomis kitomis grupuotėmis, kurių priskaičiuojama virš 40? Kaip su visais susitarti ir atkurti tvarką valstybėje?

- Žinoma, visas tas likusias grupuotes paskelbs teroristais... Klausimas bus sprendžiamas labai šauniai, tačiau aš manau, kad paskelbimas, esą su teroristais jau susidorota, yra gerokai per ankstyvas - jis galioja iki pirmo efektyvaus sprogimo. Rusų įsivaizdavimas, kad jie įsitvirtino Sirijoje ir kad jokio dujų kelio iš Kataro jau nebus, taip pat pernelyg ankstyvas. Visi tokie konfliktai visuomet vyksta dėl išteklių. Šiuo atveju netgi galima atsekti gamtinių išteklių padavimo kelių įtakas politikai, t.y. naftotiekiai ir dujotiekiai tampa rimtu geopolitiniu faktoriumi, dėl ko ir kyla visi karai bei konfliktai. Lygiai taip pat kaip kilo ir Abchazijos konfliktas, nes iš Kaspijos baseino Gruzija norėjo tiekti dujas tiesiai į Europą. Šis konfliktas buvo bandymas užgesinti tokį projektą. O Sirijoje turime analogišką situaciją.

- Hagos tribunolas šią savaitę iki gyvos galvos pasodino buvusį serbų lyderį Bosnijoje ir Hercegovinoje Radką Mladičių, apkaltintą vykdžius genocidą. Ar įmanomas taikus sambūvis Balkanuose, ar konfliktai tarp serbų, bosnių, kroatų, albanų ir kt. plieksis toliau? Ar viršų visuomet ten ims istorinės nuoskaudos?

- Pradėkime nuo to, kad užėję į svečius kas trečioje arba netgi kas antroje serbų šeimoje ant sienos rasite R.Mladičiaus portretą... Taigi, galvoti, kad šis klausimas yra išspręstas pasodinant R.Mladičių iki gyvos galvos, o prieš tai jį areštuojant serbų spec. tarnybų pajėgoms, yra tiesiog naivu. Viskas ten yra gyva ir iškilus bent mažiausiai galimybei konfliktas ir vėl sprogs. Kol situacija yra kontroliuojama ir palaikoma tarptautinių pajėgų, kol egzistuoja tam tikros policinės priemonės, tai yra sąlygiškai ramu. Bet jeigu Rusija ir toliau žais savo įtakų didinimo žaidimus per konfliktų kūrimą, ką ji pakankamai efektyviai daro, tai situacija vėl virs kruvinu konfliktu. O tai, kad ten gyvenančios tautos sugeba labai žiauriai ir efektyviai viena su kita dorotis, jokia naujiena. Beje, prisiminkime mūsų ir lenkų arba ukrainiečių ir lenkų konfliktus, civilių gyventojų niokojimą iš visų konflikto pusių ir suprasime, kad nuo Balkanų iki Baltijos krantų yra visai netoli...

- Šią savaitę Europos Komisija staiga prisiminė penkias Europos valstybes, įskaitant Prancūziją ir Italiją, dėl jų prasiskolinimo ir dar kartą papriekaištavo, kad jos nesilaiko „fiskalinės drausmės“, nesubalansuoja biudžetų ir t.t. Bet gal tos valstybės kaip tik elgiasi pragmatiškai, nes puikiai suvokia, kad dabar egzistuojančių skolų jau seniai neįmanoma grąžinti?


- Jeigu yra bandoma sukonstruoti centralizuotą Europą, jeigu politikų dienotvarkėje yra Europos imperijos gimimas, tai šitos viską pravalgančios ir labai išplitusią biurokratiją turinčios šalys tiesiog ardo ir naikina tokio projekto galimybę. Prancūzai ar italai, apskritai visas pietinis Europos pakraštys sudaro kur kas daugiau problemų negu mes mažiukai su savo paklusniais vadovais, mažytėmis skolelėmis ir „subalansuotu biudžetu“. Manau, kad netgi Briuselio ekonomistams pagaliau paaiškėjo, jog be galo spausdinti eurus, už kurių stovi tik moralinis imperatyvas, esą mes esame Sąjunga su galinga 500 milijonų rinka, darosi pernelyg pavojinga. Tas nuolatinis blefavimas prie šio pokerio stalo kada nors turi pasibaigti...

- Šią savaitę dalyvauti Rytų partnerystės viršūnių susitikime buvo pakviestas Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka, bet šis vietoj savęs ten nusiuntė užsienio reikalų ministrą. Kodėl? Juk pastaruoju metu Europos politikai rodo tam tikrus palankumo ženklus A.Lukašenkai...

- Atsakyti į šį klausimą galima tik suvokiant problemas, kurios yra tarp A.Lukašenkos ir V.Putino, t.y. tarp Baltarusijos ir Rusijos. A.Lukašenkai vykti į šį susitikimą ir toliau atsiskaitinėti V.Putinui už kiekvieną šypsnį ar pagal rusišką interpretaciją „proeuropietišką pareiškimą“ yra tiesiog nepatogu. Na, o užsienio reikalų ministrą esant reikalui galima ir „nuimti“... Taigi, čia yra tipiškas kolūkietiškos diplomatijos pavyzdys ir nieko daugiau.

- Šiaurės Korėjos problema neišnyksta ir toliau iš didžiųjų pasaulio žaidėjų darbotvarkės. Visada klausimas lieka tas pats: kaip dorotis su Kim Čen Uno (Kim Jong-un) keliama grėsme? Ar Donaldo Trampo (Donald Trump) vizitas į Aziją bent kiek padėjo išspręsti problemą?

- Kaip suprantama, D.Trampas savo vizito metu ne tik dalijo pyragėlius savo potencialiems sąjungininkams, bet ir demonstravo kumštį. Pakankamai didelės JAV karinio jūrų laivyno pajėgos manevravo po Azijos vandenis, demonstruodamos galimybę smogti visa jėga Šiaurės Korėjai. Klausimas buvo keliamas taip: arba mes susitariame dėl sankcijų, arba jūs mus išprovokuosite imtis jėgos veiksmų. Šioje situacijoje D.Trampas gavo daugiau rytietiškų šypsnių, tūpsnių, arbatos gėrimų ir kitos įprastos rytietiškos diplomatijos pasireiškimų negu realių pažadų. Žinoma, Pietų Korėjos perspektyvos būti apšaudomai tegul ir konvencine ginkluote ar galimybė, kad Seulas bus nušluotas nuo žemės paviršiaus, niekam neatrodo labai maloniai... Deja, aš ir toliau laikausi nuomonės, kad nieko kito, be ginkluotos kovos, kuri leistų suvaldyti šitą situaciją, padaryti nepavyks. Nebent JAV turi pakankamą įtaką Šiaurės Korėjos potencialiai opozicijai ir būtų galima tikėtis perversmo Šiaurės Korėjos valstybės viduje. Tai nėra neįmanoma, nors dabar apie tai mąstyti būtų sudėtinga. Tačiau vien tik nuolatiniai įvairių Kim Čen Uno giminaičių naikinimai rodo, kad tas rytietiškas konfliktas yra visai įmanomas. Ypač prisimenant tuose kraštuose šimtmečiais vyravusią praktiką, kai valdovo antrieji ir tretieji sūnūs buvo naikinami tam, kad nereikštų pretenzijų į sostą ir nerengtų jokių perversmų ar sąmokslų prieš sosto paveldėtoją. Atsisakyti tokios galimybės inicijuoti nepasitenkinimą šalies viduje JAV negali. Taigi, arba perversmas, arba jėgos panaudojimas - trečio kelio čia nėra.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AUKOS: šeštadienį Indijoje mažiausiai šeši turistai žuvo, o dar keliolika buvo sunkiai sužeisti, kai jų autobusas kaktomuša susidūrė su sunkvežimiu.
  • MIRĖ: šeštadienį po ilgos ligos Pekine mirė žinomas branduolinės fizikas specialistas, Kinijos Mokslų akademijos narys Cheng Kaijia.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -1   +2 C

 

   0 +1 C

  0  +61 C

   +1  +3 C

 

   +1  +2 C

 1m/s

 3m/s

 

   2-3 m/s

 

reklama
Ukis 2018