respublika.lt

Kam dirbs komisarė?

(0)
Publikuota: 2019 liepos 16 18:21:52, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 9 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

Nors dar ne visai aišku, ar Vokietijos politikė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) taps Europos Komisijos pirmininke, „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kas yra ši politikų dinastijos atstovė ir kokią įtaką jos paskyrimas ar nepaskyrimas galėtų turėti Lietuvai. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo ekspertas Audrius Butkevičius mano, kad vokietė gali būti palanki Rusijai, todėl Lietuvai džiaugtis nėra kuo.

 

Politikoje - ne naujokė

U.fon der Lejen gimė 1958 m., Ikselyje (Belgija), politikų šeimoje. Jos tėvas Ernstas Albrechtas daug metų užėmė aukštus postus Europos Ekonominėje Bendrijoje, kas, tikėtina, turėjo įtakos ir vėlesnei Ursulos karjerai. Vokietijos Krikščionių demokratų partijos nare ji tapo dar 1990-aisiais ir iškart pasireiškė kaip aktyvi politikė. Nuo 2003-iųjų prasidėjo jos, kaip ministrės, karjera. Pirmiausiai, iki 2005-ųjų, ji ėjo Žemutinės Saksonijos socialinės, moterų, šeimos ir sveikatos ministrės pareigas.

Nuo 2005 iki 2009 m. ji buvo Vokietijos šeimos, senjorų, moterų ir jaunimo reikalų ministre. Eidama šias pareigas, politikė, sekdama Skandinavijos šalių pavyzdžiu, nepaisant oponentų kritikos, reformavo vaiko priežiūros atostogų tvarką. Taip pat ji pasisakė už privalomą vaikų pornografijos blokavimą internete ir net mėgino uždrausti grupės „Rammstein“ albumą „Liebe ist für alle da“.

Vėliau, nuo 2009 iki 2013 m. vadovavo Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministerijai. Tuomet ji, tiesa, nesėkmingai, bandė reikalautai, kad būtų didinamas Vokietijos bendrovių valdybose esančių moterų skaičius.

2013 m. U.fon der Lejen pareiškė, kad pritaria visoms poroms vienodoms įvaikinimo teisėms, teigdama, kad nežino nė vieno tyrimo, kuriuo būtų įrodyta, jog vaikai tos pačios lyties partnerių šeimoje auga kitaip, negu vaikai, augantys heteroseksualiose šeimose. 2017 m. U.fon der Lejen balsavo ne taip, kaip dauguma jos frakcijos narių, ir pasisakė už tos pačios lyties santuokų Vokietijoje įteisinimą.

2013 m. Ursulai fon der Lejen buvo patikėtas krašto apsaugos (KAM) ministrės postas. Beje, ji tapo pirmąja šias pareigas einančia moterimi.

Vokietijos kariuomenės laukia reformos?

Būtent tapusi Vokietijos KAM vadove, moteris sulaukė daugiausiai žiniasklaidos dėmesio ir oponentų kritikos. 2014 m. U.fon der Lejen pristatė 100 mln. eurų kainuojantį kariuomenės reformos planą. Jame, be kitų dalykų, buvo numatyta keisti kariuomenės politiką, kad ši taptų patrauklesnė seksualinių mažumų atstovams, statyti darželius kariškių vaikams ir mažinti kareivių komandiruočių skaičių.

Po to, kai Bundesverui taip ir nepavyko tinkamai ištirti nuolatinių pranešimų apie žiaurius riaušių ritualus, seksualinį pažeminimą ir patyčias kariniame mokyme, U.fon der Lejen 2017 m. atleido tuometinį kariuomenės vadą generolą Valterį Spindlerį (Walter Spindler).

Tiesa, politikei vadovaujant ministerijai nebuvo apsieita be skandalų. Federaliniai Audito Rūmai pasiskundė, kad ministerijai 2015-2016 m. teikiant konsultacijas buvo pažeistos viešųjų pirkimų taisyklės. Patikrinti, ar skundai turėjo pagrindą, nepavyko, nes paaiškėjo, kad visi reikiami dokumentai yra sunaikinti. Šioms aplinkybėms iškilus į viešumą, 2019 m. incidentui ištirti buvo suburta parlamentinė tyrimo komisija.

Jungtinės Europos Valstijos

Dar 2011 metais, duodama interviu vokiečių leidiniui „Der Spiegel“, U.fon der Lejen užsiminė, kad norėtų matyti Jungtines Europos Valstijas (JEV) - federalinį vienetą, sprendžiantį pagrindinius klausimus, susijusius su finansais, mokesčiais, ekonomika ir politika.

2015 m. U.fon der Lejen teigė, kad būtinos ne tik Vokietijos, bet ir ES kariuomenės reformos, sukuriant naują bendrą karinį vienetą, bei išreiškė viltį, kad jei ne jos vaikai, tai anūkai tikrai sulauks Jungtinių Europos Valstijų.

Po 2016 m. Europos Sąjungos narystės referendumo Jungtinėje Karalystėje ji viešai pareiškė, kad tokiais savo veiksmais JK „paralyžiavo“ Europos pastangas vykdant saugumo politiką, o patį „Brexit“ pavadino „tuščių pažadų burbulu“.

Nors Vokietijoje ministrė dažnai yra kritikuojama, jos darbus pripažįsta kitos pasaulio šalys. 2017 m. U.fon der Lejen buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju Kryžiumi.

Padėtis tik blogės?

A.Butkevičius įsitikinę, kad Europos Komisijos pirmininke tapus U.fon der Lejen, situacija Europoje tik blogėtų. „Iš to, kas dabar vyksta, galima teigti, kad jai stojus prie EK vairo dar vieną pergalę galės švęsti Rusija, kadangi U.fon der Lejen, greičiausiai, tęs dabartinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politiką arba bus net nuolaidesnė mūsų Rytų kaimynui. Galbūt kažkokie demonstratyvūs komponentai bus išsaugoti, tačiau ES, kuri po britų išmetimo, faktiškai tampa vokiška, ir Rusijos santykiai tikrai gėrės. Įtakos tam gali turėti ir blogėjantys Vokietijos, o kartu - likusios Europos ir JAV santykiai. Lietuvai, jeigu toliau norės laikytis anglosaksiškos politinės linijos, gali tekti šlietis prie didesnės ir stipresnės Lenkijos, nes vieni mes neišsilaikysime“, - buvo įsitikinęs pašnekovas.

Skeptiškai A.Butkevičius vertino ir politikei įteiktą ordiną. „Jeigu nei jūs, nei aš nežinome, už kokius nuopelnus ji buvo apdovanota, tai gal tu nuopelnų ir nebuvo? - retoriškai teiravosi politikos apžvalgininkas. - Tai, kad šiandien koviniai apdovanojimai dalinami „parketiniams“ generolams, o prie Rusijos kariuomenės išvedimo ir Lietuvos įstojimo į NATO prisidėjusiems asmenims net „ačiū“ pamirštama pasakyti, rodo akivaizdžią Lietuvos valdžios kompetencijos stoką.“

Kalbėdamas apie Vokietijos kariuomenės reformą, saugumo ekspertas prisiminė seną tiesą, kad „gerais norais kelias į pragarą grįstas“: „Kariuomenę reikia ne reformuoti, o atkūrinėti iš naujo. Vokietija - viena pagrindinių Europos ekonomikų - pati sunaikino savo karines pajėgas, kurios dabar atrodo prasčiau negu po Versalio taikos sutarties (Pasirašyta 1919 m. ir užbaigusi Pirmąjį pasaulinį karą - red. past.). Trūksta norinčių tarnauti žmonių, trūksta specialistų, turima ginkluotė yra pasenusi ir neefektyvi. Tai - viešai prieinama informacija, kurią Vokietijos valdžia vis dar ignoruoja.“

Vertindamas U.fon der Lejen svajones apie Jungtines Europos Valstijas, pašnekovas irgi negailėjo pastabų. „Pats pasirašyčiau po sutartimi, kuria būtų numatytas efektyviai ir greitai dirbančio politinio darinio suformavimas. Europai skubiai reikia spręsti terorizmo ir pabėgelių klausimus, stiprinti savo gynybos sritį. Visgi mažai tikėtina, kad pagrindiniai ES priešai - JAV, Kinija ir Rusija - leistų tai padaryti. Be to, išskyrus kalbas, nesimato ir jokių realių pačios p. Ursulos veiksmų. Ji turbūt nepagalvojo, kad norint kurti naują politinį vienetą tektų peržiūrėti Lisabonos sutartį, atsakyti į daugybę kitų klausimų. Tų pačių Europos Sąjungos šalių vadovai turėtų atsisakyti dalies savo kompetencijų ir patikėti jas Briuseliui. Ar kas nors tam pasirengęs? Labai abejoju. O visos tos svajos apie JEV yra tik dar vienas deklaratyvus, bet realaus pagrindo neturintis, pareiškimas“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Butkevičius.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s