Ką rusai veikia Afrikoje?

Oficialiai pranešama, kad jie kūrė dokumentinį filmą apie Rusijos privačių karinių kompanijų veiklą šioje Afrikos šalyje. Pranešama, kad čia veikė Sirijoje ir Ukrainoje liūdnai pagarsėjusi „Wagner“ samdinių grupė.

Nužudytųjų lavonai buvo rasti centrinėje šalies dalyje, už 23 kilometrų nuo Sibuto miesto, Kemo prefektūros administracinio centro. Nustatyta, kad automobilį, kuriame važiavo žurnalistai, iš pasalų puolė nežinomi kovotojai, kurie automobilio vairuotoją paliko gyvą.

CAR policijos atstovas pareiškė, kad trys žmonės buvo nužudyti apiplėšimo tikslais, tačiau užsienio žiniasklaidoje keliamos ir kitos versijos. Paaiškėjo, kad šie žurnalistai atstovavo vienam tiriamosios žurnalistikos leidiniui, valdomam Kremliaus kritiku tapusio buvusio Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio, todėl manoma, kad rusų samdiniai tiesiog likvidavo savo tautiečius.

Apie tai, kad Centrinės Afrikos Respublikoje yra samdinių iš Rusijos, šių metų balandžio mėnesį pranešė Prancūzijos laikraštis „Le Monde“.

2017 metų spalį Sočyje įvyko CAR prezidento Faustino Aršanžo Tuaderos (Faustin Archange Touadera) ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimas. Po jo Maskva kreipėsi į Jungtines Tautas, prašydama atšaukti ginklų tiekimo į CAR draudimą, rašė leidinys.

2018 metų kovą Rusijos URM pranešė, kad Maskva, atsakydama į atitinkamą CAR prezidento prašymą, nusprendė suteikti šiai Afrikos šaliai neatlyginamą karinę-techninę pagalbą.


Situaciją komentuoja karo istorikas prof. dr. Valdas Rakutis:

- Egzistuoja tokia bendra tendencija. Kariuomenė kaip bežiūrėtum visada yra politikos įrankis. Kai kažkur veikia nacionalinė kariuomenė, pažymėta atitinkamais ženklais, tuomet visi darbai, kuriuos jos kariai daro, priskiriami tam tikrai valstybei, o tai sukelia įvairias pasekmes. Tie kariniai darbai dažnai nebūna nei labai teisėti, nei pagrįsti kažkokia tarptautine teise. Todėl jau nuo pirmojo Irako karo buvo pastebėta, kad geriau tokius negražius, neteisingus ir „neskanius“ darbus patikėti įvairaus plauko samdiniams. Tai gali būti privačios karinės kompanijos, pavyzdžiui, tokios, kurios saugo Raudonąją jūrą nuo piratų, arba tokio pobūdžio dariniai, kaip Prancūzijoje dar XIX amžiuje įkurtas Svetimšalių legionas.

Taigi, ir Rusija suprato, kad jeigu konkrečioje teritorijoje veiks jos inspiruojami judėjimai, tai iškart bus siejama su jos kariuomenės įsipareigojimais. Todėl jie nusprendė tokiems nešvariems arba „subtiliems“ darbams naudoti samdinius. Tada reikalui esant vyriausybė gali pasakyti, kad nieko bendro su jais neturi - jie galbūt yra rusai, tačiau ten veikia savo nuožiūra. Tokie daliniai dažniausiai ir yra siunčiami į valstybės interesams reikalingus rajonus. Tas viešumas jiems nereikalingas. Priešingai - kuo slapčiau jie veikia, tuo visiems geriau. Natūralu, kad jeigu kažkokie žurnalistai pradėjo šniukštinėti ir kažką kompromituojančio surado, tai atsirado interesas juos nudobti.

Afrika yra daugelio valstybių veikimo zona. Kažkada buvo laikas, kai to žemyno valstybės išsivadavo iš kolonijinės priespaudos, tačiau dabar atsirado postkolonijinės sistemos, kurios vis tiek užtikrina didžiųjų valstybių kontrolę tam tikriems regionams. Naujiena tik ta, kad vietoj Sovietų Sąjungos, kuri nuolat vykdė tokią politiką Afrikoje, dabar smarkiai įsigalėjo Kinija, į kurios įtaką dabar yra patekusi visa Rytų Afrika. Kadangi šis kraštas turtingas įvairiais ištekliais, tokią politiką vykdo ir kitos šalys, įskaitant Rusiją. Juolab kad žinomas faktas, jog visai neseniai Rusijos užsienio reikalų ministras apsilankė kaip tik CAR ir pažadėjo jai karinę paramą... Viskas gražiai sutampa.