respublika.lt

Ką daryti, kad teroras neatsiristų iki mūsų?

(0)
Publikuota: 2016 balandžio 04 08:00:20, Respublika.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
2016 03 22. Briuselis ir gedi teroro aukų, ir protestuoja, kad valdžia leidžia laisvai pavojų keliantiems emigrantams gyventi. EPA-Eltos nuotr.

Ką tik driokstelėjo teroristų bombos Briuselyje. Iki šiol nuo pernai lapkritį įvykdytų išpuolių niekas saugiai nesijaučia Paryžiuje. Paslėptos bombos ar iki dantų ginkluoti teroristai gali tykoti bet kurią akimirką Egipte, Malyje, Tunise, Turkijoje. Ar toli iš ten iki mūsų? Ar gali paprasti mūsų piliečiai, ne tik tie, kuriuos dieną naktį saugo Vadovybės apsaugos departamento pajėgos, jaustis saugūs?

 


Apie tai prie ŽALGIRIO NA-CIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas SADECKAS, dabartinis šio komiteto pirmininkas, Seimo narys Artūras PAULAUSKAS, buvęs VSD generalinis direktorius, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Mečys LAURINKUS ir pirmas mūsų atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministras, signataras Audrius BUTKEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS:
Ką mes turėtume daryti, kad terorizmas mūsų nepasiektų Lietuvoje?

A.SADECKAS:
Mano supratimu, pasaulyje vyksta procesai, kuriuos, deja, Europos lyderiai, politikai neadekvačiai vertina. Mane tiesiog kartais stebina toks politinis trumparegiškumas...

Vadinamoji migracija yra „minkštas“ siekis užkariauti Europą, įsitvirtinti joje. Užuot ribojus, reguliavus srautus, šis procesas buvo labai entuziastingai sutinkamas. Taip pat ir Lietuvoje. Čia netgi plojama, kaip viskas gražu.

Tie žmonės iš Artimųjų Rytų atvyko nereguliuojami ir nekontroliuojami, tiesiog buvo kviečiami ateiti. Niekas nesako, kad neturi būti tolerancijos ir supratimo. Turi būti ir tolerancija, ir supratimas, turi būti paisoma ir žmogaus teisių, bet reikia atsižvelgti ir į grėsmes, o jų artimiausiu laiku mums išvengti tikrai nepavyks.

Prisiminkime, kad ir po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolio paaiškėjo, jog buvo padaryta klaidų. Pasirodo, specialiosios tarnybos kažko nepatikrino, ne viską atliko. Dabar ištisai tas pats tęsiasi, ištisai tas pats ir kartosis. Ar įmanoma tai sustabdyti? Tikrai neįmanoma.

Teroristai gi nėra struktūruoti, jie nėra įsiforminę kaip „Islamo valstybės“ nariai. Tai tiesiog ideologija, nusiteikimas. Kiek tokių žmonių dar gali atsirasti, sudėtinga pasakyti. Todėl pirmas tikslas būtų suvokti, iš kur tokie procesai kyla. Jeigu Briuselio Mobenleko rajone kas ką nori, tas tą daro, tai kodėl mes tikimės, kad atėję kitur jie gyvens ne savo bendruomenėje, pakeis ideologiją ir tarp jų neatsiras džihadistų, radikalų, teroristų?

Entuziazmas turėjo būti blaivesnis. Ačiū Dievui, kad šiek tiek kritiškumo jau atsirado. Suprasdami savo atsakomybę, įsipareigojimus Europos Sąjungai ir tai, kad privalome prisidėti prie migracijos srautų pasidalijimo, turime suprasti ir tai, jog kova su terorizmu dabar primena kovą su kontrabanda, kurios pagrindiniu taikiniu laikomi tabako vežėjai. Visi supranta, kad ne vežėjas yra problema. Kontrabandos srautas juk yra organizuotas.

Ar turi į problemos sprendimą įsitraukti NATO ir Europos Sąjunga? Be abejo, kad turi. Jeigu mes galime savo karius siųsti į Somalį kovoti su piratais, tai kodėl čia negalėtume taikyti bendrų priemonių? O jeigu teroristams kils noras visose Europos valstybėse vienu metu ką nors surengti? Kas garantuotų, kad jie to nepadarys?

Lietuvoje, mano supratimu, trūksta tinkamo politinio požiūrio. Ačiū Dievui, kad jau baigėme ploti ir entuziastingai reaguoti. Pradėjome suvokti, kad tai - reali grėsmė, nors tai buvo galima suprasti dar tada, kai viskas tik prasidėjo.

Politikų trumparegiškumui aš neturiu paaiškinimo. Matyt, ir specialiosios tarnybos pasiduoda politikams, jeigu šie nutaria, kad taip turi būti. Ką gi, tegul tie procesai būna nevaldomi, o kai prisirinks pora milijonų, tada pradėsime galvoti, kaip visa tai suvaldyti.

Jeigu specialiosios tarnybos tarnauja politikams ir savo išvadas rengia pagal jų užsakymus, tai primena Stalino laikus. Stalinui specialiosios tarnybos pateikdavo informaciją tokią, kokią jis norėdavo turėti.

A.PAULAUSKAS: Terorizmas iš tikrųjų prasidėjo ne dabar. Jis turi ilgą ir seną istoriją. Jis kaip priemonė savo politikai demonstruoti nuolatos taikomas ir toje pačioje Europoje. Prisiminkime Ispaniją, Šiaurės Airiją, ten taip pat nemažai žmonių žuvo. Ir nebūtinai islamistai ten sprogdino.

Pabandžiau, kiek man leidžia galimybės, pasidomėti, kokia yra ta „Islamo valstybės“ ideologija. Tai iš tiesų pavojinga organizacija, kuri nori savo viduramžišką supratimą skleisti visuose Artimuosiuose Rytuose. Tas, kuris jiems trukdo, laikomas jų priešu. Kadangi matome, kad tai yra pavojus mums ir galima atsakyti į tą pavojų, - mes juos naikiname. Jie demonstruoja atsaką ir kerta smūgius mums. Iš esmės tai yra karas - mes norime juos sunaikinti, o jie gindamiesi tokiu būdu naikina mūsų civilizaciją.

Ar tai daro tik pabėgėliai? Kaip rodo pastarieji įvykiai, teroro aktus vykdė net antros arba trečios kartos emigrantai, Europos piliečiai. O dabartiniai pabėgėliai gali būti medžiaga, kurią jie panaudos savo tikslams. Vokiečiai pastaruoju metu skelbia, kad su visu pabėgėlių srautu į Europą gali būti atsiųsta keturi tūkstančiai parengtų savižudžių.

Mano supratimu, turime apčiuopti tikras terorizmo reiškinio gijas. Antraip mes visą laiką ginsimės. Visą laiką gyvensime baimėje, o jie to ir nori ir daro viską, kad mes visko bijotume. Bijotume eiti į oro uostą, išeiti į gatvę ar kavinę. Jie siekia, kad gyventume baimės atmosferoje.

Visą laiką taip ir bus. Nes tu nežinai, kur jie gali smogti ir kur gali ateiti su tuo lagaminu ar su ta pirštine... Todėl mums reikia pašalinti šaltinį. O šaltinis yra ten, toje jų „valstybėje“. Aš manau, kad Europoje turi atsirasti lyderių, kurie šią kovą pradėtų.

Manęs kažkada paklausė: o jeigu neatsiras lyderių? Europoje tikrai pasikeis politinis klimatas ir ateis visai kitos politinės jėgos. Nežinau, ar jie kovos, ar nekovos su teroristais, bet tikrai ant tos bangos į valdžią ateis su paprastu šūkiu: „Mes jus apsaugosime, mes išvarysime emigrantus, mes jums užtikrinsime saugumą“. Taip įvyks, jeigu neatsiras tos lyderystės, kurios mes tikimės.

O kad mes jau nevaldome situacijos, akivaizdu. Prancūzijoje ar Belgijoje tam tikruose rajonuose iš tikrųjų nėra jokios integracijos. Ten teroristams labai lengva pasislėpti. Ir iš ten iškrapštyti tuos žmones labai sunku.

A.BUTKEVIČIUS: Kol Europa nepastatys ten normalių lyderių, nieko nebus.

M.LAURINKUS: O kas Afganistane, Irake pastatė?

A.BUTKEVIČIUS:
Amerikiečiai statė ir tebestato.

M.LAURINKUS: Visi jau pripažinome, kad Angela Merkel padarė klaidą. Tai faktas. Sakyčiau, verbalinę klaidą, ne tiek dalykinę. Nebuvo gerai pagalvota, kur tai atves. Ypač kai yra dar tokių žaidėjų kaip Rusija.

Visi sutariame, kad neužgesinus reiškinio šaltinio negali būti jokių pasiekimų, bet kažką, bent kažkiek, galima padaryti. Kas įveiks Artimuosius Rytus? Niekas. Tiek daug žaidėjų šiame regione, kad nežinia, ar kada nors kas nors teigiama linkme pasisuks. Bet po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios, tokio mastelio įvykio, kokio pasaulis dar nebuvo matęs, atsakas buvo iš tiesų kategoriškas. Tuometinis JAV prezidentas Džordžas Bušas (George W.Bush) ėmėsi labai griežtų veiksmų. Sušaukė NATO, priėmė bendrą rezoliuciją. Mes nebuvome NATO nariai, bet labai stengėmės parodyti patys iniciatyvą. Žodžiu, tai buvo tikrai adekvatus atsakas, ir „Al-Qaeda“ buvo sunaikinta.

Ką reiškia „sunaikinta“, mes visi suvokiame. Ji peraugo į kitus darinius. O paskui buvo padaryta klaida, kai 2006 metais pradėjo formuotis vadinamoji „Islamo valstybė“. Tada Barakas Obama (Barack Obama) pareiškė, kad tai yra „Al-Qaedos“ menka atšakėlė. Neva ji tikrai nervų negadins ir žmonių nevaikys. Esą neverta jai ką nors daryti. O ta „atšakėlė“, prašau, iš buvusios Sadamo Huseino (Saddam Hussein) kariuomenės, kitų pajėgų sudarė tokią grupę ir greit sukalė kažkokią absurdišką, jeigu žiūrėsime mūsų akimis, ideologiją. Aš ją perskaičiau. Ten kalbama apie nemokamus butus, nemokamą mokslą, nemokamą gydymą. Žodžiu, visiškas socializmas.

Tai, kad jie plūstelėjo į Europą, suprantama. Kas reguliuoja tuos srautus - čia ir yra pagrindinis klausimas. Mes visi puikiausiai sutariame, kad tarp pabėgėlių yra užverbuotų žmonių. Kaip jų galėtų nebūti? Jie būtų paskutiniai kvailiai, jeigu nepasinaudotų tokia proga. Kyla klausimas, ar Europos valstybės sugeba atskirti, kas tarp jų yra kas. Aš manau, kad naudotis techninėmis, profesionaliomis priemonėmis sugeba, bet keista, kad tarpusavyje visai nenori dalytis informacija. Tai neįtikėtinas dalykas!

A.SADECKAS:
Tokia yra specialiųjų tarnybų prigimtis.

A.BUTKEVIČIUS: Aš žvelgiu į situaciją iš vadinamosios paveikios akcijos perspektyvos ir iš anksto manau, kad ją galima valdyti, jeigu taikytume atitinkamas priemones, galias, informaciją. Nes jeigu mes patys sau sakysime, kad nieko padaryti neįmanoma, tai kokio galo mes čia sėdime?

Pažvelkime, koks apskritai tai yra konfliktas. Trumpai tariant - nieko naujo. Nuo tų laikų, kiek pasaulis žino savo istoriją, šis konfliktas visada egzistavo. Kas yra Irako, Irano, Afganistano, šiandieninio Egipto teritorijos? Tai senasis pasaulio galios centras. Ten buvo kultūros, kuriose apskritai gimė civilizacija. Žmonės tenai turėjo kanalizaciją, kai tuo metu čia vietiniai lakstė su akmeniniais plaktukais. Jie ten virė ir gėrė alų, kai čia žmonės lakė drumzliną vandenį.

Taigi reikia labai rimtai pasižiūrėti į šias teritorijas, jų istoriją. Ten iš esmės vyksta kova dėl galių centro. Ir pirmieji, kurie rimtai pradėjo šią kovą, buvo graikai. Jie steigė savo miestus Šiaurės Afrikoje ir per įsteigtas tvirtoves valdė tą teritoriją, kuri tada kaip senasis pasaulio galios centras jau buvo subyrėjusi, bet vis dar turėjo ambicijų veržtis į aplinkines žemes.

Vėliau estafetę perėmė romėnai. Manote, Romos imperatorius Vespasianas iš didelio malonumo atakavo Jeruzalę? Taip buvo pasielgta, nes Roma taip pat buvo susidūrusi su ne kuo kitu, o terorizmo iš tų kraštų problema. Ir Vespasianas, išgriovęs Jeruzalę ir pastatęs valdyti Erodą, mano mėgstamą personažą, padarė ne ką kita, o tai, ką reikia padaryti dabar. Erodas buvo valdytojas, gavęs ypatingas galias ir sutvarkęs žydų terorizmo problemą senojoje Romoje. Be to, jis paliko vienintelę architektūrą, į kurią galima su pasigėrėjimu žiūrėti.

Su ta pačia problema susidūrė krikščioniška civilizacija Europoje. Ir popiežiai, kaip krikščioniškos civilizacijos galvos, turėjo organizuoti Kryžiaus žygius. Jūs manote, jie ten keliavo Kristaus karsto atkovoti? Žmonės jau tais laikais turėjo suvaldyti visą šią teroristinę invaziją, ir ši problema buvo sprendžiama tokiu būdu.

Lygiai taip pat šią problemą sprendė ispanai. Ten kūręsi riterių ordinai buvo ta galios mašina, kurią mūsų civilizaciniai protėviai naudojo mėgindami suvaldyti šiuos senuosius galios centrus. Ar jiems tai pavyko? Be abejo. Europa visą laiką turėjo problemų dėl vadinamųjų asasinų, kurie į bet kurią Europos sostinę keliaudavo vykdyti užsakytų žmogžudysčių, bet taikant atitinkamas priemones su jais buvo susidorota.

Ką reikia daryti dabar? Bandydamas atsakyti į šį klausimą, pateiksiu analogiją. Bet kurį gyvą organizmą mikrobai atakuoja tik tose vietose, kurios yra silpnos. Nė vieno iš mūsų nė viena ląstelė nebus įveikta mikrobų, jeigu ji pati neserga.

Nuo ko reikia pradėti bet kokį krizės suvaldymą? Amerikonai pradėjo nuo politikos - buvo suformuluotas politinis teiginys, remiantis NATO 5-uoju straipsniu, remiantis kitomis bazinėmis formuluotėmis.

Ar tai padaryta Europoje? Europa nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir toliau mano, kad geras dėdulė iš Amerikos ateis ir išspręs visas jos problemas, taip pat ir karines. Viskas yra palikta savieigai. Europiečiai susiima tik tada, kai reikia numušti kokį Kadafį (Muammar Gaddafi), kuris šiuo atveju būtų buvęs labiau naudingas kaip atskiras žaidėjas ir kurį reikėjo naudoti kaip eilinį barjerinį Erodą. Mes būtume privertę jį veikti mūsų naudai.

Taigi europinės politikos nėra. O jeigu nėra politikos, suformuluotos tegu net penkių sakinių pavidalu, negali būti ir strategijos. Strategija jau yra antrasis veikimo mechanizmo žingsnis. Ir jeigu nėra strategijos - negali būti operacijų, nes operacijos išplaukia iš strategijos. Nėra operacijų - nėra taktinių dalykų... Ir Europa smūgiuoja penkiais išskėstais pirštais, bet ne kumščiu.

Taigi reikia pradėti nuo to, kas bet kuriame krizių valdymo vadovėlyje yra parašyta. Jaunas studenčiokas, nebaigęs Karo akademijos, jums išvardys šiuos penkis dalykus, kuriuos pasakiau aš. Ir dar paminės pozicinį karą.

Civilizacijų konfliktas mums nėra vakar atsiradęs dalykas. Turėdami situacijos vertinimą, jau galime formuluoti politiką. Ir tik tada įmanoma reikalauti iš specialiųjų tarnybų, policijos, kariuomenės, kad veiktų organizuotai, sinchroniškai.

O pirmiausia Europos vadovai turi įvertinti, kas yra ta Europa kaip tokia. Ir jeigu Europos vadovai nepriims nuostatos, kad Europa - tai imperija, kuri turi ginti savo periferiją, kuri turi stabilizuoti savo periferinę sieną, jeigu neįvyks adaptuoto šiandienos naujai situacijai imperinio veikimo supratimo, - mes būsime sudraskyti į gabalus.

Tarp britų atgimus senoms separatizmo idėjoms, vyrukams prie Venecijos pradėjus šaukti, kad jie - ne Italija, o kitiems vyrukams, baskams, kurie yra geriausi pasaulyje sprogdintojai, nepralenkti šiame mene, atsiminus, ką jie darė prieš 20 metų, Europa pradės byrėti. Tai įvyks, kai tik centrinė jėga nepademonstruos savo galios. Jėgos nebuvimas yra pats didžiausias akstinas bet kokiam draskymui į šalis. Iššūkis yra akivaizdus. Burtas mestas. Ir dabar klausimas yra tik toks: kas bus vietoj A.Merkel ir pasakys pagrindinius, raktinius šioje situacijoje žodžius?

A.SADECKAS: Bet mes vis tiek neatsakėme į klausimą, kodėl viskas taip išėjo. Ar visiškai proto neturime? Ar Europos lyderiai nesupranta situacijos? O gal jų kažkas neinformuoja? Padėtis Lietuvoje suprantama: mums pasakė, mes palinkčiojome. O tik paskui paaiškėjo, kad ne viskas taip gerai, kaip tikėjomės.

Juk yra trys pozicijos. Tai pati migracija, kuri yra inspiruotas ir organizuotas procesas. Antra. Kaip turėjome „Al-Qaedą“, taip dabar turime „Islamo valstybę“. Trečia, yra tie, kurie nebūtinai priklauso šiai struktūrai, bet yra nuoširdūs jų rėmėjai, kuriems patinka „Islamo valstybės“ idėjos. Jie, kaip dabar jau žinome, gali būti užaugę ir Londone ar Paryžiuje.

G.JAKAVONIS: Ar Europa per mažai pinigų skiria specialiosioms tarnyboms?

A.SADECKAS: Visų pirma, specialiųjų tarnybų veikloje aktualiausia yra keitimosi informacija problema. Keitimąsi galima kažkiek pagerinti, bet nė viena specialioji tarnyba, turėdama gerą žvalgybos agentūrinę prieigą, kitam tos informacijos neatiduos. Tai viena. Antra, neužmirškim, su kuo mes turime reikalą. Be to, amerikiečiai neseniai paskelbė tyrimą, kuriame atskleidė, jog daugelis ryšių mezgasi šeimoje. Du broliai Bostone, broliai Briuselyje šičia, o prasiskverbti į šeimą yra sudėtinga. Tai gerai, kad dabar galime naudodamiesi elektroninėmis technologijomis stebėti jų susisiekimus.

O Lietuvoje irgi bet kada bet kas gali įvykti. Kiek mes tam pasiruošę? Todėl sakau, kad būtinas elementarus budrumas. Ar bandyta Vilniuje arba Kaune, pavyzdžiui, imituoti atitinkamą situaciją ir atlikti kokius nors praktinius bent štabo žaidimus? Ne.

A.BUTKEVIČIUS:
Kol griaustinis netrenks...

A.PAULAUSKAS:
Teoriškai daug galima kalbėti, bet tik praktika parodys esamas spragas. Aš nesakau, kad reikia laukti, bet net ir tokios tarnybos kaip amerikiečių kartais pražiopso.

Europa dar gyvena komforto sąlygomis. Štai Mogerini (Federica Mogherini) apsiverkė sakydama, kad reikia nunešti gėlių, apverkti žuvusiuosius, bet pridūrė, jog mes savo žmogaus teisių neatsisakysime, neva čia jau mūsų niekas neišgąsdins.

O štai amerikiečiai, taip pat Dž.Bušas, priėmė sprendimą, kuris leido įtariamuosius gaudyti ir kišti į kalėjimą. Gal ten tardymo metodai ne visai civilizuoti, bet ar galima su teroristais kitaip kalbėti?

Tačiau štai praėjo kažkiek metų, nurimo Rugsėjo 11-osios atgarsiai ir vėl prasidėjo: tame pačiame Kongreso Senate diskutuojama dėl žmogaus teisių, aiškinamasi, kas čia buvo pažeista ir t.t. Reikia, kad Europoje susitartume, kiek mes šiuo atveju galime aukoti savo privatumo, kiek galime aukoti žmogaus teisių, kad suteiktume galimybes tarnyboms dirbti. Specialiosios tarnybos negali dirbti, jeigu joms visą laiką bus primenama: jūs to ar ano daryti negalite, nesiklausykite, nesekite, jūs neturite teisės skaityti socialinių tinklų... Demokratinis, liberalus gyvenimo būdas bus nuolatos iškeliamas į priekį.

Yra ir Izraelio pavyzdys, kur dar mažiau su kiekvienu yra terliojamasi. Neseniai skaičiau apie vieną klaipėdietį, kuris itin stebėjosi, į kokią šalį pateko. Jis turėjo poilsinį kelialapį, bet tik spėjęs išlipti iš lėktuvo buvo uždarytas ir pusę mėnesio praleido kalėjime. Po to jį išvarė atgal į Lietuvą. Nepasakė net dėl ko buvo suimtas. Tai kraštutinis būdas, kai visai kietai kalbama, bet juk ten skraido raketos, bombos ir jie priversti kiekvieną dieną gintis.

Mes Europoje tai turime suprasti. Aš nesakau, kad būtina suimti kiekvieną vos kilus įtarimui, bet turime leisti tarnyboms atlikti savo darbą. Kai Londone 2005 metais įvyko sprogimas, iš karto buvo priimtas įstatymas, kuris labai panašus į mūsų prevencinio sulaikymo įstatymą. Britai tiesiog suprato, kad tarnybų darbui būtini atitinkami instrumentai. O mes sakome, kad analogiškas mūsų įstatymas buvo kažkoks baisiausias žmogaus teisių pažeidimas. Bet sustabdėme tada banditus. Jie buvo šiek tiek apraminti.

M.LAURINKUS:
Akivaizdu, jog iššūkis egzistuoja, jo kultūrinės šaknys suprantamos, geopolitinės aplinkybės taip pat. Šiuo metu šis iššūkis jau yra virtęs karu. Ir Europos bendrijoje bei NATO struktūroje numatyta daug sprendimų tokiam karo būsenos atvejui. Tad ir dėl kai kurių išskirtinių priemonių, galbūt laikinų, taikymo turėtų būti pradėta svarstyti. Tai nėra nesutvarkomi dalykai, bet reikia, kad kas nors konkrečiai to imtųsi.

Amerika dabar užsiėmusi rinkimais. Vokietija nežino, ko griebtis, mes jau suprantame, kokioje ji atsidūrė situacijoje. Prancūzija irgi lyg nenori imtis iniciatyvos. Dabar pasiuntė laivą į Siriją, ir nieko apie tai negirdėti. Visi sutrikę, ir tai ilgai tęstis negali. Jeigu tokia būsena užtruks, aš irgi taip manau, kad teroristai padarys vieną fejerverką visur vienu metu. Tiesiog tikiu, kad taip ir įvyks.

A.BUTKEVIČIUS:
Reikia suprasti, kas yra toji mūsų Europa. Vokietija taip dar ir neatsigavusi po Antrojo pasaulinio karo ir iš esmės nesuvokia savęs kaip lyderės, kuri gali užduoti toną, nors vienintelė tą galėtų daryti. Prancūzai ir italai yra ištikti gilios ekonominės krizės. Visos kitos ekonomikos „neveža“.

A.PAULAUSKAS:
Dar yra anglai...

A.BUTKEVIČIUS:
Anglai visą laiką gyveno saloje, o ne Europoje. Aš utriruoju, bet jie maždaug taip save ir suvokia: „Jeigu kas, mes išeisim“. Neatsitiktinai prancūzų prezidentas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) nuolatos kartojo, kad anglai yra tikras galvos skausmas. Esą negalima jų įsileisti į bendrą žaidimą, nes jie loš tik sau ir savo naudai.

Ką daryti? Mes turime stiprinti savo regioninio saugumo priemones. Būtina suprasti, kad mes patys, o ne geras dėdulė iš Jungtinių Valstijų arba Vokietijos yra atsakingas už šio krašto saugumą.

Daugiau skaitykite čia.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s