Populistinio „Penkių žvaigždučių" judėjimo lyderis Luidžis Di Majo. EPA-Eltos nuotr.

Į valdžią atėjusi populistų vyriausybė nustatė 2,4 proc. planuojamą biudžeto deficitą 2019 m. Tai yra triskart daugiau, nei buvo planuojama prieš tai buvusios centro-kairės vyriausybės.

Dabartinė vyriausybė nustatė 2,1 proc. planuojamą biudžeto deficitą 2020 m. ir 1,8 proc. - 2021 m.

Buvusi centro-kairės vyriausybė buvo nustačiusi planuojamą nedeficitinį biudžetą jau 2020 m., tuo tarpu naujoji koalicija, sudaryta iš dešiniųjų „Lygos“ ir populistinio „Penkių žvaigždučių judėjimo“, neapibrėžė planuojamo nedeficitinio biudžeto datos.

Senatas patvirtino pataisą 165 balsais už ir 107 balsais prieš.

Italijos žemutiniai deputatų rūmai, kuriuose valdančioji koalicija turi aiškią daugumą, dėl pataisos balsuos vėliau ketvirtadienį.

Italijos skolinimosi kaina obligacijų aukcione išaugo iki rekordinės

Italijos skolinimosi kaina obligacijų aukcione išaugo iki didžiausios per pastaruosius 5 metus po to, kai naujoji populistinė vyriausybė išgąsdino investuotojus, tris kartus padidindama biudžeto deficito normas kitiems metams, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Kai kurie investuotojai baiminasi, kad Roma juda naujos skolinimosi krizės link, pažadėjusi gyventojams tokius brangiai kainuojančius pokyčius kaip ankstesnis pensinis amžius bei bazinės pajamos visiems skurstantiems. Šiuo metu Italijos valstybės skola yra trečia pagal dydį pasaulyje.

Ketvirtadienio aukcione buvo parduodamos 3 metų trukmės, 2,51 proc. palūkanų normos obligacijos.

Italijos valstybės skola 30 proc. viršija šalies ekonomikos apimtis, tuo tarpu Italija kenčia nuo ypač žemo ekonominio augimo lygio. Valdančioji koalicija birželį pradėjo darbą su pažadais užtikrinti ekonomikos augimą ir sumažinti kylantį skurdo lygį, padidinant viešąsias išlaidas.

2019 m. Italijos biudžeto planai įžiebė ginčus Europos Komisijoje (EK) ir visoje euro zonoje, baiminantis, kad Romos išlaidavimas gali susilpninti bendrą valiutą.

Italijos Nacionalinis socialinės apsaugos institutas pranešė, kad vyriausybės ekonomikos augimo prognozės yra pernelyg optimistiškos, o planuojami pensinio amžiaus pokyčiai padidintų valstybės skolą 100 mlrd. eurų.