respublika.lt

2018 gegužės 27, sekmadienis

Istorinės derybos vyks po stalunuotraukos (1)

2018 gegužės mėn. 12 d. 15:43:22
Irena BABKAUSKIENĖ

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius.

 

- JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė apie pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo. Europos lyderiai pasiryžę sutartį išsaugoti ir ketina kitą savaitę susitikti su Irano atstovais, bet, pasak iraniečių, Europos Sąjunga privalės parodyti, ar turi pakankamai svorio spręsti šią problemą. Taigi, ar Europa turi pakankamai svertų ir galių išsaugoti susitarimą su Iranu?

- Europos Sąjunga - tai ne Jungtinės Europos Valstijos, o Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) ar Donaldas Tuskas (Donald Tusk) - ne JAV prezidentai pagal savo svorį pasaulyje, nepaisant to, kokie geri ar kokie blogi jie būtų. Europa šiuo metu neturi nei politinių, nei karinių galių perimti JAV vaidmenį pasaulyje. Ypač kalbant apie geopolitinį konfliktą, kuomet Kinija, Rusija veržiasi sukurti daugiapolį pasaulį išstumiant JAV iš žaidimo. Tad mano trumpas atsakymas toks - nieko nebus. Europos Sąjunga nėra tas žaidėjas, kuris užtikrintų ir duotų Iranui priimtinas garantijas. Reikia atsižvelgti į tai, jog šiandien mes turime labai sudėtingą žaidimą, kuomet Rusija puikiai išnaudoja savo įtakos Iranui galimybes. O bandymai šioje situacijoje pasakyti: na, JAV išeina iš žaidimo, bet mes esame pakankamai pajėgūs patys susitvarkyti su šia situacija, yra tiesiog naivūs ir juokingi.

Reikia priimti šiandieninę realybę tokią, kokia ji yra. Jungtinės Amerikos Valstijos yra puikiai informuotos apie realią situaciją Irane, tai yra, apie tai, jog susitarimas, kurį pasiekė prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) su iraniečiais dėl branduolinio ginklo kontrolės ir vystymo programų stabdymo, buvo butaforinis sprendimas - jis iš esmės leido B.Obamai, kaip politiniam lyderiui, išsaugoti „gražų veidą“, tačiau problemą vis labiau gilino. Žvalgybos duomenys rodė, jog iraniečiai, padedami Rusijos, ir toliau vysto atominę ginkluotę, todėl leisti šitam vėžiniam procesui įsisenėti, reiškė tik gilinti probleminę situaciją ir galų gale pasiekti tokią ribą, kuomet visas islamiškasis pasaulis taps galutinai nekontroliuojamas ir nevaldomas.

Kita vertus, D.Trampas negalėjo sau leisti nepaskelbti apie pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo prieš derybas su Šiaurės Korėja. Šiaurės korėjiečiai, matydami realybėje neveiklų susitarimą su Iranu, būtų siekę analogiško susitarimo sau. Todėl būtina pademonstruoti, jog šis blefas nepraeis, ir D.Trampas, kaip patyręs derybininkas, sudėjo visus taškus. Dabar derybose su Pchenjanu jis galės užimti padėtį pagal precedentą - nepraėjo iraniečiams, nepraeis ir jums.

- Tada ko tikėtis iš jau istoriniu pavadinto būsimo D.Trampo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno susitikimo?

- Manau, esmė ne tik šiose derybose, bet strateginiame tiksle, kurio iš esmės siekia abiejų Korėjų lyderiai - šalių susijungimo. Tokios vienalytės, pakankamai efektyvios ir galingos Korėjos atsiradimas būtų labai naudingas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, turint omeny, kad Šiaurės Korėjos lyderis ir valdantieji Šiaurės Korėją klanai, matyt, bus perkami, kaip kažkada buvo padaryta su buvusios Tarybų Sąjungos valdančiaisiais klanais. Tai yra, jiems leista išgelbėti susikauptą turtą, ramiai jį pasidėti ir saugiai tęsti savo gyvenimėlį. Matyt, į tai orientuojami ir Šiaurės Korėjos lyderiai, duodant jiems personalines garantijas. Todėl tik būsimos dviejų Korėjų pagrindu suformuotos valstybės kontekste reikia vertinti ir šias D.Trampo vykdomas derybas. Žinoma, ten netrūks inscenizacijų, demonstratyvių elementų, nes D.Trampas yra šoumenas, tačiau pagrindinė derybų fazė vyks po stalu - ji nebus viešai matoma. Mažasis raketų žmogus, kaip Kim Čen Uną vadina D.Trampas, taip pat yra šoumenas. Ir visas tas raketėlių šaudymas virš Japonijos Ramiajame vandenyne taip pat buvo dalis derybinio šou. Dabar bus skinamos uogelės. Ir manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje ši problema yra išspręsta, todėl D.Trampas labai drąsiai sukasi veidu tiesiai į Irano problemą. Beje, šiuo momentu tai yra esminis klausimas. Ir reikia pasakyti, jog tai ne vien D.Trampo politika, tai ir Izraelio politika, ir tų izraelietiškų klanų, kurie rėmė ir remia D.Trampą prezidentiniame kelyje, tai yra jų interesų realizavimo klausimas. Šiuo atveju D.Trampas daugiau lošia gindamas Izraelio interesus, negu veikdamas kaip JAV prezidentas.

- Per Rusijos miestus nuvilnijusių protestų „Jis mums ne caras“ fone ketvirtajai kadencijai inauguruotas Vladimiras Putinas. Ar Rusijos politikoje kas nors galėtų pasikeisti?

- Manau, kad V.Putinas atėjo į labai sunkų savo politinio gyvenimo periodą. Visi jo naudoti spaudimo mechanizmai Vakarų koalicijoms praktiškai yra išnaudoti, šaudmenys iššaudyti, o efektas pasiektas priešingas. Ataka prieš Ukrainą baigėsi priešiškos, gerokai sustiprėjusios ir kariniu, ir politiniu požiūriu, valstybės atsiradimu, kuri į Rusiją žiūri kaip į ilgalaikį potencialų priešininką, ir jau užaugo karta, niekada neatleisianti nei Krymo okupacijos, nei dėl išžudytų savo žmonių. Didžioji Britanija iš rusų oligarchų prieglobsčio yra paversta ir pavirtusi sudėtingiausiu politiniu priešininku Europoje. Jungtinės Amerikos Valstijos paverstos rimčiausiu geopolitiniu priešininku ir konfliktas yra pasiekęs tokį įtampos laipsnį, kokio nebuvo pastaruosius 40 metų.

V.Putinas savo naudotais politiniais mechanizmais sukūrė kur kas daugiau problemų, negu gavo naudos. Dabar po truputį jis pradeda srėbti savo veiksmų vaisius. Rusijoje prasideda tam tikri protestų judėjimai, kuriuos šiandien galime vertinti kaip nepakankamus, jeigu ieškotume jų rezultato, bet kaip labai reikalingus ir efektyvius, jei vertintume, kaip Rusijos visuomenės ruošimą protesto akcijoms. Keisčiausia, jog Rusijos visuomenė labai teisingai sureagavo į du naujus V.Putino įvestus visuomenės tramdymo būdus. Tai yra, Nacionalinės gvardijos atsiradimą, kuris suvoktas kaip žandarmerijos atgimimas, ir kazokų savanoriškų formuočių išvedimo į gatves su rimbais ir visais kitais „tėvelio caro“ valdžios atributais.

- Tie kazokai jau pasižymėjo per Maskvoje vykusį mitingą, kai rimbais talžė demonstrantus, o policijos pareigūnai nesikišo. Po to Rusijos rašytojas Viktoras Šenderovičius, kiti apžvalgininkai prakalbo apie naujas Kremliaus technologijas tramdant protestuotojus: „Valdžia užsiundo vienus piliečius prieš kitus, specialiai atrenka ir rengia būrius pogromams“. Ką jūs manote apie tai?

- Manau, kad tai reikėtų vertinti ne kaip naujas technologijas, o kaip nesugebėjimą valdyti, nesugebėjimą suvokti, į kokį gilų vidinį konfliktą veda šitie žandarmerijos ir kazokų atsiradimai, kurie iš esmės veikia kaip raudonas skuduras prieš bulių. Turiu omeny Rusijos visuomenę. Tai ne naujos technologijos, tiesiog V.Putiną supa eilė oligarcho Jevgenijaus Prigožino tipo asmenų, kurie bando įrodyti savo vadui neišpasakytą ištikimybę ir galimybę būti naudingais krizės metu. Tipiškiausias ir geriausiai visuomenei pademonstruotas tokio mąstymo pavyzdys yra Ramzanas Kadyrovas, kuris šaukia: „Aš esu tavo kareivis Nr. 1, greta manęs 15 tūkst. geriausiai treniruotų karių Rusijos teritorijoje.“ Tą patį kartoja J.Prigožinas, rodydamas privačios karinės bendrovės „Vagner“ komandos samdinius, tą patį kartoja grupė oligarchų, finansiškai remiančių kazokų formuočių atsiradimą. Už viso to yra ne technologijos, o primityvus bandymas įsiteikti vadui, net negalvojant, kad Rusijos visuomenė skaldoma, o rezultatas bus Rusijos išdraskymas į gabalus.

- Dėl to niekam nebus geriau...

- Na, apskritai mes gyvename pavojingu laikotarpiu. Galiu pasakyti, jog šiandieninis tarptautinis konflikto lygis yra aiškus. V.Putinas, kurį laiką demonstravęs savo karinius pranašumus, pasiekė tik vieno rezultato - NATO valstybės ir jų partneriai drastiškai padidino savo karinius biudžetus ir šiandien turime situaciją, kai į V.Putino bandymą demonstruoti savo jėgą, priešpastatyta lygiai tokia pati jėga. Turiu omeny visas situacijas Sirijoje, kuriose V.Putinas šantažavo Vakarus ginklu, bet pats gavo atsaką, kurio nesitikėjo ir nelaukė. Kitaip šnekant, anglosaksų pasaulis vienareikšmiškai pareiškė, kad geriau karas negu taikstymasis su V.Putino bandymais primesti pasauliui savąją taiką.

Kokios prognozės Rusijos atžvilgiu? Ilgalaikės prognozės yra nelinksmos, trumpalaikė prognozė - įtampa tęsis ir konfrontacija Rusijos viduje augs. Pridėkime dar ir tai, jog tiek iš Rytų Ukrainos, tiek iš Sirijos, į kurias V.Putino valdžia bandė kanonizuoti eilę priešiškai valdžiai nusiteikusių asmenų, dabar grįžta pakariavę žmonės, kurie jaučiasi valdžios apgauti, kurie gedi dėl savo žuvusių draugų, kurie priima šitą situaciją kaip valdžios išdavystę jų atžvilgiu. Šitie žmonės yra išmokę šaudyti ne tik į priešą, bet ir į civilius. Taigi, V.Putinas, pradžioje bandydamas atsikratyti tokių asmenų, kurių vien į Rytų Ukrainą buvo išmesta iki 20 tūkst., gavo apie 15 tūkst. pabėgėlių atgal. Ir tipiškas jų pavyzdys yra buvęs Donbaso smogikų vadas Igoris Girkinas (Strelkovas), kuris šiandien yra tapęs pagrindiniu V.Putino oponentu ir kritiku dėl nesugebėjimo spręsti Ukrainos krizės.

- Armėnijos protestų lyderis Nikolas Pašinianas, tapęs naujuoju šalies premjeru, pirmąją darbo dieną nuvyko į Kalnų Karabachą. Ar tai reiškia, kad bus išjudintas nusistovėjęs šio regiono Status Quo?

- Pradėkim nuo to, kad Armėnijos klausimas - tai ne N.Pašiniano valdžios ambicijų klausimas, bet labai svarbi geopolitinė dedamoji, kuo bus Armėnija. Ar ir toliau bus Rusijos tiltas į Iraną ir atgal, ar šis statusas keisis. Jeigu Armėnija ir toliau funkcionuos kaip geopolitinis tiltas, labai lengvai sulauks gilaus vidinio konflikto. Šiandien N.Pašinianas bando save pozicionuoti kaip stiprų nacionalinį lyderį, todėl jis tai daro vykdamas į Karabachą ir demonstruodamas, kad yra pasiruošęs spręsti armėnų nacionalistams svarbius klausimus. Manau, kad N.Pašinianas puikiai suvokia tą poziciją, kurioje paskutinius 15 metų veikė Armėnija, perparduodama Baltarusijos ir Rusijos ginklus Iranui, ir kad tai turi būti sustabdyta. Jeigu ne, taikos ten nebus.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • Juozas 2018 gegužės mėn. 13 d. 06:39:52

    "Karą laimi ne tas, kas teisus, bet tas, kuris išlieka gyvas".
    Volteras

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RINKIMAI: 8 val. ryto vietos laiku visoje Kolumbijoje duris atvėrė apie 11,2 tūkst. rinkimų apylinkių; teisę dalyvauti rinkimuose turi 36,2 mln. piliečių - būtent jiems teks išsirinkti naują valstybės vadovą iš šešių kandidatų, pretenduojančių į šį postą.
  • NETEKTYS: trys Ukrainos kariai žuvo per konfliktą su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje, suaktyvėjus mūšiams regione.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ką manote apie miestuose kertamus medžius?

balsuoti rezultatai

Kur šiais metais atostogausite?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +10   +11 C

   +12  +14 C

 

   +12  +13 C

  +24   +25 C

   +25  +26 C

 

   +25   +27 C

     6-12 m/s

    4-9 m/s

 

     4-8 m/s

 

USD - 1.1675 PLN - 4.3090
RUB - 72.4935 CHF - 1.1593
GBP - 0.8754 NOK - 9.4888
reklama
Ukis 2018