Išskirtinis Turkijos ambasadorės Lietuvoje Aidan Jamancan interviu „Vakaro žinioms“: Perversmą sustabdė patys Turkijos žmonės

- Apie karinį perversmą jūsų šalyje rašė visas pasaulis, tačiau tikrąjį vaizdą susidaryti labai sunku, nes pateikiama informacija yra labai prieštaringa. Diplomatai informaciją paprastai gauna tiesiogiai, be jokių tarpininkų. Taigi, kas vyko liepos 15-ąją?

- Tiesiog pasakysiu, kaip šiuos įvykius matau ir kaip Turkijos diplomatė, ir kaip savo šalies pilietė. Prieš 36 metus aš asmeniškai patyriau 1980 metų karinį perversmą. Liepos 15-ąją man skambino draugai iš Turkijos, o jų pasakojimai buvo labai netikėti ir pasijutau, tarsi skaitydama kažkokią mokslinės fantastikos knygą, kurios turiniu neįmanoma patikėti realiame gyvenime. Žmonės Stambule ir Ankaroje patyrė labai didelį šoką, nes mūsų pačių naikintuvais buvo bombarduojami vyriausybiniai pastatai, parlamentas, žvalgybos ir policijos būstinės... Lėktuvai ir sraigtasparniai skraidė labai žemai, vaizdas tikrai turėjo būti baisus, tvyrojo tam tikras pasimetimas, nes niekas nežinojo, kur yra prezidentas ir ministras pirmininkas. Tik vėlai vakare maištui įsibėgėjus prezidentui iš lėktuvo per „Face Time“ programą pavyko susisiekti su viena iš žiniasklaidos agentūrų ir ištransliuoti žinią, kad situacija kontroliuojama, maištas nepavyko ir kad jis kviečia demokratiją remiančius žmones į gatves. Tai tik parodo, kokį svarbų vaidmenį atliko žiniasklaida. Svarbiausi šioje situacijoje buvo patys Turkijos žmonės, nes tauta parodė, kad ji nenori karinio perversmo - žmonės pradėjo rinktis viešose vietose, protestuoti ir tada tapo aišku, kad pučas pralaimėjo. Aš pati esu karininko dukra ir žinau, ką reiškia ginti savo šalį, todėl sakau visa tai ne kaip kažkokios karinės diktatūros, o kaip demokratinės valstybės atstovė. Galima mėgti R.T.Erdoganą ar jo nemėgti, tačiau reikia pripažinti, kad jis demokratiškai išrinktas šalies prezidentas, o jo vadovaujama parlamentinė partija taip pat laimėjo rinkimus, todėl tai turi būti žmonių, o ne kažkokių karinių chuntų pasirinkimas.

- Atleiskite už klausimą, bet sakote, kad pati esate kilusi iš karininko šeimos. Iš kasdien sklindančių pranešimų žinome, kad dabar Turkijoje suimta tūkstančiai karininkų. Ar jūsų šeimos šios represijos nepalietė?

- Ne, tikrai ne. Nuo pat pradžių didžioji dalis Turkijos ginkluotųjų pajėgų stojo prieš perversmą. Tik keli oro pajėgų, žandarmerijos ir ginkluotųjų pajėgų vienetai prisijungė prie žiauraus sąmokslo. Policija ir prokurorai tuojau pat ėmėsi reikalingų priemonių perversmui sukliudyti, tačiau pirmiausia sąmokslą sustabdė turkų tauta, kuri parodė istorinį solidarumą ir išėjo į gatves, nepaklusdama maištininkams, drąsiai stovėjo prieš tankus ir apgynė savo demokratines teises. Perversmas buvo labai netikėtas ir brutalus, juk jau dabar žinome, kad žuvo mažiausiai 246 žmonių, tačiau manome, jog šis skaičius gali augti, nes apie 700 žmonių vis dar gydomi ligoninėse. Areštai daugiausia vyksta policijos ir kariuomenės gretose, iki šio momento (ketvirtadienio 17 val.) sulaikyti 7543 asmenys, 24 perversmininkai buvo rasti negyvi, o 50 paimti sužeisti. Tačiau daugelio valstybės tarnautojų ir švietimo srities darbuotojų pareigos laikinai sustabdytos. Atleisti 2745 Turkijos teisėjai ir prokurorai, taip pat 8777 Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai, tarp jų ir policijos pareigūnai. Operacijos tęsiamos toliau ir tie skaičiai nuolat kinta, tačiau noriu akcentuoti, kad nusikaltėliai bus teisiami pagal įstatymus.

- O kodėl šie valymai palietė būtent švietimo darbuotojus? Kita vertus, jeigu tokie kiekiai žmonių būtų aktyviai dalyvavę perversme, tai jis tikriausiai būtų pavykęs?

- Yra nustatyta, kad visi tie perversmo šalininkai ir pasekėjai naudojosi elektronine sistema, prie kurios buvo prijungta apie 40 tūkstančių žmonių, tarp jų buvo įvairių sričių žmonių, taip pat ir švietimo sistemos darbuotojų. Dėl to jie ir buvo „pajudinti“. Šie žmonės nušalinti nuo savo pareigų tam, kad teisėsaugos struktūros galėtų atlikti tyrimą, juos reikia apklausti ir išsiaiškinti aktyvius perversmo dalyvius. Tačiau noriu akcentuoti, kad perversmas nepavyko būtent dėl to, kad absoliuti dauguma Turkijos žmonių jam pasipriešino. Dabar kiekvieną dieną Turkijos gatvėse renkasi žmonės, nepritariantys kariniam perversmui. Ir tai tikrai nėra vien prezidento šalininkai - tarp jų yra ir opozicijos atstovų. Per šiuos įvykius prieš perversmą stojo visos politinės partijos - ir nacionalistai, ir socialdemokratai, ir net prokurdiškos partijos... Galbūt jas suvienijo ir tas baisus parlamento bombardavimas, nes visi suprato, kad jeigu nelieka šalyje demokratijos, tai nebus ir parlamento. Šis visiškai skirtingų politinių partijų vienybės aktas reikalauja tikrai labai didelės politinės brandos. Reikia akcentuoti, kad Turkijos žmonės yra labiausiai šokiruoti ne tiek dėl tų diskusijų apie mirties bausmės grąžinimą bei paties perversmo fakto, kiek dėl to, kad palamentas buvo bombarduotas. Nes net kai vyko kovos dėl Turkijos valstybės sukūrimo ir įvairiausi neramumai, Ankara visą laiką buvo neliečiama zona Turkijos širdyje. Jeigu man kas nors būtų prieš savaitę pasakęs, kad mūsų pačių oro pajėgos bombarduos Turkijos parlamentą, aš nė už ką nebūčiau patikėjusi...

- Sprendžiant iš jūsų prezidento retorikos, Turkija yra įsitikinusi, kad perversmą organizavo ponas Fetulachas Giulenas (Fethullah Gulen), kuris pas mus vadinamas pamokslininku ir gyvena Amerikoje. Kokie įrodymai surinkti, kad didžiausias kaltininkas yra būtent jis?

- Taip, mes esame įsitikinę, kad tai buvo F.Giuleno teroristinės organizacijos (FET) darbas. Mūsų parlamentas ir kiti pareigūnai visiems savo sąjungininkams bei partneriams išryškindavo šios teroristinės grupuotės ir jos lyderio F.Giuleno tikruosius motyvus. O įrodymai ir dabar akivaizdūs. Pastaruoju metu vienas iš artimiausių Vyriausiojo kariuomenės vado žmonių prisipažino, kad jis yra F.Giuleno grupuotės narys ir jis gavo informaciją bei visus nurodymus apie būsimą maištą liepos 15 d. ryte. Jam buvo nurodyta po pietų atgabenti Kariuomenės vadą į centrinę būstinę, jį ten turėjo prižiūrėti 20 specialiųjų pajėgų karių, kurie turėjo pasiekti, kad vadas pasirašytų tą perversmo deklaraciją. Kitas įrodymas buvo rastas socialiniuose tinkluose: dar prieš visus įvykius vyko intensyvus susirašinėjimas socialiniuose tinkluose, kur buvo grasinamų žinučių, rašytų F.Giuleno rėmėjų. Prieš pat įvykius Turkijos žvalgybos tarnybos sugebėjo „nulaužti“ elektroninį kodą ir tapo aišku, kad kažkas netrukus įvyks, tad buvo pasirengta tiek, kiek tuo metu spėta. Taip pat yra kitų žmonių parodymai.

Antradienį „Vakaro žiniose“ skaitykite ambasadorės A.Jamancan atsakymus į klausimus: Kiek perversmui įtakos turėjo užsienio valstybės? Ar atostogauti besirengiantiems lietuviams Turkijoje saugu?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"