Šiuo metu Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių piliečiai, turintys ilgalaikes Sąjungos šalių vizas, negali laisvai keliauti į kitas Sąjungos šalis ar jų kirsti. Pagal reglamentą, kurį antradienį patvirtino Europos Parlamentas (EP), ilgalaikių ES vizų turėtojai galės keliauti į kitas Šengeno erdvės šalis ir išbūti jose iki trijų mėnesių per pusmetį - kaip ir turintys leidimus apsigyventi.
Pasak EP pranešėjo šiuo klausimu Karlošo Koeljo (Carlos Coelho), tai, kad, pavyzdžiui, Belgijoje besimokantis studentas negali paprastai nuvykti į Nyderlanduose esančią biblioteką arba į Barseloną praleisti savaitgalio, yra "nepriimtina". Priimtas reglamentas ištaisys padėtį.
Jo įgyvendinimas neturėtų sumažinti saugumo, nes numatyta valstybių pareiga prieš išduodant asmeniui ilgalaikę vizą pasitikrinti jo duomenis Šengeno informacinėje sistemoje, o prireikus - atsiklausti apie jį kitų ES šalių. Iki šiol tai buvo daroma tik išduodant leidimą apsigyventi.
Taip pat naujai numatyta, kad ilgalaikė viza galės būti išduoda ne ilgiau kaip metams, o jei užsieniečiui prireikia ES šalyje būti ilgiau - jam turės būti išduotas leidimas apsigyventi.
Dėl šio reglamento pasiektas Parlamento ir ES Tarybos sutarimas, taigi jis įsigalios balandžio 5 d. kartu su ES vizų kodeksu. Reglamentas negalios Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, o Danija galės per pusmetį nuspręsti, ar jį taikys.
Socialistų ir demokratų vardu diskusijoje kalbėjusi Vilija Blinkevičiūtė teigė, jog "dabar susiklosčiusi praktika šioje srityje pažeidžia trečiųjų šalių piliečių, atvykusių į ES dirbti ar mokytis, teisėtus lūkesčius". Ji ragino "kuo greičiau" užtikrinti jiems laisvą judėjimą Šengeno erdvėje, taip pat supaprastinti ilgalaikių vizų išdavimo tvarką. Savo ruožtu "labai svarbu užtikrinti, kad supaprastintas trečiųjų šalių piliečių judėjimas Šengeno erdvėje nesukeltų papildomos grėsmės valstybių narių saugumui", pažymėjo europarlamentarė.
