Graikai niekada nebuvo linkę taupyti

Tokią viltį šią savaitę Briuselyje spaudos konferencijos metu pabrėžė Graikijos ekonomikos ministras Aleksis Charitsis (Alexis Charitsis). Skolų naštos prislėgta Graikija iš obligacijų rinkų pasitraukė 2010 metais. Šalies trečioji tarptautinė finansinės pagalbos programa baigiasi rugpjūtį. Europos Sąjungos pareigūnai pakartojo, kad susitikimas bus svarbus Graikijos ateities finansams. 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programa baigiasi rugpjūčio 20 dieną.

Graikijos skola įvairiems kreditoriams yra daugiau nei 300 mlrd. eurų. Graikijos skola siekia 160 proc. BVP. Ši šalis jau aštuonerius metus naudojasi tarptautinėmis paskolomis iš Tarptautinio valiutos fondo, Europos institucijų.

- Graikija niekaip neišbrenda iš skolų, ar ji kada nors išspręs savo krizę? - klausėme ekonomisto Audriaus RUDŽIO.

- Turiu gerą istorinį pavyzdį: dar tarybiniais metais, maždaug aštunto dešimtmečio viduryje, tuometinė Rumunijos liaudies respublika nutarė atsikratyti tarptautinių skolų. Ji nebeėmė paskolų, tik jas išmokėjo. Kas atsitiko su gyvenimo lygiu? Prisiėjo normuoti televizijos programų žiūrėjimą, per dieną televizija buvo rodoma kelias valandas. Kiekviename kambaryje negalėjo būti daugiau nei viena 60 vatų lemputė. Šeimoje negalėjo būti daugiau kaip vienas neatkimštas butelis aliejaus, kruopų ne daugiau kaip 25 kg; duonos - tik kepalas. Kitaip sakant, buvo pradėti normuoti net maisto produktai, kiek jų gali būti vienoje šeimoje. Valstybė nebegalėjo užtikrinti normalaus žmonių gyvenimo lygio. Rumunijos skolos tada nesiekė 100 proc. nuo metinio BVP. Įsivaizduokime Graikiją ir ten apribotą šalies vartojimą, siekiant išbristi iš skolų... Praktiškai tai yra neįmanoma, nes tada būtų revoliucija. Demokratinėje šalyje, - o Graikija tokia ir yra - negalima imtis žmonių gyvenimo lygio smukdymo.

- Kur buvo didžioji Graikijos klaida?

- Įsivedusi eurą Graikija kėlė savo gyventojų gyvenimo lygį skolintais pinigais, BVP augo mažai, o gyvenimo lygis kilo greitai. Taigi susidūrė su situacija, kad dabar reikia arba tikėtis skolų nurašymo, arba paskelbti valstybės bankrotą, arba numušti gyvenimo lygį. Ir taip Graikijoje vyksta nuolatinės demonstracijos ir streikai, graikai mano, kad jie yra skriaudžiami, nes jų gyvenimo lygis smunka, nedarbas tarp jaunimo siekia 20 proc. Atskiri žmonės valstybinėmis kategorijomis negalvoja, jie sako: man šiandien blogiau negu vakar, o vakar buvo blogiau nei užvakar. Kada tai baigsis, rinkime kitą valdžią, darykime kažką, gyvenkime taip, kaip gyvenome. Graikija nesukuria tiek produkto, kad gyventų taip, kaip gyveno anksčiau.

- Kai valstybės pradeda gyventi ne pagal savo uždarbį ir kišenę, anksčiau ar vėliau ateina krizė.

- Neabejotinai. Ar šalis, ar šeima - šiuo atveju panašu, kad šeima yra nedidelis vienetas ir čia galima elgtis žymiai griežčiau. Vidutiniškoje šalyje yra keliolika milijonų šeimų, tai kiekviena jų sudaro keliolikamilijoninę dalį gyventojų, tuo tarpu Europos Sąjungoje yra 28 valstybės, Graikija yra viena iš maždaug 30, taigi išeina 3 proc. - čia jau daug.

- Euro zonai kelia grėsmę ir Italijos skolų krizė.

- Arti jos situacijos buvo ir Portugalija, Ispanija, tačiau jos su Europos Sąjungos pagalba išsikapstė, tiksliau Portugalija išsikapstė, Ispanija dar kapstosi. Šiose šalyse pradėjo augti ekonomika, šalys rado ką daugiau pasiūlyti tarptautinei rinkai. Graikai taip ir nesuranda, ką pasauliui pasiūlyti, išskyrus alyvuoges, kitą žemės ūkio produkciją.