Europos Sąjungos pastangos išgelbėti susitarimą dėl Irano branduolinės programos ir sukurti mechanizmą, kuris leistų pirkti Teherano naftą nepaisant JAV sankcijų sugrąžinimo, turi sunkumų.
Briuselis remia 2015 metais pasiektą susitarimą, pažabojantį Irano branduolines ambicijas, iš kurio šių metų gegužę pasitraukė Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).
Vašingtonas paskelbė nuo lapkričio 4 dienos pakartotinai įvedantis sankcijas Iranui, įskaitant jo naftos sektorių.
Praėjusį mėnesį Jungtinėse Tautose Europos Sąjunga paskelbė apie planus sukurti „specialią priemonę“. Tai būtų mokėjimo sistema, leisianti toliau plėtoti prekybos ir verslo ryšius su Iranu.
Atnaujintos Jungtinių Valstijų sankcijos įsigalioja sekmadienį, o darbas prie minėto mechanizmo vis dar vyksta.
Mokėjimo mechanizmą palaiko likusios penkios Irano susitarimo dalyvės. Tai - Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija.
Visgi vieno šaltinių neįvardyto Europos diplomato teigimu, Bendrija nori išvengti „tiesioginės konfrontacijos“ su D. Trampo administracija dėl Irano prieš rinkimus. Tačiau bet kuriuo atveju planai įgyvendinami lėtai.
JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjus (Mike Pompeo) aiškiai įspėjo Europos Sąjungos valstybes ir įmones nebandyti apeiti sankcijų, kurios yra Jungtinių Valstijų politikos prioritetas.
Klientės iš Europos, daugiausia Ispanija, Italija, Graikija ir Prancūzija, perka 20 proc. Irano naftos eksporto.