Vienus tai nuliūdins, kitus pradžiugins, tačiau dauguma Europos Sąjungos gyventojų galimo karo tarp Rusijos ir JAV atveju nepalaikytų nė vienos iš pusių. Europiečiai „netiki, kad JAV gali tarnauti kaip jų saugumo garantas“. Taip pat didesnė dalis pasisakė už neutralitetą, o ne bendrą, kartu su JAV, globalių pasaulinių problemų sprendimą.
Tokią informaciją, remdamasis analitinio Europos tarptautinių santykių tarybos (ECFR) ataskaita, išplatino „Quartz“. Duomenys buvo renkami apklausiant daugiau kaip 60 tūkst. Senojo žemyno gyventojų iš 14-os šalių, įskaitant Prancūziją, Slovakiją, Lenkiją ir Ispaniją. Visiems buvo užduotas tas pats klausimas - kaip manote, kurią pusę galimo Jungtinių Valstijų ir Rusijos konflikto atveju reikėtų palaikyti jūsų šaliai? Pačiu populiariausiu buvo atsakymas - „nei vieną, nei kitą“.
Didžiausias simpatijas JAV išreiškė Lenkijos gyventojai - čia amerikiečius linkę palaikyti 33 proc. respondentų. Mažiausio palaikymo JAV sulaukė Austrijoje (4 proc.) ir Graikijoje (5 proc.).
Pagrindiniu Rusijos sąjungininku konflikto atveju taptų Slovakija - čia rusus palaikė kas penktas respondentas, amerikiečius - tik 6 iš 100. Visgi daugumoje šalių 60-70 proc. respondentų pasisakė už neutralitetą.
Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 54-83 proc. respondentų nori, kad jų šalis išliktų neutrali ir aštrėjančiuose JAV bei Kinijos nesutarimuose. Įvertinus dabar tarp šių valstybių vykstantį ekonominį karą, pastarasis klausimas nebėra vien teorinis.
Šioje grupėje didžiausią prielankumą JAV vėl demonstravo lenkai - net 24 proc. jų teigė, kad konflikto atveju šalis turėtų palaikyti Ameriką. Kalbant apie kitas šalis, JAV pozicijas palaikytų tik 4 proc. austrų, 6 proc. graikų ir 8 proc. slovakų.
Tyrimo autorių teigimu, tokius rezultatus lėmė ne tik prieštaringai vertinama Donaldo Trampo (Donald Trump) užsienio politika, bet ir silpstantis visuotinis įsitikinimas, kad pasaulinė tvarka gali būti išsaugota vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir anksčiau.
Siuzės Denison (Susi Dennison), ECFR darbuotojos ir pranešimo autorės teigimu, „daugelio ankstesnių taisyklių, pagal kurias sukosi pasaulis, nebeliko“. „Europiečiai pagrįstai mano, kad jie gyvena pasaulyje, kuriame taisyklės nebėra tokios aiškios, - aiškina ji. - Tai skatina požiūrį, jog metas paimti likimą į savo rankas. Juolab kad jie nori jaustis esantys saugūs, o dabartinė situacija tokio saugumo jausmo nesuteikia.“