respublika.lt

2018 vasario 22, ketvirtadienis

Europa susitaikė su tuo faktu, kad yra nuolatinės grėsmės būsenosnuotraukos (16)

2017 rugpjūčio mėn. 19 d. 11:40:21
Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Ketvirtadienio vakarą Ispanijos sostinėje Barselonoje įvykdytas teroro išpuolis, kai nusikaltėliai turistų gausiai lankomame Ramblo bulvare autobusiuku įvažiavo į žmonių minią, pasiglemžė mažiausiai 13 gyvybių, dar apie 100 žmonių sužeista. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.

 

- Į įvykius Barselonoje pasaulis reaguoja, galima sakyti, labai santūriai, palyginti su pirmaisiais teroro aktais Europoje. Kodėl? Ar jau tiek prie tų teroro išpuolių Europa priprato? - „Vakaro žinios“ teiravosi politologo Vytauto SINICOS.

- Kad ir kaip absurdiškai skamba, net ir prie baisiausių dalykų tam tikra prasme yra priprantama - ypač kai tai yra kažkas ne betarpiškai patiriamo, o tiesiog naujiena žiniasklaidos sraute. Ne be reikalo egzistuoja posakis: viena prarasta gyvybė - tragedija, tūkstantis - jau statistika. Tą procesą ir matome: pirmi išpuoliai buvo priimami kaip tragedijos, o dabar tampa kone kasdienybe. Panašiai buvo ir su ISIS vykdomomis egzekucijomis: į pirmąsias buvo reaguojama itin jautriai, jas pasmerkdavo pasaulio lyderiai, o dabar jos vis dar vyksta, žudomi žmonės, tačiau beveik niekas apie tai nebekalba, nes tai tapo košmariška rutina.

Politiniu požiūriu tai rodo, kad Europa susitaikė su tuo faktu, kad yra nuolatinės grėsmės būsenos. Ir ta ironiškai skambanti musulmono Londono mero frazė, kad teroras yra dalis gyvenimo dideliame mieste... De facto taip ir tapo.

- Tačiau kur tai veda? Kas toliau?

- Nežinau. Šiaip jau matome, kad dažniausiai teroro išpuoliai yra rengiami ne naujų imigrantų iš tos bangos, ateinančios pastaruosius porą metų, o žmonių, kurie užaugo Vakarų šalyse, kurie yra antros ar trečios kartos imigrantai. Tai reiškia, kad pokario darbo migrantų iš musulmoniškų šalių bangos nebuvo deramai integruotos, nors jos buvo daug labiau integruojamos nei dabartinės, buvo daug mažiau multikultūralizmo, ideologinės nuostatos, kad čia kiekvienas gali gyventi, kaip nori. Dabar nuostatos daug mažiau integracinės ir daug daugiau leidžiančios gyventi, kaip nori. Plius tai, kas šiandien vyksta prieš mūsų akis, - Europoje jau milijoniniai skaičiai naujų migrantų iš musulmoniškų šalių. Esu tikras, jeigu situacija nepasikeis, su šitais naujaisiais migrantais šalys visiškai nesusitvarkys. Dabar atvėrę sienas, Europoje kuriamės bėdą ateičiai.

- Tad vienintelė išeitis, kaip ne kartą esate minėjęs, - išorinių ES sienų uždarymas?

- Taip, tai yra pirmas saugiklis žiūrint į ateitį. Pirmiausia turime sustabdyti masinį antplūdį, kuris vis dar tęsiasi. Ironiška - prieš kelias dienas paskelbti skaičiai, kad būtent Ispanija šiemet priėmė daug daugiau migrantų nei pernai.

Žmonės, kurie jau yra priimti pabėgėlio statusu, turi grįžti į tas šalis, iš kurių atvyko, jeigu ten nebevyksta karas. Jeigu vyksta karas, reikia tartis su Libanu, Turkija, kitomis šalimis, kurios iš tiesų turėtų priimti tuos pabėgėlius, nes pabėgėlis yra žmogus, prašantis prieglobsčio artimiausioje saugioje šalyje, o ne kurią jis išsirenka, ir bėgantis nuo karo, genocido ar politinio persekiojimo, o ne nuo ekonominių sunkumų. Europoje dabar beveik nėra pabėgėlių.

Daug sudėtingesnė ir didesnė problema yra musulmonų kilmės atvykėliai, kurie jau yra Prancūzijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ar kitų šalių piliečiai, tačiau kurie taip ir nesugebėjo integruotis, kurie jaučia ne lojalumą valstybei, kurioje gyvena, o priešingai - neapykantą, tačiau kurių negalima deportuoti, nes neaišku, kur - jie jau gimę šioje šalyje. Reikalingos veiksmingos intergacijos programos, neabejotinai būtina atsisakyti multikultūralizmo idėjos, kad galima leisti kitų kultūrų žmonėms gyventi, kaip jie nori.

- Tačiau ar apskritai įmanoma pakeisti musulmonų, net ir gimusių Europoje, ideologiją?

- Manau, kad jie niekada netaps visiškais vakariečiais.

Musulmonai, ypač Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų, statistiškai dažniausiai nėra žmonės, galintys masiškai apsigyventi ir prisitaikyti prie Europos normų. 2016 m. „Pew Research Center“ tyrimai rodo, kad 83 proc. marokiečių palaiko šariato teisės įvedimą savo šalyje. 4 iš 5 atvejų tai žmonės, kurie niekada negalės saugiai sugyventi Europoje. Vienas iš milijono tampa teroristu, tačiau absoliučiais skaičiais milijonai pritaria. 34 proc. - vienas iš trijų - marokiečių pritaria garbės nužudymams.

Būtent marokiečiai reikalauja masinio Ispanijos pilietybės suteikimo XV-XVI a. iš Ispanijos išvarytų musulmonų palikuonims ir yra kone pagrindinė masinės migracijos į Ispaniją kilmės šalis. Marokiečiai yra antra didžiausia imigrantų grupė šalyje - beveik 0,8 mln. Kiek iš jų palaiko šariatą ir kiek išpuolius? Išpuolio Barselonoje vykdytojai taip pat marokiečių kilmės. Sutapimas?

Raudona linija, kurią privalo išlaikyti Europos šalių vadovai, - užtikrinti, kad, net jeigu šiose šalyse gyvenantys žmonės turi kažkokių antieuropietiškų nuotaikų, jos neturi virsti veiksmais. Juk tie žmonės gyveno čia ir prieš dešimtmetį, bet nerengė jokių teroro išpuolių. Tačiau prieš keletą metų buvo „įtinklinti“, suaktyvinti, radikalizuoti tiek ISIS, tiek kitų grupuočių. Šią jungtį reikia kažkokiu būdu nutraukti.

Reikia baigti apsimetinėti, kad musulmoniškų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių gyventojai turi bent kažkokią teisę gyventi Europoje, naudotis jos socialine, ekonomine, politine gerove ir saugumu europiečių saugumo sąskaita.

Tad pagrindinis klausimas: kiek dar reikės paaukoti vietinių Europos šalių piliečių gyvybių, kol bus uždarytos išorinės ES sienos ir aiškiai pasakyta, kad musulmonams - ypač iš Šiaurės Afrikos - nėra ir negali būti vietos taikioje ir civilizuotoje Europoje, o joje jau esantys bus deramai tikrinami ir represuojami po pirmo įtarimo? Kiek dar bus kurstomas tas galimo visų sugyvenimo ir kažkokios Europos atsakomybės pasauliui mitas?

- Tačiau jei imamasi kokių nors priemonių prieš tuos žmones, tuojau pat prabylama apie pažeidžiamas jų teises...

- Teisė į kažkokį visų laisvą judėjimą pasaulyje - kairiųjų blefas. Nėra tokios teisės. Valstybių neginčijama teisė yra turėti sienas ir savo teritorijos kontrolę, ir aš manau, kad ateityje vis labiau ja naudosis. Galų gale ta pati Šengeno erdvė bus gyvybinga ir sugebės tiek išsilaikyti, kiek ES pakraščių šalys sugebės apsaugoti išorines sienas. Tai labai veiksmingai ėmėsi daryti Vengrijoje Viktoras Orbanas, kurį pasmerkė kaip neeuropietišką, tačiau de facto jis dabar yra didžiausias Šengeno erdvės gynėjas.


Išpuolis palietė 24 šalis

Per kruviną išpuolį Barselonoje, preliminariais duomenimis, žuvo arba buvo sužeisti 24 šalių piliečiai: trys vokiečiai, belgas, 26 prancūzai, dar žmonės iš Alžyro, Argentinos, Australijos, Kinijos, Graikijos, Honkongo, Makedonijos, Nyderlandų, Peru, Filipinų, Rumunijos, Vengrijos, JAV ir Venesuelos.

Jauniausia žuvusi auka - trejų metų mergaitė. Ji mirė netrukus atvežta į ligoninę.

Lietuvos piliečių tarp nukentėjusiųjų Barselonoje nėra.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (16)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PALAIDOJO: ketvirtadienį Indonezijoje, Centrinės Javos provincijoje, nuslinkus nuošliaužai, 11 žmonių dingo be žinios, o dar 14 buvo sužeistiai.
  • NESIKABINĖKIT: darbdavys atsakingas už seksualinio priekabiavimo atvejus ir darbe, ir arba bet kokiuose su juo susijusiuose socialiniuose renginiuose, pavyzdžiui, įmonės naujamečiame vakarėlyje, aiškina teisininkai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
2. ŠVENTINIS VITO TOMKAUS REPORTAŽAS IŠ DAR ŠVENTIŠKESNIŲ SEIMO RŪMŲ
3. PATRIARCHAI
4. „Vakaro žinių“ ir „Respublikos“ auditorija sparčiai auga
5. Regimanto Adomaičio laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą
6. Skulptorius R.Vilčiauskas apie tobulinamą jo kurtą „Kiaušinį“: jaučiuosi, lyg sapnuočiau košmarą
7. Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti
8. Olava Strikulienė: Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę
9. Euras ir toliau plaunamas
10. Prezidentas V.Adamkus: Augau Lietuvos trispalvės šešėlyje
11. Disidentas, buvęs VSD vadovas P.Plumpa: Teisėsauga tarnauja politikams
12. F.Kauzonas: Už Vasario 16-osios šviesą! (beveik tostas, tik ne itin linksmas)
13. Kritikuoti valdžią uždrausta ir provincijoje
14. Akcija „Apšmeižk žinomą asmenybę“. Valomės ar purvinamės?
15. Prižiūrėtojai su kaliniais jau susikeitė vietomis
16. Skandinavai stumia šnipą į prezidentūrą
17. Slaptas skandinavų planas jau vykdomas
18. Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadas J.Milius: Išteisinkite arba pasodinkite
19. „Ką jūs padarėte su Lietuvos dvasia“?.. (Dviejų patriarchų performansas)
20. „TELESKYDINĖJE“ - Artūro Račo iškrova
21. Gintautas Kėvišas mokys serbus, kaip tratinti pinigus
22. N.Mačiulis ves laidą „Labanakt, vaikučiai“nuotraukos
23. Briuselis imituoja rūpinimąsi žmonėmis
24. Uostamiestyje įsiplieskė gaisras: žmonės evakuoti iš „Philip Morris Lietuva“ fabriko
25. Paskutiniai 19-mečio širdies dūžiai: netikėtai miręs kovotojas A.Klemas manė turįs visą gyvenimą prieš akis

Ar tikite, kad raketomis „Iskander“ rusai iš Kaliningrado gali atakuoti Europos sostines?

balsuoti rezultatai

Ar sau leidžiate valgyti restoranuose ar kavinėse?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -19   -12 C

   -23  -17 C

 

   -17  -15 C

    -9   -6 C

   -11  -7 C

 

   -11  -9 C

    5-7 m/s

    1-2 m/s

 

      1-6 m/s

 

reklama
Kaleda 2017