respublika.lt

2017 lapkričio 23, ketvirtadienis

akordeon festiv kaire

Europa susitaikė su tuo faktu, kad yra nuolatinės grėsmės būsenosnuotraukos (16)

2017 rugpjūčio mėn. 19 d. 11:40:21
Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Ketvirtadienio vakarą Ispanijos sostinėje Barselonoje įvykdytas teroro išpuolis, kai nusikaltėliai turistų gausiai lankomame Ramblo bulvare autobusiuku įvažiavo į žmonių minią, pasiglemžė mažiausiai 13 gyvybių, dar apie 100 žmonių sužeista. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.

 

- Į įvykius Barselonoje pasaulis reaguoja, galima sakyti, labai santūriai, palyginti su pirmaisiais teroro aktais Europoje. Kodėl? Ar jau tiek prie tų teroro išpuolių Europa priprato? - „Vakaro žinios“ teiravosi politologo Vytauto SINICOS.

- Kad ir kaip absurdiškai skamba, net ir prie baisiausių dalykų tam tikra prasme yra priprantama - ypač kai tai yra kažkas ne betarpiškai patiriamo, o tiesiog naujiena žiniasklaidos sraute. Ne be reikalo egzistuoja posakis: viena prarasta gyvybė - tragedija, tūkstantis - jau statistika. Tą procesą ir matome: pirmi išpuoliai buvo priimami kaip tragedijos, o dabar tampa kone kasdienybe. Panašiai buvo ir su ISIS vykdomomis egzekucijomis: į pirmąsias buvo reaguojama itin jautriai, jas pasmerkdavo pasaulio lyderiai, o dabar jos vis dar vyksta, žudomi žmonės, tačiau beveik niekas apie tai nebekalba, nes tai tapo košmariška rutina.

Politiniu požiūriu tai rodo, kad Europa susitaikė su tuo faktu, kad yra nuolatinės grėsmės būsenos. Ir ta ironiškai skambanti musulmono Londono mero frazė, kad teroras yra dalis gyvenimo dideliame mieste... De facto taip ir tapo.

- Tačiau kur tai veda? Kas toliau?

- Nežinau. Šiaip jau matome, kad dažniausiai teroro išpuoliai yra rengiami ne naujų imigrantų iš tos bangos, ateinančios pastaruosius porą metų, o žmonių, kurie užaugo Vakarų šalyse, kurie yra antros ar trečios kartos imigrantai. Tai reiškia, kad pokario darbo migrantų iš musulmoniškų šalių bangos nebuvo deramai integruotos, nors jos buvo daug labiau integruojamos nei dabartinės, buvo daug mažiau multikultūralizmo, ideologinės nuostatos, kad čia kiekvienas gali gyventi, kaip nori. Dabar nuostatos daug mažiau integracinės ir daug daugiau leidžiančios gyventi, kaip nori. Plius tai, kas šiandien vyksta prieš mūsų akis, - Europoje jau milijoniniai skaičiai naujų migrantų iš musulmoniškų šalių. Esu tikras, jeigu situacija nepasikeis, su šitais naujaisiais migrantais šalys visiškai nesusitvarkys. Dabar atvėrę sienas, Europoje kuriamės bėdą ateičiai.

- Tad vienintelė išeitis, kaip ne kartą esate minėjęs, - išorinių ES sienų uždarymas?

- Taip, tai yra pirmas saugiklis žiūrint į ateitį. Pirmiausia turime sustabdyti masinį antplūdį, kuris vis dar tęsiasi. Ironiška - prieš kelias dienas paskelbti skaičiai, kad būtent Ispanija šiemet priėmė daug daugiau migrantų nei pernai.

Žmonės, kurie jau yra priimti pabėgėlio statusu, turi grįžti į tas šalis, iš kurių atvyko, jeigu ten nebevyksta karas. Jeigu vyksta karas, reikia tartis su Libanu, Turkija, kitomis šalimis, kurios iš tiesų turėtų priimti tuos pabėgėlius, nes pabėgėlis yra žmogus, prašantis prieglobsčio artimiausioje saugioje šalyje, o ne kurią jis išsirenka, ir bėgantis nuo karo, genocido ar politinio persekiojimo, o ne nuo ekonominių sunkumų. Europoje dabar beveik nėra pabėgėlių.

Daug sudėtingesnė ir didesnė problema yra musulmonų kilmės atvykėliai, kurie jau yra Prancūzijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ar kitų šalių piliečiai, tačiau kurie taip ir nesugebėjo integruotis, kurie jaučia ne lojalumą valstybei, kurioje gyvena, o priešingai - neapykantą, tačiau kurių negalima deportuoti, nes neaišku, kur - jie jau gimę šioje šalyje. Reikalingos veiksmingos intergacijos programos, neabejotinai būtina atsisakyti multikultūralizmo idėjos, kad galima leisti kitų kultūrų žmonėms gyventi, kaip jie nori.

- Tačiau ar apskritai įmanoma pakeisti musulmonų, net ir gimusių Europoje, ideologiją?

- Manau, kad jie niekada netaps visiškais vakariečiais.

Musulmonai, ypač Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų, statistiškai dažniausiai nėra žmonės, galintys masiškai apsigyventi ir prisitaikyti prie Europos normų. 2016 m. „Pew Research Center“ tyrimai rodo, kad 83 proc. marokiečių palaiko šariato teisės įvedimą savo šalyje. 4 iš 5 atvejų tai žmonės, kurie niekada negalės saugiai sugyventi Europoje. Vienas iš milijono tampa teroristu, tačiau absoliučiais skaičiais milijonai pritaria. 34 proc. - vienas iš trijų - marokiečių pritaria garbės nužudymams.

Būtent marokiečiai reikalauja masinio Ispanijos pilietybės suteikimo XV-XVI a. iš Ispanijos išvarytų musulmonų palikuonims ir yra kone pagrindinė masinės migracijos į Ispaniją kilmės šalis. Marokiečiai yra antra didžiausia imigrantų grupė šalyje - beveik 0,8 mln. Kiek iš jų palaiko šariatą ir kiek išpuolius? Išpuolio Barselonoje vykdytojai taip pat marokiečių kilmės. Sutapimas?

Raudona linija, kurią privalo išlaikyti Europos šalių vadovai, - užtikrinti, kad, net jeigu šiose šalyse gyvenantys žmonės turi kažkokių antieuropietiškų nuotaikų, jos neturi virsti veiksmais. Juk tie žmonės gyveno čia ir prieš dešimtmetį, bet nerengė jokių teroro išpuolių. Tačiau prieš keletą metų buvo „įtinklinti“, suaktyvinti, radikalizuoti tiek ISIS, tiek kitų grupuočių. Šią jungtį reikia kažkokiu būdu nutraukti.

Reikia baigti apsimetinėti, kad musulmoniškų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių gyventojai turi bent kažkokią teisę gyventi Europoje, naudotis jos socialine, ekonomine, politine gerove ir saugumu europiečių saugumo sąskaita.

Tad pagrindinis klausimas: kiek dar reikės paaukoti vietinių Europos šalių piliečių gyvybių, kol bus uždarytos išorinės ES sienos ir aiškiai pasakyta, kad musulmonams - ypač iš Šiaurės Afrikos - nėra ir negali būti vietos taikioje ir civilizuotoje Europoje, o joje jau esantys bus deramai tikrinami ir represuojami po pirmo įtarimo? Kiek dar bus kurstomas tas galimo visų sugyvenimo ir kažkokios Europos atsakomybės pasauliui mitas?

- Tačiau jei imamasi kokių nors priemonių prieš tuos žmones, tuojau pat prabylama apie pažeidžiamas jų teises...

- Teisė į kažkokį visų laisvą judėjimą pasaulyje - kairiųjų blefas. Nėra tokios teisės. Valstybių neginčijama teisė yra turėti sienas ir savo teritorijos kontrolę, ir aš manau, kad ateityje vis labiau ja naudosis. Galų gale ta pati Šengeno erdvė bus gyvybinga ir sugebės tiek išsilaikyti, kiek ES pakraščių šalys sugebės apsaugoti išorines sienas. Tai labai veiksmingai ėmėsi daryti Vengrijoje Viktoras Orbanas, kurį pasmerkė kaip neeuropietišką, tačiau de facto jis dabar yra didžiausias Šengeno erdvės gynėjas.


Išpuolis palietė 24 šalis

Per kruviną išpuolį Barselonoje, preliminariais duomenimis, žuvo arba buvo sužeisti 24 šalių piliečiai: trys vokiečiai, belgas, 26 prancūzai, dar žmonės iš Alžyro, Argentinos, Australijos, Kinijos, Graikijos, Honkongo, Makedonijos, Nyderlandų, Peru, Filipinų, Rumunijos, Vengrijos, JAV ir Venesuelos.

Jauniausia žuvusi auka - trejų metų mergaitė. Ji mirė netrukus atvežta į ligoninę.

Lietuvos piliečių tarp nukentėjusiųjų Barselonoje nėra.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (16)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAGERBS: Lietuva pagerbs Suomijos, Estijos, Lenkijos ir Latvijos nepriklausomybės šimtmetį; Vyriausybė ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva nusprendė tomis progomis iškelti Lietuvos valstybės vėliavą šalims minint nepriklausomybės jubiliejų.
  • ATAŠĖ: siekdama paskatinti Lietuvos eksportą į Nyderlandus bei Nyderlandų investicijas, Ūkio ministerija siūlo steigti komercijos atašė pareigybę Nyderlanduose vietoj komercijos atašė pareigybės Sankt Peterburge; trečiadienį posėdyje šiam siūlymui pritarė Vyriausybė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
2. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
3. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
4. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
5. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
6. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
7. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
8. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
9. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
10. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
11. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
12. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
13. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
14. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
15. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
16. Užsienio investicijos, kurios kenkia
17. Premjere, žmonės ir nuo jūsų bėga
18. I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarba
19. Alumi ir milteliais aprūpins R.Karbauskis
20. Signataras Z.Vaišvila į teismą padavė ir Rusiją, ir Lietuvą
21. Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa ir JAV prezidentas D.Trampas yra tikri giminės?
22. D.Grybauskaitė įtakingiausia taptų, jei teroristu išvadintų D.Trampą
23. Prašymai čigonų tabore: baikite sėti mirtį
24. Nereikia nukloti kapų žvakėmis
25. Prabanga. S.Skvernelis skrido į Suomiją pasikalbėti apie orą
reklama
guitar trio

Kas turėtų nuspręsti dėl lietuviškos abėcėlės papildymo?

balsuoti rezultatai

Ar pritartumėte savo daugiabučio namo renovacijai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  0 C

   -2  +1 C

 

   +2  +6 C

   -1  +5 C

  +3  +7 C

 

   +6  +8 C

    4-9 m/s

    1-8 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1749 PLN - 4.2155
RUB - 68.9476 CHF - 1.1609
GBP - 0.8881 NOK - 9.6723
reklama
Prenumerat 2018