5 nuotr.Pastaraisiais metais labai dažnai sakant „Rusija“ buvo galvojama apie totalitarinę valstybę, vykdančią agresyvią politiką kaimyninių šalių atžvilgiu ir už tai susilaukusią Europos ir pasaulio bendrijų sankcijų. Nors Rusijos tiek vidaus, tiek ir išorės politika nepasikeitė, panašu, bent jau Europos šalys nusprendė „švelninti toną“.
Netikėta rezoliucija
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl taikytų sankcijų apribojimo, kas suteikia Rusijos delegacijai galimybę grįžti į ETPA, praneša BBC. Už tokią rezoliuciją balsavo 118 ETPA delegatų, 62 buvo „prieš“, 10 susilaikė. Nors šie pokyčiai dar tik yra tikėtini, naujausiomis žiniomis, Rusijos delegacija jau yra Strasbūre.
Priminsime, kad Rusijos dalyvavimas ETPA, dėl konflikto Ukrainoje ir Krymo aneksijos, buvo apribotas dar 2014-aisiais. 2015 metų sausį sankcijos buvo pratęstos.
Protestuodama dėl tokių veiksmų, Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti ETPA sesijose ir pareiškė, kad prie visaverčio darbo Asamblėjoje grįš tik su sąlyga, kad jai bus grąžinti visi turėti įgaliojimai.
Susidarius tokiai situacijai, 2017-isiais Maskva nustojo mokėti įnašus į ET biudžetą.
Ukrainos balsas liko neišgirstas
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja atmetė maždaug 200 Ukrainos pasiūlytų rezoliucijos, kuria planuojama atkurti Rusijos delegacijos teises ETPA, pataisų. Tokią informaciją savo „Facebook“ paskyroje paviešino Aukščiausiosios Rados vicespikerė Irina Geraščenko. Jos teigimu, už pataisas, galėjusias užkirsti kelią rusams grįžti į Asamblėją, balsavo 52 deputatai, „prieš“ - 110. Pasak jos, tai atspindi ir padėtį Strasbūre, kur vyksta „suinteresuotų Europos šalių politikų ir delegacijų sąmokslas“.
Iš dalies Ukrainos parlamento atstovės žodžius patvirtinto ir ETPA vadovė Lilijana Mori Paskujė (Liliane Maury Pasquier) pareiškusi, kad Rusijai išsiųstas kvietimas dalyvauti birželio sesijoje yra „išskirtinis atvejis“.
Reaguodamas į tokią Europos valstybių poziciją, Ukrainos delegacijos ETPA vadovas Vladimiras Arjevas savo paskyroje socialiniame tinkle perspėjo, kad Ukraina gali nuspręsti palikti Asamblėją.
„Jeigu Rusijos delegacijos įgaliojimai bus sugrąžinti be jokių papildomų sąlygų, Ukrainai ETPA nėra ką veikti. Liko paskutinės dienos“, - reziumavo delegacijos vadovas, pavadinęs tai, kas šiomis dienomis vyksta ETPA, „veidmainystės ir kompromisų su sąžine festivaliu“.
Europos Taryba yra tarptautinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas - skatinti kontinento vienijimosi procesą ir garantuoti Europos piliečių orumą, užtikrinant pagarbą pagrindinėms vertybėms: demokratijai, žmogaus teisėms ir įstatymo viršenybei. Parlamentinė Asamblėja yra patariamoji Organizacijos institucija, kurios narius skiria nacionaliniai parlamentai. Ją sudaro 315 narių ir 315 jų pavaduotojų, kuriuos nacionaliniai parlamentai renka arba skiria iš savo narių. Priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, kiekviena šalis turi nuo 2 iki 18 atstovų.
Komentaras
Politologo Lino Kojalos teigimu, tokią Europos šalių poziciją nulėmė kelios svarbios priežastys ir į vieną argumentą susifokusuoti negalima.
„Nuolat yra kalbama, kad negalima atsiriboti nuo Rusijos. Teigiama, kad su šia šalimi būtina palaikyti gerus santykius ir stengtis užmegzti dialogą. Tai dabar ir vyksta.
Taip pat reiktų nepamiršti ir pragmatinės sprendimo pusės. Rusija - viena pagrindinių Asamblėjos fundatorių, įmokų nebemokanti nuo 2017-ųjų. Tikėtina, kad susigrąžindami Rusijos delegaciją, ETPA nariai tikisi susigrąžinti ir šios šalies įmokas.
Galiausiai Europos Taryba užtikrina galimybę Rusijos piliečiams ginti savo galimai pažeidžiamas teises. Rusijai pasitraukus iš ETPA, jos gyventojų teisės tapo smarkiai apribotos, sudėtingesnis pasidarė kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kas dar labiau pablogino šios šalies piliečių padėtį.
Visgi tikėtina, po Ukrainos pareiškimo, jog ji planuoja trauktis iš ETPA, ir kitoms šalims, Asamblėjos narėms, kils klausimas - o kas tokio įvyko, kad Rusiją reikia sugrąžinti? Priežastys, dėl kurių buvo taikytos sankcijos, nepanaikintos. Ir jų netgi padaugėjo - karas Ukrainoje vyksta ir apie derybas čia niekas nekalba, Padniestrės klausimas neišspręstas, pablogėjo santykiai su Sakartvelu, bet Rusijai vis tiek nuolaidžiaujama. Kodėl?
Atsakymas gali būti tik vienas - Europa pamiršo, su kuo turi reikalą ir toks nuolaidžiavimas gali pagilinti minėtas problemas. Neteisinga būtų kalbėti apie pokyčius į gerą, kai jokių pokyčių nevyksta.
Ukraina išsakė savo pastebėjimus. Lietuva, pareiškusi, kad nepritaria Rusijos agresijai, norisi tikėti, savo požiūrio irgi nepakeis. Kadangi balsavusių „prieš“ buvo daugiau, tikėtina, neigiamą nusistatymą Rusijos ir jos vykdomos tęstinės agresyvios politikos atžvilgiu išsakys ir kitos šalys, tarkim, tokios, kaip Lenkija, Latvija ar Estija. Ar tai kažką pakeis? Sužinosime netrukus.
Kita vertus, kalbant apie Sakartvelą, šios šalies santykių su Rusija pablogėjimas gali atverti šaliai naujas galimybes. Ilgą laiką pagrindinis ekonominis Sakartvelo partneris buvo Rusija. Jos pradėtas ekonominis karas gali paskatinti tiek politinį, tiek ekonominį Sakartvelo suartėjimą su Vakarų Europa“.
