Vokietija ir Prancūzija tikisi susitarti dėl bendros pelno mokesčio sistemos prieš Prancūzijos Senato rinkimus birželį, konferencijoje Berlyne teigė Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaueble).
Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:
Visa likusi Europa, centralizavus euro zonos biudžetą ir įvedus bendrus mokesčius, lieka tame traukinyje, kuris važiuoja kitu greičiu... Mes jau ne pirmą mėnesį girdime apie planus kurti „kelių greičių“ Europą, ir štai šios V.Šoiblės kalbos reiškia, kad tokią idėją mėginama realizuoti.
Beje, mes jau ne vieną kartą kalbėjome, kad globalistai, žvelgiant iš jų varpinės, elgiasi teisingai, - norint išsaugoti ES kaip bendrą projektą, tik taip ir galima elgtis: turi būti bendri mokesčiai, bendras biudžetas, bendra kariuomenė, bendra valdžia. Valstybės čia nereikalingos. Mes dažnai girdime tokį pasakymą: stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje... Bet juk į šitą šūkį sudėti du vienas kitam prieštaraujantys teiginiai - negali būti stiprios atskiros valstybės ir kartu būti stipri ES. Prisiminkime Tarybų Sąjungą - ar galėjo ten būti kokia nors stipri Baltarusija ar stiprus Uzbekistanas, o kartu ir stipri Maskva? Tas pats galioja ir ES. Norint išsaugoti tą projektą, be abejo, reikia mažinti valstybių suverenumo laipsnį, tai jie metų metus ir daro.
Kitas klausimas, ar tokios istorinės valstybės kaip Prancūzija ar Italija atsisakys savo suverenumo. Anglija jau pasitraukė iš projekto, nes anglai, kaip imperinė tauta, niekada neatsisakys savo identiteto dėl kažkokių Briuselio komisarų svajonių. Logika čia elementari: arba ES išliks kaip vientisa valstybė, o dabartinės valstybės tiesiog pavirs savivaldybės lygmens dariniais, arba išliks nacionalinės valstybės, bet tokiu atveju ES projektas neturi ateities. Nes tuomet centrinė ES galia silpnės, o periferijos stiprės.
Ką gi matome dabar? Vengrija, Lenkija, apskritai visos Višegrado šalys vadinamųjų pabėgėlių nepriima ir bendros euro valiutos neįsiveda, o lenkai iš viso pasakė, kad jie net nesvarsto per artimiausius 20 metų tai daryti. Kitaip tariant, aš nepasakyčiau, kad išcentrinės jėgos pastaraisiais metais silpnėtų, priešingai - maištas prieš Briuselio centrą yra vis ryškesnis. Dabar toks tampymasis ir vyks: ES projekto šalininkai bandys visokeriopai centralizuoti valdžią, o jų priešininkai mėgins išlaikyti suverenias galias. Kas nugalės šioje kovoje? Manau, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, nugalės valstybių suvereniteto šalininkai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“