EP: valstybės privalo priimti tiek pabėgėlių, kiek įsipareigojo

Europos Parlamento (EP) nariai apgailestauja, kad trūksta ES valstybių solidarumo, nes iki šiol perkelta tik 11 proc. prieglobsčio prašytojų (18 770 asmenų). Daugelis valstybių greičiausiai iki šio rugsėjo neįvykdys savo įsipareigojimo, o kelios net nepradėjo šio proceso, pažymi europarlamentarai. Lietuva iki šiol perkėlė 275 prieglobsčio prašytojus (267 iš Graikijos ir 8 iš Italijos).

EP nariai ragina gerbti įsipareigojimus ir pirmenybę teikti vienišiems vaikams bei kitoms jautrioms pabėgėlių grupėms. „Iki šiol perkeltas tik vienas vienišas vaikas“, - atkreipia dėmesį europarlamentarai. Jie taip pat kritikuoja kai kurias ES valstybes už „labai griežtus ir diskriminacinius atrankos kriterijus, pavyzdžiui, perkelti tik vienišas mamas ar tik tam tikrų tautybių asmenis“.

Parlamentas taip pat pažymi, kad net ir laiku neperkėlus numatyto prieglobsčio prašytojų skaičiaus ši pareiga išliks ir po šių metų rugsėjo, todėl ES valstybės turės tęsti jų perkėlimą.

Rezoliucijai pritarė 398 EP nariai, nepritarė 134, o susilaikė 41.

Jungtinių Tautų duomenimis, Graikijoje šiuo metu prieglobsčio ieško apie 50 tūkst. asmenų, o Italija pernai sulaukė daugiau nei 180 tūkst. naujų prieglobsčių prašymų.


Mėgstama televizija ar filmai bus prieinami ir keliaujantiems ES

Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigos paslaugų teikėjus leisti naudotis muzikos, žaidimų, filmų ir interneto televizijos prenumerata keliaujantiems ar trumpą laiką gyvenantiems kitoje Sąjungos šalyje, praneša Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.

Šiandien vartotojai, lankydamiesi ar laikinai apsigyvenę kitoje ES šalyje, dažnai negali naudotis interneto turinio paslaugomis - klausytis muzikos, žaisti žaidimų, žiūrėti filmų, pramoginių programų ar sporto renginių, nors jie šias paslaugas užsiprenumeravę savo šalyje. To priežastis - naudojimąsi šiomis paslaugomis kitoje šalyje riboja teritorinė ir išimtinė licencijavimo praktika.

Naujosios ES taisyklės pašalins šiuos apribojimus ir suteiks galimybę naudotis minėtu mokamu interneto turiniu laikinai esantiems kitoje ES šalyje dėl atostogų, studijų ar verslo. Jos bus taikomos tik mokamoms interneto paslaugoms, kaip Netflix, Amazon Prime ar Spotify. Nemokamoms paslaugoms perkeliamumo prievolės nebus, tačiau jų teikėjai turės lengvesnę galimybę padaryti jas prieinamas visoje ES.

Naujasis teisės aktas leis interneto turinio paslaugų teikėjams imtis „tinkamų ir proporcingų priemonių“ patikrinti savo abonento nuolatinę gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, remtis elektroniniu identifikavimu, mokėjimo informacija, viešomis mokesčių deklaracijomis, pašto adresu ar IP adresu. Paslaugų teikėjai privalės informuoti klientus apie jų naudojamą nuolatinės gyvenamosios vietos tikrinimo metodą, taip pat imtis priemonių apsaugoti šiuos duomenis.

„Tai žingsnis bendros skaitmeninės rinkos, kurios laukia ES piliečiai, link. Naujosios taisyklės padidins paslaugų mobilumą nepamindamos autorių teisių apsaugos“, - pažymėjo EP pranešėjas Žanas-Mari Kavada (Jean-Marie Cavada) (Liberalai ir demokratai, Prancūzija).

Naujosioms taisyklėms pritarė 586 EP nariai, nepritarė 34, o susilaikė 8. Jos jau suderintos su ES Taryba, tačiau joms įsigalioti būtinas formalus ES Tarybos pritarimas. ES valstybės turės 9 mėnesius pasirengti jas taikyti.

Europos Komisijos duomenimis, 64 proc. europiečių internetu siunčiasi muziką, žaidimus, filmus ar nuotraukas.


EP pritarė Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino paramai

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) didele balsų dauguma pritarė atnaujintam susitarimui su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu dėl paramos paketo, skirto mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje. Ši parama bus skirta 15 ES valstybių, tarp jų ir Lietuvai. Tai ketvirtadienį praneša Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.

Kadangi Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas, nebūdamos Sąjungos narės, dalyvauja ES vidaus rinkoje, jos taip pat prisideda prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europoje. 2014-2021 metais minėtos šalys iš viso investuos 2,8 mlrd. eurų į nedarbo mažinimą, inovacijas ir aplinkosaugą - tai beveik 11 proc. daugiau, nei buvo skirta 2009-2014 m.

Lietuva iki šiol galėjo pasinaudoti 83 mln. eurų šios paramos lėšų, o iki 2021 m. jai iš viso numatyta skirti beveik 118 mln. eurų.

Susitarimui pritarė 570 EP narių, nepritarė 38, o susilaikė 23.