EP balsavo už tai, kad prieš Vengriją būtų pradėta baudžiamoji procedūra

Tokiam sprendimui pritarė 448 EP nariai, nepritarė 197, o susilaikė 48. Priimti jį reikėjo dviejų trečdalių balsavusiųjų daugumos, neskaičiuojant susilaikiusiųjų.

Tai pirmasis kartas, kai Europos Parlamentas imasi iniciatyvos aktyvinti šiurkštaus pagrindinių ES vertybių, tokių kaip pagarba demokratijai, lygybei, teisės viršenybei ir žmogaus teisėms, pažeidimo prevencinį mechanizmą. Pernai gruodį Lenkijos atžvilgiu tokios iniciatyvos ėmėsi Europos Komisija.

Parlamentui susirūpinimą kelia daugelis Vengrijos politikos ir viešojo gyvenimo aspektų, pavyzdžiui, konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės trūkumas, korupcija, akademinės laisvės ribojimas, migrantų bei pabėgėlių teisės.

Remdamiesi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, europarlamentarai ragina ES valstybes nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia pagrindines Sąjungos vertybes. Nors Vengrija ir pasiruošusi aptarti savo veiksmų teisėtumą, iki šiol ji nesiėmė veiksmų padėčiai ištaisyti ir neišsklaidė kilusių abejonių, pažymi EP nariai. Jie primena, kad Vengrija savanoriškai nusprendė tapti ES nare, todėl šalies vyriausybė atsakinga už šiurkštaus pagrindinių Sąjungos vertybių pažeidimo pavojaus pašalinimą.

EP kreipimasis bus svarstomas ES Taryboje, kuri, išklausiusi Vengrijos paaiškinimų, spręs, ar pripažinti iškilusį pažeidimo pavojų. Tokį sprendimą turi paremti keturi penktadaliai ES valstybių. Tuo pačiu metu ES Taryba gali patekti šaliai rekomendacijas padėčiai ištaisyti. Vėliau Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentui pritarus, galėtų vienbalsiai nuspręsti, kad atitinkama šalis šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ES pagrindines vertybes. Tai leistų pradėti šiai šaliai taikyti sankcijas, pavyzdžiui, suspenduoti jos balsavimo teisę ES Taryboje.

Europos Parlamentas griežtina kovą su terorizmo finansavimu

Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas terorizmo finansavimo užkardymo taisykles, leisiančias sustiprinti kovą su pinigų plovimu ir sugriežtinti grynųjų pinigų srautų patikrą.

Tyrimai rodo, jog Europos Sąjungos „juodojoje rinkoje“ kasmet gaunama maždaug 110 mlrd. eurų pajamų, tai apytiksliai sudaro 1 proc. ES BVP. Dalis šių lėšų gali būti panaudota teroristinės veiklos finansavimui.

Atnaujintomis kovos su pinigų plovimu taisyklėmis panaikinami ES valstybių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo trukdžiai, ES mastu nustatomas bendras pinigų plovimo apibrėžimas, įtvirtinama minimali bausmė už pinigų plovimą (maksimali bausmė už šią nusikalstamą veiką negali būti mažesnė nei ketveri metai kalėjimo), taip pat užkertamas kelias už pinigų plovimą nuteistiems asmenims tapti valstybės tarnautojais ar dalyvauti viešuosiuose konkursuose.

Atnaujintoms taisyklėms pritarė 634 EP nariai, nepritarė 46, o susilaikė 24.

Trečiadienį taip pat priimtomis grynųjų pinigų kontrolės taisyklėmis išplečiama vežamų grynųjų pinigų sąvoka (jiems prilyginti ir čekiai, auksas ar išankstinio apmokėjimo kortelės), griežtinama jų pervežimo kontrolė (bus privalu registruoti grynųjų pinigų siuntas, net jei jos ir neviršija deklaruotinos didesnės nei 10 tūkst. eurų sumos), o ES valstybės įpareigojamos keistis informacija apie galimas nusikalstamas veiklas.

Šios taisyklės bus taikomos ir gryniesiems pinigams, kurie siunčiami paštu, krovininėmis ar kurjerinėmis siuntomis bei nelydimu bagažu. Atitinkamos ES valstybių institucijos galės sulaikyti siuntą ir pareikalauti deklaruoti lėšų kilmę.

Šioms taisyklėms pritarė 625 EP nariai, nepritarė 39, o susilaikė 34.

Naujosios priemonės jau suderintos su ES Taryba, todėl neliko kliūčių joms įsigalioti. ES valstybės turės nuo dvejų iki pustrečių metų pasiruošti jas įgyvendinti.