respublika.lt

2017 lapkričio 19, sekmadienis

akordeon festiv kaire

E.Makronas įvarytas į kampąnuotraukos (5)

2017 spalio mėn. 15 d. 11:16:36
Ričardas Čekutis, „Respublikos“ žurnalistas

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Apie Kataloniją prišnekėta jau labai daug, tad belieka apibendrinti: kokio galutinio rezultato galima tikėtis iš dabartinės situacijos, kai Katalonijos valdžios ir Madrido pozicijos regiono nepriklausomybės klausimu radikaliai priešingos?

- Mano prognozės tokios: Katalonija didins savo autonomiją ir turės kur kas daugiau tiesioginių ryšių su Briuseliu ir kitomis europinėmis institucijomis, negu turėjo iki šiol. Tiesiog dabartinė situacija jiems padės išplėsti autonomiją pačia bendriausia šio žodžio prasme, bet nepriklausomybės jie negaus.

- Įdomi informacija šią savaitę paskelbta apie Graikijos „gelbėjimą“. Paaiškėjo, kad du svarbiausi „gelbėtojai“ - Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas - vien tik palūkanomis už suteiktas paskolas numelžė Graikiją 11 mlrd. eurų... Vadinasi, skęstančiųjų gelbėjimas gali būti labai pelningas užsiėmimas? Kažkaip net nepatogu klausti apie moralinę šio reikalo pusę...

- Pradėkime nuo to, kad sąvokos „bankas“ ir „moralė“ tarpusavyje neturi nieko bendro ir niekada neturėjo... Bankas visada uždirba iš to, kad kažkas skęsta. Šiuo atveju, žinoma, tokiu būdu buvo uždirbta iš Graikijos, tačiau iš Graikijos uždirbo ne tik bankai. Pavyzdžiui, Vokietija, skolindama Graikijai ir už tuos pinigus jai pardavinėdama savo karinę produkciją, uždirbo taip pat rimtus pinigus, o po to vykusi „gelbėjimo“ operacija leido galutinai nustekenti Graikiją, daugeliu atvejų pasiglemžti jos valstybinį turtą ir t.t. Nieko nepadarysi - tai yra korupcijos aukščiausiuose Graikijos valdžios ešelonuose rezultatas. Kai valstybės vadovai organizavo karinius užpirkimus, nekreipdami dėmesio į tikruosius valstybės interesus, o norėdami išvengti žmonių nepasitenkinimo nekreipė dėmesio į tai, kad jie nemoka mokesčių, ir pavertė savo valstybę palaida bala, tai nieko kito nebuvo galima ir tikėtis...

- Tačiau šiuo atveju pasigendu Lietuvos pozicijos - mes juk irgi savo pinigais prisidėjome prie graikų „gelbėjimo“. Kodėl niekas iš mūsų valdžios nereikalauja savų palūkanų? Ar tiesiog tyliai pripažįstama, kad iš „solidarumo“ tuos pinigus nurašome į bankų-gelbėtojų kišenes?

- Jeigu būtume save gerbianti valstybė, jeigu mūsų vadovai gintų mūsų valstybės interesus, o nemėgintų užsidirbti savo pensijas, aklai pataikaudami Briuselio vadovybei, - tokiu atveju, žinoma, šie klausimai turėtų būti keliami ir visu aštrumu. Tuo labiau kad Lietuva labiau negu bet kas kitas šiandien turėtų būti suinteresuota skaidria ES politika. Taip, mus traukia link ES federalizacijos, taip, mus traukia link kur kas labiau integruoto ES varianto, negu jis yra dabar, tačiau šiuo atveju mes privalome „išlaužti“ maksimalų skaidrumą ir sukurti mechanizmus savo interesams ginti. Žinoma, jeigu nesekame britų pavyzdžiu ir nesitraukiame iš tokios Bendrijos.

- Prancūzijoje šią savaitę prasidėjo masiniai streikai ir demonstracijos prieš Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) planą atleisti 120 tūkst. valdininkų, įšaldyti likusiųjų atlyginimus ir gerokai apkarpyti įvairias socialines išmokas bei garantijas. Turint galvoje protestų mastus, ar realu tikėtis, kad E.Makronui pavyks jo reformos?

- Prancūzija yra, ko gero, ryškiausias europinio socializmo pavyzdys - kai kiekvienas uždirbantis žmogus yra totaliai numelžiamas vien tam, kad būtų išlaikyta milžiniška prancūziška biurokratija, kuri yra tapusi netgi etaloniniu biurokratijos pavyzdžiu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Manau, kad E.Makronas neturi kitos išeities - arba jis toliau doros visą šitą vėžinį mechanizmą, siurbiantį Prancūzijos gyvybės syvus, ir galės žengti kitą žingsnį, pristatydamas Prancūziją kaip tos naujosios Europos Sąjungos hegemoną bent jau politiniu ir kultūriniu lygmeniu (nes su Vokietijos ekonomika prancūzai, žinoma, nepasivaržys), arba valstybė žlunga. Tam, kad žengtų šį žingsnį, jis turi susitvarkyti šalies viduje, susidoroti su pasipriešinimu ir padaryti reikalingas reformas. Ar jis turi šansą? Manau, kad taip, - vien tik tas faktas, kad jis buvo išrinktas, rodo, jog tokį šansą jis turi. O tai, kad krito jo populiarumas, daugiau rodo, jog išaugo pasipriešinimas tam tikrų klanų ir valdžią formuojančių struktūrų, negu tai, kad E.Makronas padarė kokių rimtų klaidų ar kad jis nesugeba tvarkytis. Tai tiesiog liudija, kad jis pradėjo daryti žingsnius, kurie nepatinka žmonėms, iki šiol labai lengvai gyvenusiems Prancūzijos privataus verslo sąskaita.

- Prancūzijos ekonominė situacija ir toliau išlieka prasta, be to, šalį slegia milžiniškos skolos, ištisos armijos pašalpininkų ir kitokių „pabėgėlių“, šimtai tūkstančių jokios pridėtinės vertės nekuriančių valdininkų, didžiulis nedarbas... Ir atrodo, kad niekas iš šios publikos prezidento nepalaikys. Kaip jam elgtis?

- Na, taip. Dėl to ir sakau, kad E.Makronas įvarytas į kampą ir neturi kitos išeities. Jo valstybė faktiškai merdi, nes pats valstybės potencialas, t.y. verslo žmonės, negali gyventi toliau situacijoje, kai valstybė atima iš jų viską, ką jie uždirba, ir padalina visokiems, pabėgusiems per jūrą... Faktiškai Prancūzijos pietiniai regionai tampa musulmoniškomis teritorijomis, todėl E.Makronas turi imtis kokių nors priemonių. Dabar klausimas tik vienas: ar jis yra naujasis Šarlis de Golis (Charles de Gaulle)...

- O tuo metu šią savaitę visiškai įstrigo „Brexit“ reikalai. Tiek Londonas, tiek Briuselis oficialiai pripažįsta, kad jokio progreso derybose nepasiekta, o ir tose derybose dalyvauja tik antraeiliai nieko nesprendžiantys personažai - tai taip pat rodo, kad rimtai nesiderama. Kas nutiks, jeigu nebus pasiekta jokio susitarimo? Kaip elgsis Londonas ir Briuselis tokiu atveju?


- Nieko kito ir nereikėjo tikėtis... Britams mesti visą pusės milijardo rinką ir visus gerai jų interesus ginančius mechanizmus, nesukūrus nieko mainais, yra kvaila. Žinoma, jie to nedarys. O Europai leisti britams ir toliau išlikti šiose pozicijose bei nemokėti įnašų į ES biudžetą taip pat yra neįmanoma. Be to, šis konfliktas yra ne tik ekonominis. Iš esmės britai, matydami ES integralumo didėjimą, pabandė pasprukti, o ES, ilgą laiką kentusi britų primetamas politines linijas, o per britus daugeliu atvejų veikė ir Jungtinės Amerikos Valstijos, pabandė britus išspjauti, bet per tiek laiko susiformavę ryšiai yra tokie glaudūs, kad tą padaryti yra sudėtinga. Todėl mano prognozė tokia: visas tas derybinis tąsymasis vyks ir toliau, nieko iš esmės nesprendžiant...

- Vis dėlto kažkokia logiška šio „Brexit“ proceso pabaiga turėtų būti... Nes dabar visi ten atrodo nei pakarti, nei paleisti...

- Nebūtinai. Daugybė šeimų visame pasaulyje šitaip gyvena metų metais... Čia yra lygiai tas pat: kas pasakė, kad šitos derybos turi pasibaigti per metus dvejus ir kad jos negali tapti permanentine būsena? Juk tai labiausiai tenkina abi puses. Šis „Brexit“ sprendimas juk buvo išskirtinai netikėtas patiems britams. Mes, aišku, galime kaltinti buvusį premjerą Deividą Kameroną (David Cameron) dėl jo prastų įžvalgų, bet jis tikėjosi, kad visuomenė pasakys „ne“ atsiskyrimui nuo ES. O dabartinė premjerė Teresa Mei (Theresa May) buvo D.Kamerono pusėje. Jie visi laikėsi pozicijos, kad Didžioji Britanija išsaugos savo įtaką ES, ir, gavę visuomenės sprendimą, jie dabar bando išsisukti iš padėties. Mes dar pačioje proceso pradžioje savo pokalbiuose esame prognozavę, kad šis tąsymasis bus labai ilgas ir skausmingas abiem pusėms. Taigi čia nereikia laukti jokio greito rezultato ar proveržio. Greitas rezultatas būtų žalingas tiek vieniems, tiek kitiems, jeigu nebus paruoštos pozicijos, į kurias galima pasitraukti. Taigi aš netgi duočiau ramiai kokių 5 metų laikotarpį, per kurį ir toliau bus tąsomasi. Apskritai „Brexit“ rezultatas man iki šiol yra neaiškus ir aš neduočiau jokių garantijų, kad britai taip lengvai atsiskirs.

- Pažvelkime į Ukrainos reikalus. Šią savaitę paskelbta, kad ten sulaikyta Rusijos šnipė, dirbusi Ukrainos karinėse struktūrose. Ar daug ten dar likę tokių „kurmių“?

- Iki 2014 metų visi šitie žmonės veikė neperžengdami oficialios valstybinės politikos rėmų. Jie nebuvo kažkokie valstybės priešai. Pasikeitus politinei situacijai, šitie žmonės liko savo vietose - jie staigiai nei savo pažiūrų, nei savo ryšių, nei savo santykių nepakeitė. Problema yra ta, kad valstybė, „de facto“ būdama kare, elgiasi taip, lyg svetimos valstybės, t.y. Rusijos, intervencija neegzistuotų, tarsi Rusija nekariautų prieš Ukrainą visaverčio karo, panaudodama ir žvalgybines-diversines operacijas, ir šnipinėjimus, ir visa kita. Taigi problema yra Petro Porošenkos administracijos taikomi dvejopi standartai: jei vaidina, kad yra kažkokia ypatinga būsena - dvejopi standartai; jei vaidina, kad yra kažkokia ypatinga būsena, - nei karas, nei taika. Viešai šneka apie Rusijos agresiją, tačiau savo valstybėje atitinkamų karo meto standartų neįveda. Todėl mes turime ketvirtą sprogimą stambiausiuose Ukrainos kariniuose sandėliuose, todėl mes turime Ukrainos valstybinės administracijos nuolatinį pasipriešinimą taip reikalingoms reformoms ir t.t. Aiškumo ir apsisprendimo nebuvimas yra didžiausias pavojus, o geriausi to simboliai yra paties P.Porošenkos šokolado fabrikėliai, efektyviai veikiantys Rusijoje. Ar galėtume įsivaizduoti, kad vykstant Antrajam pasauliniam karui Čerčilio (Churchill) asmeninis fabrikėlis veiktų Hitlerio Vokietijoje? Arba Hitleris pardavinėtų savo paveikslus kokiame nors Londono aukcione, o Maskvoje atidarytų savo restoraną? Šis pavyzdys aiškiai parodo: tu imk ir pripažink, kad Rusija agresijos nevykdo, kad Rusijos piliečiai, apginkluoti naujausiais rusiškais ginklais, nekovoja tavo teritorijoje, o rusiška artilerija iš už sienos nešaudo į tavo valstybę. O jeigu pripažįsti, kad visa tai vyksta, tai taikyk atitinkamas priemones. Štai ši dvejopa logika ir smaugia Ukrainą.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (5)

  • Ačiū 2017 spalio mėn. 15 d. 17:40:48

    Kaip visada,puikus straipsnis.

  • Ačiū 2017 spalio mėn. 15 d. 17:40:23

    Kaip visada,puikus staipsnis.

  • lex 2017 spalio mėn. 15 d. 14:32:43

    atidziai paskaitykite dar karta,kaip graikus,,gelbejo" ir skolino ir
    suprasite,kodel lietetuva kiekviena diena rusai,,puola"....

  • Jonas G. 2017 spalio mėn. 15 d. 14:30:09

    Puikus Butkevičiaus straipsnis. Įžvalgus žmogus.

  • Tai jeigu taip 2017 spalio mėn. 15 d. 13:49:19

    o geriausi to simboliai yra paties P.Porošenkos šokolado fabrikėliai,
    efektyviai veikiantys Rusijoje , tai tik ukrainiečių durninimas, gaila
    patriotų.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Varšuvoje vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų „CS Warsaw Cup“ solisčių grupėje Lietuvos atstovė Greta Morkytė užėmė 11-ąją vietą.
  • UŽĖMĖ: Singapūre vykstančio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 50 m plaukimo nugara atrankos varžybose sekmadienį Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 23-iąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
balsyte desine

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   0  +1 C

 

   0  +2 C

   +2  +6 C

  +1  +3 C

 

   +1  +2 C

    1-5 m/s

    4-6 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Labas vasara