respublika.lt

D.Trampo diplomatinis maratonas: nuo aštrios retorikos iki abejonės dėl Krymo (7)

2018 liepos mėn. 14 d. 14:37:00
Irena BABKAUSKIENĖ

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

 

- Belgijos valdžios atstovai nepasitiko JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump), atvykusio į Briuselį NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. Jie mėgavosi futbolu, kai Belgija pasaulio futbolo čempionato pusfinalyje žaidė su Prancūzija. Ar tai įprasta praktika? Ar visa tai reikėtų vertinti kaip belgų valdžios norą pademonstruoti D.Trampui, kad jis nėra „pasaulio bamba“?

- Sakyčiau, tikrai neapsieita be šios potekstės. Tai yra labai diplomatiškas žingsnis. Juk jokios užsienio valstybės vadovas, atvykstant Jungtinių Amerikos Valstijų pezidentui, negalėtų pamiršti savo pareigos būti šeimininku. Belgai šiuo atveju pasinaudojo tuo, kad JAV prezidentas atvyko ne konkrečiai į Belgiją, o į NATO, kurio vadavietė yra Briuselyje, viršūnių susitikimą. Ir visą tą sutikimo malonumą paliko aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jens Stoltenberg). Žinoma, tokiu poelgiu yra pasakoma D.Trampui, kad „tavo elgesys su mumis visais yra toks, jog tu taip pat neturėtum laukti iš mūsų ypač pagarbios reakcijos.“

Prisiminkime D.Trampo veiksmus ir atmosferą birželį vykusio G7 šalių susitikimo metu, kuriuos fantastiškai iliustruoja visą pasaulio žiniasklaidą apskriejusi nuotrauka, kai D.Trampas vienintelis sėdi ir laiko prieš save pastatęs kitus pasaulio lyderius. Ji puikiai atspindi šiandien besiklostančius pasaulio lyderių santykius.

- Prieš pat NATO viršūnių susitikimą D.Trampas vėl kandžiai užsipuolė Vokietiją, pareikšdamas, kad sandėrį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusi Vokietija tapo „Rusijos belaisve“ - esą vokiečiai moka Rusijai milijardus, o amerikiečiai turi juos ginti nuo Rusijos grėsmės.

- Ir nieko nepasakysi, D.Trampo logika yra nepriekaištinga.

- Tam, ką D.Trampas sako apie šį Rusijos ir Vokietijos projektą, pritartų Baltijos šalys ir Lenkija. Bet ar nuo kalbų kas nors gali pasikeisti?

- Pradėkime nuo to, kad visi šie negatyvūs D.Trampo vertinimai spaudoje, kai jis yra pateikiamas tokia Alfa patino karikatūra, iš tikrųjų neatspindi realios padėties. D.Trampo elgesys yra pakankamai strategiškas, nes nusistovėjusią situaciją, kurią ilgus metus palaikė prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija, administracijos iki B.Obamos, - reikia keisti. Juk praktiškai saugumo ir gynybos politikos našta iš tikrųjų buvo užmetama Jungtinėms Amerikos Valstijoms, o turtingos Europos valstybės leido sau ignoruoti šią situaciją. Tai, kuo pavirto Vokietijos ginkluotosios pajėgos, Didžiosios Britanijos pajėgos, jau nekalbant apie prancūzus, štai šituos dalykus reikėtų vadinti gynybos sistemos karikatūra. Ir D.Trampui tas yra puikiai žinoma. Tiesiog jo metodas pasakyti tai potencialiems partneriams yra iššaukiantis. Iš esmės D.Trampas meta iššūkį ir beveik sąmoningai tampa žiniasklaidos atakų taikiniu. Bet tai, ką jis šiandien pasakė vokiečiams, kad Vokietija iš vienos pusės yra įvairių sankcijų Rusijai iniciatorė, o iš kitos pusės yra pagrindinė Rusijos resursų naudotoja, prekybos partnerė, yra teisinga. Ji naudoja savo įtaką Europos Sąjungoje tam, kad atsirastų, sakykim, „Nord Stream 2“.

Aš nemanau, kad tai yra tik Baltijos valstybių ir Lenkijos suvokiama situacija. Mes turime pakankamai atokiai nuo Rusijos esančias valstybes, galų gale tą pačią Kanadą, kalbėkime ir apie Australiją, ir apie skandinavų kraštus, kurie Rusijos atžvilgiu užima labai panašią poziciją kaip ir mes. Tad tai, ką sakiau, yra mano pagiriamasis žodis D.Trampui.

- NATO viršūnių susitikimas, kurio taip nerimastingai laukta dėl aštrių JAV prezidento pasisakymų, keliamo erzelio, baigėsi. Transatlantinio skilimo, kaip buvo nuogąstaujama, neįvyko. Atvirkščiai, pareikšta vienybė - pasirašyti susitarimai. Dėl ko susitarta?

- Dar kartą noriu pagirti D.Trampo elgesį. Jis taip aukštai užkėlė kartelę (ir laukimo kartelę, ir galimų savo reikalavimų kartelę), jog šiam susitikimui vykstant visi lengviau atsikvėpė pamatę, jog JAV prezidentas nepuolė įgyvendinti savo grasinimų. Dar daugiau pasakysiu - D.Trampo reikalavimas didinti gynybai skiriamas išlaidas iki 4 proc. BVP yra akivaizdus jo veikimo pavyzdys: jis siūlo 4, kad realybėje europietiški partneriai mokėtų bent jau 2 proc. Kitaip kaip pasityčiojimu iš partnerių, iš Vokietijos ir Angelos Merkel to nepavadinsi. Ir jeigu vertintume tai, kas iš tikrųjų įvyko, kas reikšmingo nuspręsta šiame susitikime, vertingiausiu momentu laikyčiau „Nord“ divizijos sukūrimo dokumentų pasirašymą. Ne todėl, kad vertinga yra pati „Nord“ divizija kaip tokia, kariniu požiūriu tai nėra didelis laimėjimas. Bet svarbu tai, kad po 25 metų pirmą kartą buvo suprasta, jog NATO nėra organizacija, kuri turi pasakyti tau, ką tu turi daryti. NATO - tai organizacija, kurios rėmuose tu pats gali įvairiais būdais realizuoti savo saugumo problemas. Ir man apmaudu, ir gėda, jog šio darinio iniciatoriais buvome ne mes, lietuviai, o estai su latviais. Dėl tokio darinio atsiradimo mes pradėjome dirbti prieš kelis dešimtmečius. Paskui Lietuvoje į valdžią atėjo žmonės, kuriems apskritai buvo nusispjauti į gynybą, turiu omeny, stankevičius, juknevičienes ir visus kitus, kurie beviltiškai mažino gynybos biudžetus. Dabar šitas projektas, kuris turi daugiau kaip 20 metų istoriją, atgaivintas, tik gaila, kad ne mūsų rankomis. Ačiū Dievui, kad nepamiršome prisijungti prie jo, nors tiek yra gerai.

Žinoma, didžiausias laimėjimas, jog „Nord“ divizija turės ir kur kas galingesnius partnerius, turiu omeny, britus ir kanadiečius. Ir jeigu kalbėtume apie šito projekto tikrąją prasmę, tai atsiranda jėga, kuri gali kitaip matyti kylančias problemas. Dėl to, kad tiek britai, tiek kanadiečiai labai nedviprasmiškai vertina tai, kas vyksta su mūsų pagrindiniu oponentu Rusija. Ir tokios divizijos formavimas yra pats didžiausias pasiekimas psichologinio lūžio prasme šio NATO susirinkimo metu.

- Gal galėtumėte smulkiau papasakoti apie „Nord“ diviziją, jos tikslus?

- Tai yra karinis junginys, kuris bus formuojamas Baltijos valstybių, skandinavų valstybių ir Kanados bei Didžiosios Britanijos pajėgų pagrindu. Jis su savo vadaviete bus dislokuojamas Ščecine, Lenkijoje. Kita vadavietė bus Danijoje. Jo atskiri padaliniai bus dislokuojami Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. „Nord“ divizija turės savarankišką ir gana efektyvų operatyvinio valdymo organą - štabą, kuris organizuos divizijos darbą. Ir vien tai, kad tai yra mūsų kaimynų lenkų teritorijoje esantis darinys, mums, manau, stipriai padės organizuojant mūsų pajėgų bendradarbiavimą. Noriu pabrėžti, kad esmė - ne pats karinis junginys. Kas tai yra divizija? Geriausiu atveju, 12 tūkst. žmonių su visa technika. Esmė ta, kad pagaliau NATO aljanse pasirodė tai, ką aš pavadinčiau „iniciatyva iš apačių“. Nes gero dėdulės iš Amerikos darbų laukimas buvo pavirtęs pagrindine mūsų saugumo ir gynybos politikos problema - pagaliau su tuo pabaigta, pagaliau mes patys pateikėme siūlymus, kurie atitinka mūsų poreikius ir mūsų būtinybes, ir juos įgyvendiname. Štai čia yra esmė.

- Kokie dar Lietuvos lūkesčiai buvo šiame NATO viršūnių susitikime? Ir ką konkrečiai Lietuva laimi iš jame pasirašytų dokumentų?

- Svarbiausias Lietuvai gynybos klausimas yra oro erdvės kontrolės sistemos atsiradimas. Šitie klausimai buvo aptarti, bet jokie taškai dar nesudėti. Bet svarbiausia, kad procesas vyksta. Kitas dalykas, kuris labai svarbus visoms Baltijos valstybėms, yra Suvalkų koridoriaus gynybos klausimas. Šiuo klausimu Lietuva ilgą laiką visiškai nieko nedarė, neskaitant to, kad paūbaudavo, jog taip yra, tai yra problema. Nepaisant to, jog yra daugybė studijų, rodančių, jog šitas Suvalkų koridoriaus perkirtimas iš mūsų oponentų pusės, iš esmės niekais paverčia galimybes sulaukti pagalbos iš NATO. Lietuviškos valdžios vangumo sprendžiant šį klausimą rezultatas ir buvo tai, jog estai ir latviai inicijavo „Nord“ divizijos atsiradimą, kuri savo pagrindiniu uždaviniu matys Latvijos ir Estijos saugumo problemų sprendimą. Ir pasikartosiu, man tikrai gėda, jog šį kartą tai buvo ne mūsų iniciatyva.

- Didžiojoje Britanijoje iš posto pasitraukė „Brexit“ reikalų sekretorius Deividas Deivisas (David Davis), atsistatydino užsienio reikalų ministras Borisas Džonsonas (Boris Johnson), kuris nepritarė premjerės Teresos Mei (Theresa May) planams išlaikyti stiprius ekonominius ryšius su ES po to, kai Britanija paliks bendriją. Maža to, buvęs britų diplomatijos vadovas pareiškė, jog „Brexit“ miršta. Kaip vertinti jo žodžius ir britų vyriausybės krizę, kilusią dėl „Brexit“?

- Pradėkime nuo to, kad B.Džonsonas buvo vienas pagrindinių, jeigu ne pagrindinis „Brexit“ apologetas. Natūralu, kad per tą laiką, kol vyko įvairios derybos, Didžioji Britanija dėl „Brexit“ pakankamai daug prarado. Tai ir finansiniai nuostoliai, ir politiniai, ir moraliniai. Kitaip kaip nuostolingu šito projekto nepavadinsi. Be to, kalbant apie politinį pasitikėjimą, britai daug kur prarado įtaką savo partneriams.

Tad kokia yra realybė šiandien su „Brexit“? Ar B.Džonsonas turi teisę sakyti, kad „Brexit“ miršta? Manau, kad taip.

- Ar galima sakyti ir tai, kad B.Džonsonas, užviręs šią košę, palieka mūšio lauką?

- Bet koks atsistatydinimas, ypač žmogaus, kuris užėmė tokią poziciją, žinoma, yra pabėgimas iš mūšio lauko. Ir tas jo flirtavimas su D.Trampu, kuriam Europos Sąjunga yra papildomas galvos skausmas, kuris sutiktų su Europos Sąjunga, veikiančia po galinga euroatlantinio vektoriaus įtaka. Kuris sutiktų su ES, kurioje Vokietija tikrai nevaidintų tokio vaidmens kaip šiandien. Taigi tas „Brexit“, B.Džonsono elgesys ir dabartinis jo toks proamerikietiškas meilikavimas rodo, kad pats „Brexit“ gali būti tam tikros atakos į Europos Sąjungą forma, kad pats „Brexit“ turėjo kur kas didesnius siekius, negu vien tiktai išspręsti britų problemas. Taigi, ar aš asmeniškai būčiau patenkintas, jei „Brexit“ pasibaigtų visišku fiasko? Be abejo. Nes išlaikyti britus Europos Sąjungoje, reiškia turėti sąjungininką, kuris padėtų mums kontroliuoti vokiečius.

- Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) apie tokią „Brexit“ baigtį atvirai pasakė - viliasi, kad britai dar gali atsisakyti „Brexit“.

- Natūralu, nes geopolitiniu požiūriu ir lenkų, ir mūsų interesai tie patys. Ir jie, ir mes privalome su didžiuliu nerimu žvelgti į šitą mezaliansą, kuriuo užsiima vokiečiai su rusais. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politika - ir riebų kaulą graužti, ir rodyti jiems špygą - yra pats baisiausias dalykas mums. Taigi tai, jog B.Džonsonas šiuo metu sudėjo savo įgaliojimus, aš vertinčiau tik pozityviai. Britams apskritai nereikėjo užvirti šitos košės, o reikėjo padėti modifikuoti ES. Bet kad tas tradicinis salos gyventojų mąstymas - mes esą gyvename atskirai ir čia mums niekas nesvarbu - ir vėl suveikė. Britų pensininkai, laimėję šiame referendume, pakasė didžiulę kiaulę savo vaikams ir mums visiems.

- Iki šiol meilę Rusijai reiškusi Graikija demonstratyviai išsiunčia du Rusijos diplomatus, dar dviem uždrausta įvažiuoti į šalį - jie kaltinami kišimusi į Graikijos vidaus reikalus. Kaip vertinti šiuos įvykius: Graikija praregėjo ar Rusija peržengė ribas?

- Pradėkime nuo to, kad ypatingi Rusijos santykiai su Turkija kelia nerimą Graikijai. Ir jų vietoje aš taip pat bandyčiau užimti poziciją, kuri leistų pravesti skiriamąją liniją tarp provoslaviškos Graikijos ir provoslaviškos Rusijos. Tas labai demonstratyvus Rusijos šnipų išmetimas turi tokio politinio ženklo prasmes. Graikai tą galėjo padaryti ir kur kas mandagiau Rusijos atžvilgiu, bet smagu, kad jie tą padarė labai demonstratyviai. Pasižiūrėsime, kuo tai atsilieps. Dabar reikia sekti, kur ir kokie graikų tarpusavio santykiai ir su kuo išryškės. Galbūt tai bus tie patys vokiečiai, kurie su visais žaidžia skirtingais formatais. Nepamirškime, kad Graikija yra viena iš nedaugelio NATO valstybių, skirianti 2 proc. biudžeto gynybai ir kad Graikijos tie 2 proc. visą laiką keliavo į Vokietiją - jie pirko daugybę vokiškos gynybinės įrangos, kurios tikru reikalingumu Graikijoje, žinoma, suabejočiau. Kai tokia NATO narė kaip Graikija taip įnirtingai ginkluojasi, žinoma, reikia užduoti klausimą, kur ji ruošiasi šitą ginkluotę panaudoti ir kodėl ji skiria ginkluotei daugiau, negu tokia šalia grėsmės esanti valstybė kaip Lenkija. Natūralu, atsakymas yra toks - jie ir toliau žvelgia į Turkiją kaip į grėsmės šaltinį.

- Pirmadienį Helsinkyje vyks Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir D.Trampo susitikimas. Ar iš D.Trampo diplomatinio maratono, kurį jis šią savaitę daro vykdamas į Briuselį, Londoną ir Helsinkį, susitikimas su V. Putinu tikrai bus lengviausias susitikimas, kaip pareiškė pats D.Trampas?

- Viskas priklauso nuo to, ką jis ketina padaryti ir ko ketina pasiekti. Manau, kad jeigu D.Trampo pagrindinis vojažo tikslas yra sulaužyti krūvą Jungtinėms Amerikos Valstijoms nenaudingų susitarimų arba tiesiog status quo tapusių bendravimo formų su NATO partneriais, tai tą jis pradėjo daryti demonstratyviai visiems pasakydamas, kad toliau šitaip nebesitęs. Jis privertė visus pažvelgti į susiklosčiusią situaciją iš Jungtinių Amerikos Valstijų pusės. JAV tam tikra prasme primena buvusią Sovietų Sąjungą, kažkada šėrusią du trečdalius trečiojo pasaulio šalių. O Jungtinės Amerikos Valstijos saugumo ir gynybos sferoje šėrė eilę NATO partnerių, kurių gyventojai, palyginti su JAV piliečiais, gyveno kur kas geriau. Natūralu, kad D.Trampas negalėjo to leisti ir pradėjo laužyti šitą dešimtmečiais nusistovėjusią santykių normą. Tai sunkus procesas, juo labiau kad D.Trampas tam naudoja labai nestandartinę retoriką ir nestandartines politinio veikimo formas. Bet užduokime sau klausimą, ar apskritai gali būti kitoks būdas laužyti dešimtmečius nusistovėjusią tvarką - juk visiems buvo patogu žįsti JAV spenį ir nedaryti nieko patiems. Kaip senam anekdote - ateis geras dėdė iš Amerikos ir išspręs mūsų problemas.

Grįžkime prie susitikimo Helsinkyje. Aš manau, kad D.Trampas visur veikia pagal tą pačią schemą. Naudodamasis viešųjų ryšių technikomis, jis maksimaliai užkelia kartelę. Laukimo kartelę. Kuriamas politinis simbolizmas suprantant, kad Helsinkis pasirinktas neatsitiktinai. Juk Helsinkyje prieš eilę metų įvyko persilaužimas JAV ir TSRS santykiuose, pradėjęs tam tikrą įtampos mažinimo procesą. Taigi visiems tarsi yra sakoma - laukite, čia taip pat yra svarbių įvykių pradžia. Lygiai taip, kaip 1975 metais, pirmojo Helsinkio susitikimo metu, padėti naujų santykių pagrindai realizavosi ne iš karto, taip ir dabar to susitikimo metu pasiekti dalykai neturėtų būti realizuojami akimirksniu. Bet tai galėtų būti naujų santykių pradžia. Apie tai D.Trampas ir kalba. Ar, moderniai kalbant, tokio perkrovimo santykiuose reikia? Be jokios abejonės. Nematau nė vieno, kuris labai norėtų kariauti. Taigi visiems turi būti labai aišku, jog arba karas, arba taika. Jeigu nekariauji, tai reikia tartis dėl to, kokia taika bus. Ar šito susitikimo metu gali būti išduoti pagrindiniai Vakarų valstybių politiniai principai? Žinoma, gali.
D.Trampas tiesiai ir sako - o gal aš ir pripažinsiu Krymą Rusijai. Jo administracija po šio pareiškimo beveik akimirksniu paneigė tai - ne, nieko panašaus neįvyks. Tai yra D.Trampo žaidimas. Ir tai vyksta ne dėl D.Trampo įgimto kvailumo, o todėl kad jis ir toliau nori palikti „pakabintą“ situaciją duodamas suvokti, kad tik nuo jo sprendimo viskas priklauso. Manau, situacija bus labai įdomi, D.Trampas pakiš V.Putinui vieną kitą skanų kaulą, kuriuo šis galės mosuoti Rusijoje sakydamas - žiūrėkit, aš susitariau. Ir padarys gerų ėjimų sau sakydamas, jog Jungtinių Amerikos Valstijų interesams ir ekonomikai padariau reikalingus sprendimus.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Pokljukoje (Slovėnija) vykstančio pasaulio biatlono taurės pirmojo etapo moterų 10 km persekiojimo lenktynes sekmadienį laimėjo be klaidų šaudžiusi suomė Kaisa Makarainen - 29 min. 16,9 sek.
  • RASTAS KŪNAS: tyrimą dėl britų turistės Grace Millane nužudymo vykdanti Naujosios Zelandijos policija aptiko jos kūną Oklando miesto pakraštyje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar statutiniams pareigūnams turi būti leista streikuoti?

balsuoti rezultatai

Ar jau pasirūpinote kalėdinėmis dovanomis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -5     +1 C

1 C

 

   -1  -2 C

 -2    2 C

  -3 C

 

   +1 C

    4-6 m/s

    4-5 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1371 PLN - 4.2895
RUB - 75.8850 CHF - 1.1299
GBP - 0.8909 NOK - 9.6970