JAV pareiškė, kad Irano grasinimai uždaryti naftos tranzito kelią Persijos įlankoje, kurie lėmė sankcijų sugriežtinimą, rodo, jog tarptautinis spaudimas turi poveikį, o ES sausio pabaigoje planuoja įvesti draudimą Irano naftos importui.
JAV valstybės departamento teigimu, sankcijos Iranui dėl jo branduolinės programos pradeda duoti efektą, o Iranas esą siekia nukreipti dėmesį.
Iranas vykdė dešimties dienų pratybas šalia strategiškai svarbaus Ormūzo sąsiaurio, per kurias buvo išbandytos kelios raketos.
Irano valiuta pasiekė istorines žemumas, tačiau Teheranas tvirtina, kad sankcijos čia niekuo dėtos.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba jau keturis kartus įvedė sankcijas Iranui dėl atsisakymo sustabdyti savo branduolinę programą.
Be kita ko, JAV taip pat įvedė daugybę sankcijų Irano vyriausybinėms tarnyboms, pareigūnams ir verslui. Šeštadienį JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) patvirtintos sankcijos dėl Irano centrinio banko įsigalios per ateinančius šešis mėnesius.
ES sankcijos
Tuo tarpu ES šalys toliau svarsto galimybę paskelbti draudimą importuoti naftą iš Irano, o šią informaciją patvirtino Europos diplomatas.
„Sprendimo dėl naftos importo embargo galima tikėtis sausio pabaigoje“, - sakė jis.
Sausio 30 d. Briuselyje numatytas ES viršūnių susitikimas. Išvakarėse Belgijos sostinėje įvyks ES užsienio reikalų ministrų posėdis, per kurį bus svarstoma galimybė įvesti draudimą įsivežti naftą iš Irano. Jeigu šiam pasiūlymui per ministrų posėdį pritars visos ES šalys, jis bus pateiktas per ES viršūnių susitikimą tvirtinti.
Vakar Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alenas Žiupė (Alain Juppe) pareiškė, kad Paryžius „nori griežtesnių sankcijų, o prezidentas Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) jau paskelbė du konkrečius pasiūlymus: pirmiausia įšaldyti visas Irano centrinio banko lėšas Europoje, antra, pradėti embargą Irano naftos importui“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad JAV artimiausiu metu patvirtins šį sankcijų paketą. „Norime, kad Europa iki sausio 30 d. parodytų ryžtą ir imtųsi panašių veiksmų“. Prancūzija įsitikinusi, kad Iranas kuria branduolinius ginklus ir turėtų sulaukti griežtesnių sankcijų, pridūrė A.Žiupė.
Derybų belaukiant
Iranas paprašė ES nustatyti derybų dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos datą.
ES diplomatijos vadovė Ketrin Ešton (Catherine Ashton) turi pasiūlyti naujų derybų su grupe 5+1 datą ir laiką, užvakar pareiškė Užsienio reikalų ministerijos Teherane atstovas Raminas Mehmanparastas (Ramin Mehmanparast). Kai tik paaiškės pokalbių laikas ir vieta, vyriausiasis Irano derybininkas Saidas Džalilis (Said Djalili) sakė pareikšiąs „savo poziciją“. 5+1 grupę sudaro penkios veto teisę turinčios Jungtinių Tautų (JT) narės - JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija, taip pat Vokietija.
Derybos dėl Irano branduolinės programos nevyksta beveik metus. K.Ešton jau spalį pasiūlė atnaujinti pokalbius. Gruodžio pabaigoje Irano derybininkas S.Džalilis pareiškė esąs tam pasirengęs.
Įtampa tarp Irano ir Vakarų pastaruoju metu gerokai padidėjo, nes Teheranas pagrasino sankcijų prieš jo naftos eksportą atveju blokuoti Ormūzo sąsiaurį. Šiuo vandens keliu tarp Persijos įlankos ir Arabijos jūros praplukdoma iki 20 proc. pasaulio naftos pasiūlos. Pirmadienį Iranas per karinio jūrų laivyno pratybas netoli strategiškai svarbaus sąsiaurio išbandė kelias raketas.
JAV pareiškė, kad Irano grasinimai uždaryti naftos tranzito kelią Persijos įlankoje, kurie lėmė sankcijų sugriežtinimą, rodo, jog tarptautinis spaudimas turi poveikį, o ES sausio pabaigoje planuoja įvesti draudimą Irano naftos importui.
JAV valstybės departamento teigimu, sankcijos Iranui dėl jo branduolinės programos pradeda duoti efektą, o Iranas esą siekia nukreipti dėmesį.
Iranas vykdė dešimties dienų pratybas šalia strategiškai svarbaus Ormūzo sąsiaurio, per kurias buvo išbandytos kelios raketos.
Irano valiuta pasiekė istorines žemumas, tačiau Teheranas tvirtina, kad sankcijos čia niekuo dėtos.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba jau keturis kartus įvedė sankcijas Iranui dėl atsisakymo sustabdyti savo branduolinę programą.
Be kita ko, JAV taip pat įvedė daugybę sankcijų Irano vyriausybinėms tarnyboms, pareigūnams ir verslui. Šeštadienį JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) patvirtintos sankcijos dėl Irano centrinio banko įsigalios per ateinančius šešis mėnesius.
ES sankcijos
Tuo tarpu ES šalys toliau svarsto galimybę paskelbti draudimą importuoti naftą iš Irano, o šią informaciją patvirtino Europos diplomatas.
„Sprendimo dėl naftos importo embargo galima tikėtis sausio pabaigoje“, - sakė jis.
Sausio 30 d. Briuselyje numatytas ES viršūnių susitikimas. Išvakarėse Belgijos sostinėje įvyks ES užsienio reikalų ministrų posėdis, per kurį bus svarstoma galimybė įvesti draudimą įsivežti naftą iš Irano. Jeigu šiam pasiūlymui per ministrų posėdį pritars visos ES šalys, jis bus pateiktas per ES viršūnių susitikimą tvirtinti.
Vakar Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alenas Žiupė (Alain Juppe) pareiškė, kad Paryžius „nori griežtesnių sankcijų, o prezidentas Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) jau paskelbė du konkrečius pasiūlymus: pirmiausia įšaldyti visas Irano centrinio banko lėšas Europoje, antra, pradėti embargą Irano naftos importui“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad JAV artimiausiu metu patvirtins šį sankcijų paketą. „Norime, kad Europa iki sausio 30 d. parodytų ryžtą ir imtųsi panašių veiksmų“. Prancūzija įsitikinusi, kad Iranas kuria branduolinius ginklus ir turėtų sulaukti griežtesnių sankcijų, pridūrė A.Žiupė.
Derybų belaukiant
Iranas paprašė ES nustatyti derybų dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos datą.
ES diplomatijos vadovė Ketrin Ešton (Catherine Ashton) turi pasiūlyti naujų derybų su grupe 5+1 datą ir laiką, užvakar pareiškė Užsienio reikalų ministerijos Teherane atstovas Raminas Mehmanparastas (Ramin Mehmanparast). Kai tik paaiškės pokalbių laikas ir vieta, vyriausiasis Irano derybininkas Saidas Džalilis (Said Djalili) sakė pareikšiąs „savo poziciją“. 5+1 grupę sudaro penkios veto teisę turinčios Jungtinių Tautų (JT) narės - JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija, taip pat Vokietija.
Derybos dėl Irano branduolinės programos nevyksta beveik metus. K.Ešton jau spalį pasiūlė atnaujinti pokalbius. Gruodžio pabaigoje Irano derybininkas S.Džalilis pareiškė esąs tam pasirengęs.
Įtampa tarp Irano ir Vakarų pastaruoju metu gerokai padidėjo, nes Teheranas pagrasino sankcijų prieš jo naftos eksportą atveju blokuoti Ormūzo sąsiaurį. Šiuo vandens keliu tarp Persijos įlankos ir Arabijos jūros praplukdoma iki 20 proc. pasaulio naftos pasiūlos. Pirmadienį Iranas per karinio jūrų laivyno pratybas netoli strategiškai svarbaus sąsiaurio išbandė kelias raketas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
