Didžioji Britanija po kovo 29-osios

Pilietinis karas

Politikės teigimu, ES daro viską, kad „atsiskyrimas būtų kaip galima skaudesnis“. Nors pats „Brexit“, anot jos, daugiau žalos padarys būtent Europos Sąjungai, o ne Didžiajai Britanijai. ES ir pasitraukti planuojantys britai nesutaria ne tik dėl finansinių klausimų, bet ir dėl Airijos sienos. Kiek anksčiau britų parlamento nariai pareikalavo, kad šalies premjerė Teresa Mei (Theresa May) iš sutarties su ES išbrauktų Šiaurės Airijos „bekstopo“ mechanizmą. Pastarasis terminas reiškė Šiaurės Airijos - autonominės Didžiosios Britanijos srities - išsaugojimą ES Muitų sąjungoje ir vieningoje Europos rinkoje. Buvo siekiama, kad „bekstopą“ pakeistų „alternatyvus susitarimas“, nenumatantis griežtos Airiją ir Šiaurės Airiją skiriančios sienos. T.Mei pažadėjo iš naujo aptarti „Brexit“ sąlygas. Briuselis į tai atsakė, kad sutartis peržiūrima nebus.

Darytina prielaida, kad kalbėdama apie pilietinį karą, M.Le Pen turėjo omenyje etninį politinį konfliktą Šiaurės Airijoje. Pastarasis kilo airių nacionalistams nesutarus su Didžiosios Britanijos vyriausybe dėl regiono statuso ir priklausomybės. Prasidėjęs 1960 metais, konfliktas nusinešė apie 3000 gyvybių. Formaliai jis buvo baigtas 1998 m. balandį, pasirašius Belfasto susitarimą.

Referendumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES įvyko 2016 metais. Tuomet dauguma britų pasisakė už atsiskyrimą. „Brexit“ numatytas 2019-ųjų kovo 30 d. Vėliau prasidės vadinamasis „pereinamasis laikotarpis“.

Diskusijų dėl „Brexit“ įkarštyje airių partija „Sinn Fein“ regi gerus šansus referendumui dėl ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos suvienijimo. Partijos lyderė Mei Lu Makdonald (May Lou McDonald) šeštadienį mitinge Dubline pareiškė, kad pirmą kartą per kartas atsirado istorinė galimybė susivienyti - nepaisant „Brexit“. „Dabar atėjo metas“, - pabrėžė ji. Politikė priminė, kad Šiaurės Airijos gyventojai nebalsavo už „Brexit“ ir juo labiau - už fizinę sieną su Airija. Tačiau tai esą ignoravo britų vyriausybė Londone, kuri nesirūpina čia esančiais žmonėmis. „Sinn Fein“ yra partija, veikianti abiejose sienos pusėse.

Didžioji Britanija kovo 29-ąją turėtų palikti ES. Tačiau kadangi parlamentas „Brexit“ sutarčiai kol kas nepritarė, didėja baimė, kad šaliai teks palikti ES be jokio susitarimo. O tai reikštų, kad Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje iš karto atsiras pasienio kontrolė.

Šiaurės Airijos konfliktas siekia šimtmečius. XX amžiaus pradžioje airiai maištavo prieš Anglijos valdymą. 1922-aisiais pietinė salos dalis tapo nepriklausoma, o Šiaurės Airija liko Jungtinės Karalystės dalis.

Elžbieta II paliks Londoną

Specialistų teigimu, numatytas Didžiosios Britanijos atsiskyrimas nuo Europos Sąjungos vyks pagal „kietąjį“ scenarijų. Jeigu procesas sukels masinius neramumus, karalienė Elžbieta II ir kiti karališkosios šeimos nariai iš sostinės bus išvežti į „slaptą vietą“, teigia „The Sunday Times“. Leidinio teigimu, bus panaudotas dar 1962-aisiais sukurtas evakuacijos planas. Tuomet britų valdžia baiminosi galimo TSRS branduolinio smūgio.

Kadangi po šalies pasitraukimo iš ES gali prasidėti neramumai, planas buvo peržiūrėtas ir pritaikytas nūdienos realijoms. Konservatyvus deputatas, palaikantis „Brexit“, Džeikobas Risas Mogas (Jacob Rees-Mogg) teigia, kad tokie veiksmai rodo, jog šalies valdininkus apėmusi panika dėl galimo pasitraukimo iš ES be papildomų susitarimų. Taip pat jis priminė, kad karališkosios šeimos nariai Londone pasiliko net per Antrojo pasaulinio karo metais vykusius bombardavimus.

Britanijos laukia „šiukšlių“ krizė?

Britų valdžia, šaliai pasitraukus iš ES be papildomų susitarimų, susidurs su „šiukšlių krize“. Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES, automatiškai nutrūks ir šiukšlių išvežimo iš salų susitarimai. Tokius teiginius pateikė su neįvardintais dokumentais susipažinę „The Guardian“ žurnalistai.

Aplinkos apsaugos agentūra perspėja, kad šiukšlės gali tapti infekcijų šaltiniu. Jų teigimu, jeigu fermeriai nebegalės eksportuoti mėsos, galvijai „gamins“ per daug mėšlo, pastarasis perpildys rezervuarus ir taps papildomu taršos šaltiniu. Parlamento nariai perspėja, kad tokia situacija gali pareikalauti papildomų priemonių ne tik gamtosaugos, bet ir sveikatos apsaugos srityje.

Leidinio redakcija gavo elektroninį Aplinkos apsaugos agentūros laišką, kuriame prašoma specialiai darbui krizių centruose rasti 42 savanorius. Minėti centrai turėtų pradėti veikti vasario 18-ą dieną. Žadama, kad esant reikalui, centrai dirbs septynias dienas per savaitę, tačiau ką tiksliai veiks jų darbuotojai, nepatikslinama. Taip pat gamtosaugininkai perspėja, kad pasitrauks be papildomų sutarčių, paliktos šiukšlės netrukus pradės pūti ir problema taps „politine“, nes savarankiškai komunalinės tarnybos jos nepajėgs išspręsti.