Dar viena Argentinos krizėnuotraukos

2018 rugsėjo mėn. 06 d. 08:51:11 Perskaitė 198

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) vakar pareiškė remiantis Argentinos pastangas gauti atnaujintą paramą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir suvaldyti ekonominę krizę.

 

D.Trampas telefonu kalbėjosi su Argentinos prezidentu Mauricijumi Makriu (Mauricio Macri), o Argentinos iždo ministras Vašingtone ketino susitikti su TVF pareigūnais.

„Aš patvirtinu tvirtą Jungtinių Valstijų paramą Argentinai šiuo sudėtingu metu“, - Baltųjų rūmų pranešime cituojamas JAV prezidentas.

TVF parama Argentinai reikalinga, nes šalis siekia atgaivinti ekonomiką ir atkurti investuotojų pasitikėjimą. Iki 2019 metų šalis tikisi sumažinti pirminį deficitą iki nulio.

M.Makris taip pat pranešė apie daugybę taupymo priemonių, mažinamą ministerijų skaičių ir didinamus eksporto mokesčius.

Vyriausybė prognozuoja, kad šiemet Argentinos ekonomika susitrauks daugiau negu 1 proc. Tokia situacija kursto nerimą dėl šalies galimybių grąžinti skolas. Darbuotojų atleidimai Argentinos viešajame sektoriuje sukėlė smurtines demonstracijas.

Susitarimas su TVF yra labai nepopuliarus skolų slegiamoje Argentinoje. Daugelis žmonių mano, kad ši institucija pailgino šalies ekonominę krizę, kai įvedė griežtas taupymo priemones.


Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas Valdemaras Katkus:

- Argentina yra antra pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomika, todėl yra labai svarbi viso kontinento ekonominei būklei. Šiuo metu šalyje prasidėjo recesija arba, kitaip sakant, ekonominė krizė, ekonomikai susitraukus 0,9 proc. Manoma, kad iki metų pabaigos infliacija šalyje sieks iki 40 proc., o nuo metų pradžios Argentinos valiuta pesas nuvertėjo 52 proc., o tai reiškia, kad labai pabrango importas. Be to, nacionalinės valiutos nuvertėjimas labai apsunkino skolų grąžinimą, ypač turint galvoje, jog 2019 m. Argentina privalės apmokėti kreditoriams 25 mlrd. dolerių skolos...

Įdomiausia, kad dar sausio pradžioje beveik visi ekonomistai šaliai prognozavo apie 3 proc. augimą ir tik 17 proc. infliaciją. Tačiau čia susidėjo keletas faktorių. Pirmiausia, tai didelė sausra. Toliau - didėjančios JAV palūkanų normos, kurios smarkiai padidino užsienio skolos aptarnavimo kaštus. Be to, šiuo metu yra panika besivystančių rinkų obligacijų ir akcijų rinkoje, vyksta masinis vertybinių popierių išpardavimas. Taip pat pažymima paini vyriausybės komunikacija ir politika, o tai privertė investuotojus bei ekonomistus smarkiai pakeisti savo nuomonę dėl šalies perspektyvų.

Ką daro valdžia, kad stabilizuotų padėtį? Pirmiausia, centrinis bankas prieš kelias dienas pakėlė palūkanų normą iki 60 proc. (tai šiuo metu didžiausias rodiklis pasaulyje), t.y. reguliatorius taip bando sustabdyti sparčiai nuvertėjančio peso kursą. Toliau - siekdamas sumažinti šalies biudžeto deficitą prezidentas jau paskelbė apie devynių ministerijų panaikinimą, taip pat numatytos didelės taupymo priemonės, kurios esą turėtų sutaupyti apie 6 mlrd. JAV dolerių. Dar viena priemonė - 50 mlrd. dolerių paskola iš TVF, dėl kurios buvo sutarta dar birželio mėn. ir iš kurios 15 mlrd. dolerių jau yra išmokėta. Tačiau dabar mėginama spartinti tas išmokas.

Jau dabar aišku, kad šis taupymas pirmiausia duos neigiamas pasekmes: valstybės skola išaugs dar 8 proc.iki 65 proc. BVP. O mes žinome iš lietuviškos taupymo praktikos, kad tokios priemonės tik didina nedarbą, kuris šiuo metu Argentinoje yra 9,1 proc., bet jau 2 proc. padidėjo nuo metų pradžios. Tai reiškia vis didėjančius gyventojų neramumus, nors ir šiuo metu visoje šalyje masiškai vyksta antivyriausybinės demonstracijos.

Tam, kad suprastume krizės kontekstą, pateiksiu dar kelis pavyzdžius. 2002 m. Argentinos vyriausybė buvo nustojusi mokėti 100 mlrd. dolerių skolą (tuo metu tai buvo didžiausia pasaulyje valstybės užsienio skola). Tada Argentina buvo atkirsta nuo užsienio kapitalo rinkų ir investuotojų buvo visiškai atstumta. O skola tuo metu siekė 116 proc. BVP. Bet per paskutinius 13 metų vyriausybė sugebėjo sumažinti skolą iki 57 proc. BVP ir tai teikia šiokių tokių vilčių iš krizės išbristi. Daug tai ar mažai? Pavyzdžiui, šiuo metu labiausiai probleminės ES valstybės Italijos skola siekia 121 proc. BVP.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net