respublika.lt

Braškantis ir yrantis Briuselio projektas

(0)
Publikuota: 2015 gruodžio 28 08:11:30, Ričardas Čekutis, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
DARBAS. Kinijos ekonomika vis dar pajėgi konkuruoti su JAV, tegul ir pigios darbo jėgos pagrindu. EPA-Eltos nuotr.

Paskutinėmis šių metų dienomis pasaulyje nutiko daug reikšmingų įvykių, nepatekusių į metų apžvalgą, tačiau galinčių turėti įtakos ir Lietuvai. Šiuos įvykius specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas.

 


- Paskutinėmis šių metų dienomis Jungtinių Valstijų federalinė rezervų sistema padidino palūkanų normą ir dabar jos pakilo nuo 0,25 procento iki 0,5 procentinio punkto. Be to, paskelbta, kad JAV peržiūrės palūkanų normą kas pusmetį. Ką visa tai reiškia? Kokią įtaką tai padarys pasauliui?

- Prieš tai palūkanų norma buvo arti nulio. Vieniems tai yra gerai, pavyzdžiui, įvairiems spekuliantams, kurie ima pinigus kone veltui, o po to fondų biržose gali pirkti akcijas bei kitus vertybinius popierius. Dėl to Niujorko fondų biržoje visų tų akcijų vertė yra maksimali, tačiau pačių įmonių realūs rezultatai yra labai blogi - pelnai ir apyvartos neauga. Taigi paradoksas čia tai, kad tų įmonių kapitalizacija, nepaisant rezultatų, yra išaugusi iki maksimalių aukštumų. Kitaip sakant, tie lengvai gaunami pinigai keliaudavo į spekuliacinę rinką ir visiems spekuliantams tai buvo gerai. Tačiau čia yra ir kita pusė, kita šios rinkos dalyvių dalis, kaip antai Amerikos pensijų fondai. Jie juk gyvena iš procentų, nes perka vertybinius popierius ir turi gauti kažkokį pelną. O kai palūkanų norma yra beveik nulinė, tai pensijų fondai negauna jokio pelno ir jiems pradeda trūkti pinigų. Taigi vieniems aukšta palūkanų norma yra gerai, o kitiems - blogai. Tačiau šiuo atveju jokio šoko nebus - ne pirmą mėnesį JAV ir kitur buvo kalbama, kad tą palūkanų normą reikia didinti, todėl iš esmės visi yra pasiruošę šitam veiksmui, visi to laukė ir tas 0,25 proc. pakilimas nieko nelems, o pensijų fondams suteiks galimybę šiek tiek uždirbti.

- O Europai tai turės kokios nors įtakos? Juk iš pirmo žvilgsnio žiūrint, keista padėtis: JAV palūkanų normas kelia, o Europoje visur jos nulinės ar net minusinės.


- Taip, yra dar vienas niuansas, apie kurį beveik nekalbama. Kadangi Kinijos akcijų rinka krenta, o Europoje kai kur tikrai įvestos net minusinės palūkanos, tai kur turėtų eiti visi investuotojai? Žinoma, visi investuos į dolerį, nes jis brangs. Todėl pakeldami palūkanų normą amerikiečiai įjungia savotišką siurblį, kad išsiurbtų iš pasaulio dolerius, kurie keliaus atgal į Jungtines Valstijas. Iš esmės tai yra baziniai dalykai ir visi tokiai situacijai turi būti pasirengę.

- Kadangi pradėjome kalbėti apie Kiniją, tai prisiminkime, kad praėjusią savaitę Kinijos valdžia išsikvietė JAV ambasadorių bei pareiškė jam protestą dėl to, kad amerikiečiai ginkluoja Taivaną. Situacija gana keista, nes pastaruoju metu susidarė įspūdis, jog amerikiečiai vengia konfrontacijos su Kinija. Kas čia nutiko?

- Ten vyksta senas ginčas ir konfliktas. Kinija šiandien Jungtinėms Valstijoms yra pats didžiausias konkurentas ekonomikoje, ji turi sukaupusi visus finansinius instrumentus - tokius pačius, kuriuos turi ir JAV: Šanchajaus aukso biržą, SWIFT pinigų pervedimo analogą, Azijos investicinį banką ir pan. Atkreipkime dėmesį ir į faktą, kad toje Transatlantinėje sąjungoje, kurią sudarė amerikiečiai, Kinijos nėra, todėl kinai dabar organizuoja savo laisvosios prekybos susivienijimą, į kurį kviečia Indiją, Pakistaną, Rusiją ir kitus. Taigi ir šioje srityje organizuojama priešprieša. Žinoma, atviras konfliktas tarp JAV ir Kinijos neįmanomas. Vienintelis būdas kažkaip čia kariauti seniai žinomas - tai smulkūs pasienio konfliktai, įveliant kinus į nedideles karines avantiūras, sukeliant chaosą uigūrų gyvenamoje teritorijoje ir t.t. Kinija yra supama Jungtinių Valstijų iš visų pusių ir konfliktas dėl Taivano yra tikrai ne vienintelis. Pavyzdžiui, kinai ten turi supylę dirbtines salas, o amerikiečiai nepripažįsta jiems teisės disponuoti tomis teritorijomis ir visai neseniai neatsitiktinai amerikiečių karinis laivas plaukiojo Kinijos teritoriniais vandenimis... Be to, prisiminkime neseną bandymą įskelti konfliktą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų, nes šiauriečius kinai globoja, ir tai buvo bandymas juos įtraukti į tą konfliktą. Taip kad tokių „karštų taškų“ aplink Kiniją yra nemažai ir kuo toliau, tuo jų tik gausės. Viskas čia labai logiška.

- Pažvelkime į Ukrainą. Visai neseniai ten nuvilnijo nemažai skandalų, dalis kurių susiję su ten pakviestais į valdžią užsieniečiais, ypač Michailu Saakašviliu. Kokia logika vadovaujantis užsieniečiai buvo kviečiami į Ukrainos valdžią? Ar tai pasiteisino?

- Logika buvo tokia, kad Petro Porošenka negali visiškai pasitikėti saviškiais, nes ten korupcija yra neįsivaizduojamo masto. Todėl jis tikėjosi pakviesdamas iš šalies žmones, kurie nėra susiję su vietine biurokratija, įvesti ten daugiau tvarkos. Jis tikisi, kad tie žmonės iš šalies ir neturintys vietinių kontaktų bus mažiau veikiami įvairiausių korupcinių ryšių bei grupuočių. Bet ar tai pasiteisino, aš labai abejoju. Pakviestos labai odiozinės ar tiesiog neaiškios asmenybės, neturinčios didelio autoriteto. Tam pačiam M.Saakašviliui Gruzijoje net atimta pilietybė, iškelta byla, jis kaltinamas šalies premjero žmogžudyste, o tai labai rimti kaltinimai, kuriems pagrįsti prokurorai turi daug rimtų argumentų. Toliau žiūrėkime: vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas viceministre paskyrė tokią Jekateriną Zguladzę - visiškai jauną ir nepatyrusią mergaitę... Be to, naujoje Ukrainos vyriausybėje dirba buvęs Gruzijos sveikatos apsaugos ministras Aleksandras Kvitašvilis, buvusi JAV valstybės departamento darbuotoja Natali Jaresko ir lietuvis bankininkas Aivaras Abromavičius, kuris tapo ekonomikos ministru. Na, labai keisti pasirinkimai... Bet dabar pagrindinė Ukrainos problema net ne čia.

- Ukrainiečiai patys sako, kad didžiausios jų problemos susijusios su stojančia arba niekaip neužsikuriančia ekonomika.

- Na, taip. Juk sausio 1 d. įsigalioja jos asociacijos sutartis su ES. O tai reiškia, kad visoms prekėms, kurias ukrainiečiai norėtų eksportuoti į Rusiją, yra nustatomas vidutiniškai 6 proc. muitas. Rusai jau seniai įspėjo ukrainiečius, kad jeigu jie pasirašo asociacijos sutartį su ES ir išnyksta muitai tarp Ukrainos ir ES, tai Rusija jiems nebetaiko lengvatinių sąlygų ir jie galės prekiauti su Rusija kaip visi kiti. O tai reiškia ukrainietiškų prekių pabrangimą, nors Ukraina ir taip šiandien smarkiai stokoja valiutos ir net negali atsiskaityti su ta pačia Rusija, kuriai skolinga tris milijardus dolerių. Ukrainoje drastiškai krenta eksportas tiek į Rusiją, tiek ir į ES - kasmet kritimas fiksuojamas dešimtimis procentų. Atitinkamai nėra dolerių. Vadinasi, Ukrainos valstybė yra faktiškai bankrutavusi, bet dėl politinių priežasčių Vakarai, matyt, neleis jai bankrutuoti. Užmeskime akį ir į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) įdomius viražus. Juk iki šiol galiojo praktika, kad bankrutuojanti šalis negali gauti paskolų. Dabar ši nuostata yra panaikinta, tačiau čia pridėčiau vieną pastabą - aš nesiečiau šio TVF sprendimo vien su Ukraina. Tai yra kur kas platesnis reiškinys, nes visos Europos valstybės yra prasiskolinusios, todėl Vakarai tuo patys save apdraudžia, kad ateityje būtų galima finansuoti kokias nors kitas bankrutavusias valstybes, pavyzdžiui, tą pačią Graikiją. Galbūt Ukraina tik paskubino šį procesą. Ukrainos ekonominė padėtis tik blogėja, bet labai dažnai istorijoje taip atsitinka, kad žmonės, pasigavę kokią nors idėją, nusispjauna į ekonominę pusę. Dėl to Ukraina ir toliau eis tuo keliu, kuriuo eina, visiškai nekreipdama dėmesio į tokius ekonominius rodiklius. Aš neprognozuoju jai geros baigties, nes jų pasienyje trypčioja ne tik Rusija, bet ir vengrai, rumunai ir net lenkai...

- Kalbant apie Lenkiją, tai neseniai pasirodė ES pirmininkaujančio Liuksemburgo pareiškimas apie „siaubingą“ Lenkijos politiką ir būtinybę ją „stabdyti“. Taigi kaip bus stabdoma Lenkija? Ko jie išsigando tų lenkų?


- Ne tik Liuksemburgas taip šneka. Vokietijos spaudoje taip pat yra labai daug straipsnių, kuriuose tiesiog šaukte šaukiama apie tai... Pirmą kartą per pastaruosius keliolika metų tokios gana euroskeptiškos jėgos Lenkijoje valdžioje turi absoliučią daugumą. Maža to, kad parlamente jų dauguma, bet net prezidentas yra jų žmogus. Dar prieš kelerius metus brolių Kačinskių partija taip pat buvo laimėjusi rinkimus, bet prezidentas buvo ne jų. O dabartinė absoliuti dauguma labai ryžtingai ėmėsi veiksmų. Europą itin išgąsdino, kad lenkai atšaukė Konstitucinio Teismo teisėjus, kuriuos spėjo paskirti savo kadencijos pabaigoje dar buvusi valdžia, paskyrė ten savus, o dabar ruošiasi tą patį padaryti su valstybine televizija ir radijumi. Po to, visai neseniai, jie užėmė vieną iš NATO įstaigų turėdami tikslą pakeisti vadovą, nes, jų nuomone, dabartinis vadovas neatstovauja lenkų interesams, o ši nauja valdžia nori dar daugiau NATO pajėgų Lenkijoje. Maža to, vienas iš aukštų Gynybos ministerijos pareigūnų jau pasakė, kad Lenkijoje reikia dislokuoti atominį ginklą... Lenkai, aišku, tai ėmė neigti, esą tai tik nuomonė, bet tendencija aiški... Pridėkime dar tokį niuansą, kad naujoji premjerė savo spaudos konferencijų salėje nuėmė ES vėliavą, be to, nuolat pasisako prieš pabėgėlių kvotas. Todėl Briuselis matydamas, kad greta Vengrijos atsirado labai panaši situacija ir Lenkijoje, pastebėjo savo ES projektui pavojų... Nepamirškime, kad net Ispanijoje per rinkimus į parlamentą pateko partija „Podemos“, kuri kažkuo panaši į graikų „Syrizą“, be to, Slovėnijoje laimėjo referendumas, uždraudžiantis homoseksualistų santuokas, o tai dar vienas smūgis ES projektui. Sudėję viską į krūvą - Vengriją, Lenkiją, Slovėniją, Ispaniją, Graikiją, Anglijos referendumą ir kitas panašias tendencijas - pamatysime, kodėl gi staiga taip susirūpino Briuselis... Juk šis projektas yra per visas siūles.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s