Vieno iš artimiausių Lietuvos kaimynų - Baltarusijos - muitininkai ir VSD pareigūnai išaiškino schemą, pagal kurią iš Ukrainos į Rusiją buvo vykdoma ginklų kontrabanda. Tai pareiškė Valstybinio muitinės komiteto (VMK) vadovas Jurijus Senko, praneša „RIA Novosti“.
Pasak jo, ginklų dalys per Baltarusiją tranzitu keliavo į Lietuvą, o jau iš mūsų valstybės nelegalūs kroviniai pasiekdavo galutinę paskyros vietą. Išaiškinus schemą, informacija buvo perduota Maskvai. Rusijos specialiosios tarnybos atliko kratas, kurių metu buvo rasta dideli kiekiai šaunamųjų ginklų ir amunicijos.
Dėl šios priežasties dar rugsėjo 3-iąją Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis turėjo visiškai uždaryti sieną su Ukraina. Kalbėdamas apie tai jis apgailestavo, jog tokios politikos tenka imtis prieš „savo brolius, artimus žmones“. „Šiandien mūsų pareigūnai visiškai uždarė sieną. Kodėl? Nes reikėjo stabdyti ginklų srautus“, - paaiškino prezidentas. Taip pat jis perspėjo, kad kai ginklai pasiekia „paprastus žmones ir ypač tuos, kurie nusiteikę nacionalistiškai, galima laukti teroristinių išpuolių“. Netrukus Minskas patikslino, kad „siena uždaryta įstatymų nepaisantiems asmenims ir nusikaltėliams“.
Nepaisant to, kad teko atsiriboti nuo vieno kaimyno - Ukrainos, su kitu - Rusija, Baltarusija neskubės jungtis. Tai, duodama interviu leidiniui „Naša Niva“ pareiškė Baltarusijos prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont. Pasak jos, integraciniuose Rusijos ir Baltarusijos procesuose apstu „raudonų vėliavėlių“.
N.Eismont teigimu, kalbama apie abiejų šalių suverenitetą ir nepriklausomybę, todėl galimi tik tokie integracijos žingsniai, kurie „yra ekonomiškai pagrįsti“. Ji pabrėžė, kad neplanuojama kurti jokių bendrų valdymo organų, nes „šalys tam nėra pasirengusios“. Kita vertus, jau dabar veikia bendros Rusijos ir Baltarusijos komisijos ir tokie sąjunginiai organai kaip Baltarusijos ir Rusijos sąjungos parlamentinis susirinkimas, Sąjunginė ministrų taryba, Aukščiausioji sąjunginės valstybės taryba.
Visgi, nepaisant plačios bendros veiklos, teiginius apie galimą Rusijos ir Baltarusijos federaciją ar konfederaciją N.Eismont pavadino „išgalvotais žurnalistiniais štampais“.
Lietuvos politikų komentarai
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas nevertins viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės sukūrimą. Pasak G.Nausėdos, ir be laikraščio „Kommersant“ paviešintos informacijos, akivaizdu, kad Rusija bando sumažinti Baltarusijos suvereniteto likučius.
„Aš nesiimsiu vertinti tokios nepatikrintos informacijos teisingumo. Turbūt ir be šitos informacijos,akivaizdu, kad yra akivaizdžios pastangos sumažinti Baltarusijos suvereniteto likučius, kurie dar egzistuoja. Pasakysiu tai, ką ne kartą esu sakęs, mes esame suinteresuoti turėti sieną su Baltarusija, su Rusija - mes jau turime“, - teigė G.Nausėda.
Primename, kad rusų laikraštis „Kommersant“ pranešė susipažinęs su Baltarusijos ekonominės integracijos į Rusiją planu. Nutekintame plane deklaruotas bendras mokesčių kodeksas, energetikos rinkos reguliatoriaus sukūrimas, muitų politika. Laikraštyje pažymima, kad planuojama ekonomikas iš dalies sujungti iki 2021-ųjų.
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu (Mateusz Morawiecki) aptarė, kaip būtų galima mažinti Baltarusijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
„Kalbėjome, kaip galima mažinti Baltarusijos priklausomybę, energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir tam tikri sprendimai, projektai yra aptarti (...). Kaip diversifikuoti, kaip išnaudoti Lietuvos infrastruktūrą ir Lietuvos įmones (...), taip pat buvo su premjeru apkalbėta, ir mes šiuo klausimu toliau padirbėsime“, - sakė S.Skvernelis.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad atsargiai reikėtų vertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės sukūrimą. „Tai, kas dabar kalbama, yra iš nutekintos informacijos laikraščiui „Kommersant“. Žinant propagandinio karo ypatumus turbūt sunku atmesti galimybę, kad ta informacija nutekinta specialiai. Dabar daryti išvadas iš to vargu ar būtų teisinga - tuo labiau kad ten pabrėžiama, jog nekalbama apie sujungimą valstybių, daugiau kalbama apie ekonomikų sujungimą“, - sakė L.Linkevičius, pridurdamas, kad apie sąjunginės valstybės projektą kalbama kelis dešimtmečius. „Kad ir kaip ten būtų, mes turime vertinti realiai besiklostančią situaciją. Noriu priminti, kad sąjunginė sutartis jau 20 metų kaip pasirašyta ir gali kilti klausimų kodėl taip ilgai jos neįgyvendino“, - sakė ministras.