1 nuotr.Kinijos palaikomas siekis užbaigti didžiausią pasaulyje prekybos susitarimą - be Jungtinių Valstijų - atidėtas kitiems metams, nes Singapūro aukščiausio lygio susitikime Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių prekybos ministrai nesugebėjo susitarti dėl pagrindinių sąlygų.
Vadinamoji Regioninė visapusiška ekonominė partnerystė (RCEP), apimanti pusę pasaulio gyventojų, yra laikoma priešnuodžiu JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) „Amerika pirmiausia“ (angl. „America First“) darbotvarkei, pagal kurią įvesti tarifai beveik pusei Kinijos importo į Jungtines Valstijas. Šis žingsnis privertė Pekiną imtis atsakomųjų priemonių.
Kinijos premjeras Li Kekiangas tikisi, kad RCEP bus pasirašyta ir įgyvendinta kitais metais. „RCEP atneš realios naudos mūsų regiono žmonėms“, - kalbėjo jis vakar. „Mes ketiname nusiųsti tarptautinei bendruomenei žinutę, kad remiame laisvąją prekybą. Dėl augančio protekcionizmo ir didėjančios prekybos įtampos reikia spartinti RCEP derybas“, - pridūrė jis. Visgi premjeras pripažino, kad Kinijos ekonomika susidūrė su „iššūkiais“, prasidėjus prekybos karui su Jungtinėmis Valstijomis.
Tuo metu JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas (John Bolton) vakar Singapūre prabilo apie Iraną ir pažadėjo „išspausti“ iš šios šalies viską, kas įmanoma. Tai jis pareiškė praėjus savaitei po to, kai įsigaliojo naujas šalies sankcijų Iranui paketas. Teigiama, kad vėliausioji sankcijų porcija - iki šiol griežčiausia. Ja siekiama gerokai sumažinti Iranui gyvybiškai svarbų naftos eksportą bei atkirsti šalies bankus nuo tarptautinio finansų sektoriaus.
Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas Valdemaras Katkus: 
- ASEAN viršūnių susitikimas yra didžiausias Azijos diplomatinis kasmetinis renginys. Jis vyksta 3 dienas, t.y. lapkričio 13-15 d. ASEAN sudaro 10 Pietryčių Azijos valstybių: Indonezija, Malaizija, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Brunėjus, Kambodža, Vietnamas, Laosas ir Mianmaras. Jie iš viso turi 642 mln. gyventojų, t.y. 8,5 proc. viso pasaulio gyventojų, sukuria 2,8 trln. JAV dolerių, t.y. 3,5 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto.
Pirmąją dieną jie svarsto savo vidinius, ekonominius ir kitus klausimus. Tarp jų yra panaikinta daug muitų tarifų, dėl to dabar diskutuojama, kiek galima atverti rinkas kitiems užsienio rinkos dalyviams. Tačiau jie turi daug savo vidinių problemų. Pirmiausia - tai rohinjų krizė Mianmare, taip pat jie turi pusiau karinį konfliktą su Kinija dėl Pietų Kinijos jūros, kurioje kinai aktyviai vykdo karinius veiksmus, o tai smarkiai suvaržo ASEAN valstybių laivų navigaciją. Todėl antrą šio suvažiavimo dieną 10 ASEAN valstybių susitinka su kitų užsienio valstybių vadovais: Pietų Korėjos vadovu, Australijos naujuoju premjeru, Indijos ministru pirmininku ir t.t. Tačiau šiais metais dėl JAV ir Kinijos prekybos karo nedalyvauja nei Kinijos, nei JAV prezidentai. Tačiau susitikime dalyvaus JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence), o Kinijai atstovaus jų premjeras, taip pat yra numatytas susitikimas ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. O trečią dieną visi jau susėda prie bendro stalo ir dalyvauja visi, prie jų prisijungs ir Kanados premjeras, Japonijos ministras pirmininkas, Čilės vadovas bei Tarptautinio valiutos fondo atstovai.
Taip pat numatyta daugybė dvišalių susitikimų. Vienas įdomiausių bus Rusijos prezidento ir Japonijos premjero susitikimas, kuriuo bus dar kartą pabandyta užbaigti Antrąjį pasaulinį karą bei išspręsti teritorinius ginčus dėl Kurilų salų...
Kalbant apie anksčiau buvusį 12-os valstybių vadinamąjį Ramiojo vandenyno šalių prekybinį susitarimą, kinai čia niekuo dėti, nes D.Trampas jau trečią dieną, t.y. vos tapęs prezidentu, pareiškė, kad iš to susitarimo traukiasi. Taigi,ne kinai jį norėjo išmesti, o JAV tai padarė vienašališkai. Dabar liko 11 šalių, įskaitant ir Kiniją, o ta sutartis įsigalioja nuo šių metų gruodžio mėnesio.
