respublika.lt

2018 rugpjūčio 17, penktadienis

Ar Europos Sąjunga leisis suskaldoma?nuotraukos (16)

2018 birželio mėn. 09 d. 15:35:44
Irena BABKAUSKIENĖ

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

 

- Beveik po metų nesilankymo Vakarų Europoje V.Putinas birželio 5 dieną nuvyko į Austriją, prieš vizitą Austrijos žiniasklaidai pareiškęs, jog nesiekia skaldyti Europą. Tad ko siekta vizitu į šalį, kurios valdančiai koalicijai priklausanti Laisvės partija ir jos lyderis, beje, šalies vicekancleris, Heinsas Kristianas Štache (Heinz Christian Strache) pasisako už sankcijų Rusijai panaikinimą?

- Austrija šiandien yra pagrindinė silpnoji Europos Sąjungos politikos Rusijos atžvilgiu vieta. Turint omeny ir tai, kad pati Europos politika šiuo klausimu nėra suformuluota ir nefunkcionuoja. Tad galime sakyti, kad Austrija vien todėl vykdo tam tikrus savarankiškus veiksmus, kurie iš esmės yra žalingi bendrai ES nuostatai Rusijos atžvilgiu. Jie pralaužinėja tą sankcijų režimą. V.Putinas suvokia, kad čia jis gali gauti didžiausią paramą, todėl ir vyksta pirmiausia į Austriją. Nes Austrijos kitaip kaip rusiškų pinigų skalbykla ir integruojančiu mechanizmu Rusijos pinigų į Europos Sąjungos ekonomiką ir nepavadinsi.

- Apie būtinybę peržiūrėti sankcijas Rusijai prakalbo ir naujasis Italijos premjeras Džiuzepė Kontė (Giuseppe Contė). Ar pavyks Europos Sąjungai išlaikyti vienybę Rusijos klausimu?

- Taip, naujasis Italijos ministras pirmininkas taip pat kalba apie sankcijų politikos netaikymą Rusijai. Žinoma, tai yra tam tikra paveldėta politika iš Silvijo Berluskonio (Silvio Berlusconi). Bet lygiai taip pat akivaizdu, kad tai yra toks populistinis manevras. Dž. Kontė neturi ką pasakyti savo rinkėjui, todėl ir atsiranda šnekos apie bandymus paskirstyti pabėgėlius Europos Sąjungoje, pažadai, esą netaikant sankcijų Rusijai, atsivers dar vienas platus rinkos gabalas, galintis padėti Italijos ekonomikai. Tai toks vaikiškas bandymas duoti pažadus, kurie neturi nieko bendro su realybe.

- Ar pavyks Europos Sąjungai išlaikyti vienybę sankcijų Rusijai atžvilgiu, kai tai viena, tai kita šalis drums vandenį ir vis kels tą klausimą?

- Labai sudėtinga. Angela Merkel nevaldo savo vasalų. Čia reikia kalbėti ne tik apie Austriją ir Italiją, bet ir apie Vengriją, nors pastaruoju metu mažesniu mastu nei anksčiau, reikia tam tikra prasme kalbėti ir apie Čekiją. Reikia pabrėžti dar kartą, jog sankcijos, kurias Europos Sąjunga taiko Rusijai, yra tik tam tikras epizodas, kurio negalima pavadinti pilnakrauje Europos Sąjungos politika. ES nėra suformavusi savo tikslų ir uždavinių Rusijoje, kurių ketintų pasiekti. Ir pačios sankcijos, kaip tokios, neatsako į klausimą, o kokie gi santykiai su Rusija tenkintų Europos Sąjungą, ko Europos Sąjunga nori santykiuose su Rusija. Taigi, kol mes neturėsime šito aiškumo, toks bandymas nubausti neklusnų vaiką bus tapatinamas su rimtu politiniu veikimu. Ir šita problema neišnyks. Visos Europos Sąjungos valstybės privalo akceptuoti tuos tikslus Rusijos atžvilgiu, juos turėtų suformuluoti šiandieniniai ES vadovai. Bet jie yra nepajėgūs atlikti kur kas paprastesnių uždavinių, o ką jau kalbėti apie politiką Rusijos, besiveržiančios į pasaulinius lyderius, atžvilgiu.

- Pirmadienį Vokietijoje bus atnaujintos Ukrainos taikos derybos, kuriose susitiks Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai. Ar dėl Ukrainos dar įmanoma susitarti?


- Klausimas, ką reiškia „susitarti“. Ar tai reiškia pasakyti, kad Rusijos veiksmai okupuojant Krymą buvo teisėti? Ar tai reiškia pripažinti, jog Rusijos naudota karinė jėga ir įvairių formuočių, paslėptų hibridinio karo formomis, naudojimas Ukrainos teritorijoje yra teisėtas? Ar tai reiškia pripažinti, kad Rusija numušė Malaizijos lėktuvą virš Donbaso teritorijos? Kaip europinė politinė tradicija suvirškins šituos dalykus?

Prieš rinkimus Ukrainoje tai yra išskirtinai sudėtingas uždavinys, kurį ruošiasi spręsti Europos politikai. Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, vis dar tikinčiam, kad gali tapti rimtu pretendentu antrai prezidento kadencijai, bus labai sudėtinga atsitraukti nuo to, ką jis iki šiol yra pasakęs. Ir šiandien nė vienas Ukrainos lyderis, įskaitant ir Juliją Timošenko, negali pripažinti Krymo okupacijos teisėta ar Rusijos veiksmų Donbase priimtinais. Nes dešimtys tūkstančių žmonių yra tapę invalidais, žuvę dėl priešiškos Rusijos veiklos. Taigi, aš nemanau, kad šios derybos gali kur nors nuvesti. Tačiau kaip bandymas internalizuoti šį klausimą, įvesti į šias derybas papildomus derybų partnerius, kurie savo metu prisiėmė atsakomybę už Ukrainos teritorijos integralumą, turiu omeny Budapešto memorandumą, žinoma, visa tai yra sveikintina. Manyčiau, jog šis formatas yra tikrai nepakankamas ir tokio tipo derybose Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip vieno iš Ukrainos integralumo garantų Budapešto memorandume, dalyvavimas yra būtinas.

- O kodėl, jūsų manymu, Jungtinės Amerikos Valstijos nedalyvauja? Niekas nekviečia ar prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) nenori?

- Manau, jog D.Trampas laikosi nuostatos, jeigu gali neįsivelti į dar vieną derybų raundą ir gali prisilaikyti savo nuostatos „Amerika visų pirma“, tai ir neįsivelk. Jis leis Europos lyderiams bankrutuoti šitose derybose, o paskui imsis veiksmų eilinį kartą parodydamas, jog be Jungtinių Amerikos Valstijų niekas negali vykti. Ir dėl to negaliu nepasišaipyti sakydamas, jog šiandieninė Rusijos politika yra tarsi per kalkę (Copy paste metodu) vykdoma JAV kopija. Rusai daro tą patį, jie bando visur įrodyti, jog be jų nė vienas klausimas Europos ar pasaulio politikoje negali būti sėkmingai išspręstas. Norint suprasti D.Trampą, reikia stebėti, ką daro Putinas ir atvirkščiai.

- Po to, kai Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Chamenėjus (Ali Khamenei) įspėjo pasaulį, jog didins urano sodrinimo pajėgumus, kai kurie komentatoriai tai įvardijo, kaip panikos Irane išraišką. Ką apie tai manote?

- Iranas nėra tokia monolitiška ir šiandieninę vadovybę vienareikšmiškai palaikanti šalis, kaip mes, žiūrėdami į ją iš toli, galėtume įsivaizduoti. Yra įvairios etninės grupės, netgi religinės grupės, ir tai reiškia, kad Irano vadovybei reikia nuolat vykdyti labai protingą komunikaciją su savo pačių gyventojais. Ir šiuo atveju kaip tik tai ir yra daroma. Jie turi pasakyti: matote, mūsų partneriai Vakaruose nesilaikė duoto žodžio ir mes turime priemones bei mechanizmus, kaip reaguoti į šitokį situacijos pasikeitimą, turime svertus priversti juos laikytis savo įsipareigojimų. Tai yra gestas daugiau skirtas vidiniam situacijos suvaldymui, negu kažkokio tai realaus poreikio tenkinimas. Žinoma, tai yra ir atsakas Izraeliui, kuris vienintelis nuolat primena mums visiems, kokią grėsmę gali sudaryti Iranas.

- Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) aplankė Vokietiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją aptarti Irano reikalų. Tiek Izraelio, tiek Europos tikslas aiškus - neleisti Iranui plėsti branduolinės programos. Tik kaip to tikslo bus siekiama - kartu ar atskirai?

- Pradėkime nuo to, kad jeigu mes Europoje, galų gale ir pasaulyje, turėsime tokią moralizuojančią politiką, kuri teigs esą kiekviena valstybė turi teisę į atominį ginklą (jeigu turi amerikiečiai, tai kodėl negali turėti Iranas), jei bus diskutuojama maždaug panašiu lygiu, tai rasti bendrų poveikio priemonių tiek Iranui, tiek visiems kitiems nepavyks. Tačiau jeigu prie politinių pozicijų stos vyrukai, kurie sakys, kad, nepaisant to, ką sakytų tarptautinė teisė, granatos į rankas duoti beždžionei negalima, nes nežinai, kada ji ištrauks žiedą ir kur nusvies tą granatą, tai ši bendra nuostata leis susitarti ir leis atimti iš kai kurių valstybių, ypač linkusių į radikalius politinius veiksmus, galimybes. Visų pirma tai yra toks politinės pozicijos klausimas. Aš noriu tikėti, jog dauguma valstybių supras mano analogiją su beždžione ir tarsis dėl bendrų poveikio priemonių. Tai viena. Antras dalykas, Jungtinės Amerikos Valstijos šituo atveju sužaidė kaip reta gana tiksliai, jos atsisakė išsaugoti susitarimą, kuris iš tikrųjų neveikė, buvo neefektyvus. Ir leido Rusijai manipuliuoti Irano korta. Taigi, dabar vėl atsiranda poreikis prispausti rusams uodegą, neleidžiant jiems išnaudoti Irano kaip ledlaužio, nukreipto prieš bendrą Vakarų valstybių ir jas palaikančių valstybių bloką Irano atžvilgiu.

- Jau ne kartą kalbėjome apie JAV prezidento Donaldo Trampo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno susitikimą, kuris tai buvo skelbiamas, tai vėl atšaukiamas. Jeigu šis susitikimas birželio 12 dieną Singapūre pagaliau vis tik įvyks, ko tikėtis?


- Mes skaitytojui visą laiką teigėme, kad tie stebimi šokiai su kardais yra tik derybinių pozicijų paieška. Patogių derybinių pozicijų paieška. Tiek iš Kim Čen Uno, tiek iš D.Trampo pusės. Ir aš niekada nemaniau, jog reikia galvoti, jog visa tai, ką mes čia stebime, yra tikra. Manau, jog kaip tik taip ir įvyko. Pagaliau pasiteisinta prieš savo rinkėjus, pagaliau yra išsakyti visi blogi žodžiai ir priimta bendra nuostata, jog su epitetais reikia elgtis atsargiai. Abu lyderiai išsaugojo gražų veidą, Kim čen Unas pagaliau paprašė susitikimo ir visokiais būdais pareiškė, kad jie yra pasiruošę į susitikimą vykti. D.Trampas pergalingai šypsosi į ūsą. Visa tai leidžia tikėtis, jog šis susitikimas bus efektyvus. Netgi ir tai, jog Šiaurės Korėja demonstratyviai sunaikino dalį raketų ir atominio ginklo bandymų įrangos, rodo, kad jie padarė visus politinius geros valios ženklus, kurie D.Trampo vykdomoje politikoje yra labai svarbūs.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (16)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GRĖSMĖ: Vilniuje ketvirtadienio pavakarę įvestas operatyvinis planas „Skydas“; pasak Vilniaus apskrities policijos pranešimo, Jeronimo Ralio ir Vito Gerulaičio gatvių sankryžoje, atliekant kasimo darbus, rastas 30-40 cm ilgio objektas, panašus į minosvaidžio miną.
  • KOMPENSACIJOS: likusi kompensacijų dalis praeitais metais nuostolių dėl liūčių patyrusiems ūkininkams bus išmokėta penktadienį; tokių žemdirbių, kurie dar nėra gavę kompensacijų, yra likę apie 300.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, jūsų vartojamų vaistų kaina pakito?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate naująją Vilniaus miesto reklamą "G taškas"?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +14   +16 C

   +14  +16 C

 

   +15 +18 C

  +20  +23 C

   +24  +26 C

 

   +24  +27 C

   3-6 m/s

  1-2 m/s

 

    1-2 m/s

 

reklama
Ukis 2018