respublika.lt

Antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate susigrums E.Makronas ir M.Le Pen

(0)
Publikuota: 2017 balandžio 23 22:34:41, Respublika.lt, Eltos inf.
×
nuotr. 5 nuotr.
Balsavusių rinkėjų apklausos: daugiausiai balsų pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate gavo E. Makronas. EPA-ELTA nuotr.

Proeuropietiškas kandidatas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir dešinioji populistė Marin Le Pen (Marine Le Pen), balsavusių rinkėjų apklausų rezultatais, susigrums antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate, kuris vyks gegužės 7 dieną, praneša agentūra AFP.

 

Remiantis valstybinės TV stoties „France 2" atlikta rinkėjų apklausa, E. Makronas sekmadienį vykusiame pirmajame rate gavo daugiausiai balsų - 23,7 proc., o M. Le Pen - 21,7 proc. Komentuodamas šiuos rezultatus, E. Makronas pareiškė, kad „atverčiamas naujas puslapis Prancūzijos politiniame gyvenime". Jis atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad jei rezultatai pasitvirtins, pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos antrajame prezidento rinkimų rate nebus konservatorių ar socialistų kandidato. „Prancūzai pareiškė savo norą, kad būtina atsinaujinti", - pabrėžė E. Makronas.

Į antrąjį turą nepateko konservatorius buvęs premjeras Fransua Fijonas (Francois Fillon) ir Kairės partijos įkūrėjas Žanas Liukas Melenšonas (Jean-Lu Melenchon), surinkę po 19,5 proc. balsų. F. Fijono rinkimų kampanijos komanda kalbėjo apie „milžinišką nusivylimą".

Kadenciją baigiančio prezidento Fransua Olando (Francois Hollande) socialistai patyrė istorinį pralaimėjimą. Jų kandidatas Benua Amonas (Benoit Hamon), remiantis „France 2" apklausa, surinko tik 6,2 proc. balsų. Tai prasčiausias socialistų rezultatas prezidento rinkimuose Penktosios Respublikos istorijoje. B. Amonas kalbėjo apie „moralinį pralaimėjimą" ir paragino antrajame rinkimų rate balsuoti už E. Makroną.


Prancūzijos prezidento rinkimai: klausimai ir atsakymai

Vienuolika kandidatų, keturi favoritai ir didelė išpuolių baimė: Prancūzijoje sekmadienį vyksta pirmasis prezidento rinkimų ratas: Agentūra AFP pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus apie balsavimą.

Kaip vyksta rinkimai?

Sekmadienį prancūzai pirmajame rinkimų rate sprendžia, kokie du kandidatai surinks daugiausiai balsų ir pateks į gegužės 7 dieną vyksiantį antrąjį turą. Balsavimo teisę turi 47 mln. piliečių. Savo balsą jie gali atiduoti viename iš daugiau kaip 69 000 rinkimų punktų. Šie atviri nuo 8.00 iki 19.00 val., kai kuriuose didmiesčiuose - iki 20.00 val. Remiantis įstatymu, pirmieji balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai gali būtu skelbiami ne anksčiau kaip 20.00 val., kad nebūtų daroma įtaka rinkėjams.

Kaip rūpinamasi saugumu per rinkimus?

Po atakos Eliziejaus laukuose Paryžiuje ketvirtadienio vakarą vėl išaugo nerimas dėl teroristinių išpuolių rinkimų dieną. Vyriausybė mobilizavo beprecedenčiai gausias saugumo pajėgas: daugiau kaip 50 000 policininkų ir kareivių sekmadienį rūpinasi saugumu ir, be kita ko, saugo rinkimų punktus. Pirmą kartą Prancūzijoje prezidento rinkimai vyksta nepaprastosios padėties sąlygomis. Ši buvo paskelbta po 2015 metų lapkričio 13-osios išpuolių.

Kokie kandidatai turi šansų patekti į antrąjį rinkimų ratą?

Apklausos prognozuoja keturių pretendentų kovą. Pačiame viršuje yra nepriklausomas centro kandidatas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) su 24 proc. balsų. Toliau rikiuojasi dešinioji populistė Marin Le Pen (Marine Le Pen), buvęs dešiniųjų premjeras Fransua Fijonas (Francois Fillon) ir kairiųjų atstovas Žanas Liukas Melenšonas (Jean-Luc Melenchon). Benua Amonas (Benoit Hamon) iš valdančiųjų socialistų partijos smarkiai atsilikęs yra penktoje vietoje. Kitiems šešiems kandidatams prognozuojamas mažiau nei 5 proc. rinkėjų pasitikėjimas. Vis dėlto manoma, kad išpuolis Eliziejaus laukuose dar gali turėti įtakos rinkimų baigčiai.

Ką reiškia pergalė pirmajame rinkimų rate?

Kas belaimėtų pirmąjį ratą, tai negarantuos pergalės antrajame. Penktosios Prancūzijos Respublikos istorijoje jau triskart pirmojo turo nugalėtojas antrajame turėjo pripažinti pralaimėjimą. Antrajame rinkimų rate lemiamą įtaką turės tai, kaip pasiskirstys iškritusių kandidatų balsai. Labai mažai tikėtina, kad galutinę pergalę švęstų kraštutinių dešiniųjų lyderė M. Le Pen. Apklausos rodo, kad antrajame rate aiški dauguma prancūzų balsuotų už jos priešininkus - nesvarbu, ar tai būtų E. Makronas, F. Fijonas, ar Ž. L. Melenšonas.

Ar galės būsimasis prezidentas siūlyti premjero kandidatūrą?

Kadenciją baigiantis Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) postą savo įpėdiniui perleis vėliausiai gegužės 14 dieną. Tačiau ar išrinktasis prezidentas turės ir daugumą parlamente, spręsis tik birželį. Tada prancūzai rinks naują Nacionalinį Susirinkimą. Per praėjusius 15 metų naujai išrinktas prezidentas visad gaudavo ir parlamento daugumą, todėl galėjo į premjerus siūlyti savo norimą kandidatą. Neaišku, ar taip bus ir šiais metais. Gali būti, kad prezidentui teks susitaikyti su vadinamąja kohabitacija, kai vyriausybės vadovas yra iš kitos politinės stovyklos.


Kokios yra Prancūzijos prezidento galios?

Prancūzijos valstybės vadovas turi daug galių. Kai kurie ekspertai net kalba apie „prezidentinę monarchiją". Prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis gali spręsti dėl karinių misijų ir branduolinio ginklo panaudojimo, praneša agentūra dpa.

Ilgesnėms misijoms ar karo paskelbimui prezidentas turi gauti parlamento palaiminimą. Prezidentas skiria ministrą pirmininką ir likusius vyriausybės narius - tiesa, jų kandidatūroms faktiškai būtinas Nacionalinio Susirinkimo daugumos pritarimas. Priešingu atveju parlamentarai gali juos nuversti pareikšdami nepasitikėjimą.

Valstybės vadovas vadovauja kassavaitiniams kabineto posėdžiams, kuriuose, pavyzdžiui, aptariami pasiūlymai dėl įstatymų. Prezidentas gali paleisti Nacionalinę Asamblėją ir skelbti referendumą.

Kilus pavojingai situacijai, Prancūzijos prezidentas turi plačius įgaliojimus, kurie leidžia jam praktiškai visiškai kontroliuoti valstybę.


Prancūzai aktyviai dalyvauja prezidento rinkimuose

Prancūzijos gyventojai sekmadienį aktyviai dalyvauja prezidento rinkimuose, kurie vyksta laikantis beprecedenčių saugumo priemonių. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjus keturioms valandoms po balsavimo punktų atidarymo savo balsą jau buvo atidavę 28,5 proc. piliečių - šiek tiek daugiau nei per pastaruosius rinkimus 2012-aisiais. Daugelyje vietų prie balsavimo punktų nusidriekė eilės. Iš viso balsavimo teisę turi 47 mln. žmonių, informuoja agentūra AFP.

Dėl teroro pavojaus saugumu rinkimų dieną rūpinasi per 50 000 policininkų ir 7 000 kareivių. Pirmą kartą šalies istorijoje balsavimas vyksta galiojant nepaprastajai padėčiai, kuri buvo paskelbta po teroro atakų 2015 metų rudenį.

Pirmojo rinkimų rato rezultatų nekantriai laukia visa Europa, nes gerų šansų patekti į antrąjį turą gegužės 7-ąją turi euro priešininkė Marin Le Pen (Marine Le Pen), kaip ir dar vienas euroskeptikas - Žanas Liukas Melenšonas (Jean-Luc Melenchon), taip pat centristas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), taip pat dešiniųjų kandidatas Fransua Fijonas (Francois Fillon) bei

Dauguma rinkimų punktų dirbs iki 19.00 val., tačiau kai kuriuose didmiesčiuose - iki 20.00 val. Tada bus skelbiamos balsavusių rinkėjų apklausos. Kai kuriose užjūrio teritorijose bei užsienio atstovybėse balsavimas vyko jau šeštadienį.


Prancūzijoje vyksta prezidento rinkimai

Laikantis griežčiausių saugumo priemonių, sekmadienį Prancūzijoje vyksta prezidento rinkimai, kurių baigtį įdėmiai seka visa Europa. Balsavimo teisę turi 47 mln. piliečių. Rinkimuose dalyvauja 11 kandidatų. Remiantis apklausomis, tik keturi jų turi šansą patekti į antrąjį rinkimų ratą, vyksiantį gegužės 7-ąją, praneša agentūra AFP.

Favoritu rinkimuose laikomas buvęs ekonomikos ministras socialliberalas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). 39-erių politikas laikomas reformatoriumi ir Europos integracijos šalininku. E. Makronui ant kulnų lipa kraštutinių dešiniųjų atstovė, euro priešininkė Marin Le Pen (Marine Le Pen). Ji nori Prancūzijoje panaikinti eurą ir surengti referendumą dėl šalies narytės Europos Sąjungoje.

Apklausose prieš pat rinkimus savo pozicijas pagerino buvęs dešiniųjų premjeras Fransua Fijonas (Francois Fillon). Šansų patekti į antrąjį turą turi ir kairysis euroskeptikas Žanas Liukas Melenšonas (Jean-Luc Melenchon). Kadenciją baigiantis socialistas prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) rinkimuose nedalyvauja.

Pirmųjų prognozių, kas laimi pirmąjį ratą, tikimasi apie 21.00 val. Lietuvos laiku, kai didmiesčiuose duris užvers paskutinieji balsavimo punktai. Prancūzai užjūrio teritorijose savo balsą atidavė jau šeštadienį.

Po serijos išpuolių Prancūzijoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo 2015 metų pradžios teroro atakos šalyje nusinešė 230 žmonių gyvybių. Praėjusį ketvirtadienį Paryžiuje buvo nušautas policininkas. Balsavimo dieną saugumu rūpinsis 50 000 policininkų ir kareivių.


Apklausa: toliau auga T. Mei populiarumas

Likus septynioms savaitėms iki pirmalaikių parlamento rinkimų Didžiojoje Britanijoje toliau auga premjerės Teresos Mei (Theresa May) ir jos konservatorių partijos populiarumas. Pirmą kartą nuo 1991 metų sausio toriais pasitiki 50 proc. rinkėjų, parodė „ComRes" apklausa, atlikta laikraščio „The Sunday Mirror" užsakymu, praneša agentūra AFP.

Palyginti su praėjusia savaite, konservatoriais savo pozicijas pagerino keturiais procentiniais punktais. Tuo tarpu opozicijoje esančių leiboristų rėmėjų skaičius lieka toks pats - 25 proc. Liberaldemokratai įtikina 11 proc. respondentų.

Kitose apklausose torių rezultatai šiek tiek prasteni - nuo 40 iki 48 proc., tačiau jie ir toliau gerokai lenkia likusias partijas. Leiboristus palaiko 25-29 proc. rinkėjų.

T. Mei birželio 8-ąją vyksiančiuose rinkimuose tikisi stiprios parlamentinės daugumos, taigi ir pritarimo jos „Brexit" kursui. Trečiadienį Jungtinės Karalystės parlamentas didele balsų dauguma atvėrė kelią pirmalaikiams rinkimams.

T. Mei vyriausybei vadovauja nuo liepos. Ji į valdžią atėjo ne po rinkimų, bet poste pakeitė premjerą Deividą Kameroną (David Cameron), kuris atsistatydino po „Brexi" referendumo.

JK gyventojai per referendumą praėjusį birželį nedidele persvara pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES). Kovo 29-ąją T. Mei vyriausybė oficialiai pateikė prašymą dėl pasitraukimo iš Bendrijos. Dabar laukia dvejus metus truksiančios derybos dėl išstojimo.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s