respublika.lt

Amerika neturi su kuo kalbėtis Europoje

(0)
Publikuota: 2018 rugpjūčio 13 06:52:57, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 1 nuotr.
V. Putinas ir D. Trampas. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) šią savaitę išsiuntė laišką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Laiške D.Trampas siūlo kartu gaudyti teroristus, bendradarbiauti parlamentiniu lygmeniu ir vystyti kultūrinius mainus... Ar galima teigti, kad, nepaisant visų mūsų pastangų, santykiai tarp JAV ir Rusijos gerėja?

- Tiesiog ieškoma absoliučiai niekuo neįpareigojančių sričių... Kaip pamename, ne taip seniai vienas senatorius, nuskridęs į Maskvą, taip pat daug pasakojo apie tarpparlamentinę diplomatiją. Suprantama, tai yra visiškai nieko nereiškiantys dalykai, neduodantys nieko tarpvalstybiniams santykiams, išskyrus tai, kad abiejų valstybių vyrukai kartais draugiškai pažaidžia tenisą ir gražiai „prasuka“ keletą bendrų biznelių... Tačiau tai pasitarnauja įtampos nuėmimo prasme: atsiranda kalbėjimasis, bendri interesai bei suvokimas, jog kartu galima uždirbti daugiau... Todėl bendroji politinė temperatūra po truputį krenta ir tai tikrai nėra blogai.

- Tačiau vos dieną prieš šio laiško įteikimą amerikiečiai paskelbė naujas sankcijas Rusijai. Šįkart - dėl Skripalių nuodijimo. Vadinasi, šį laišką galima suprasti kaip tam tikrą atsiprašymą už tokį akibrokštą?

- Apie tai ir kalba. Iš esmės, konfliktas niekur nedingsta. Visos priežastys, kurios gimdo šitą konfliktą, išlieka. Kartu abi pusės suvokia, jog karinis konflikto sprendimas yra pats blogiausias variantas, kadangi jis niekur neveda. Žinoma, visi gražūs pasikalbėjimai apie tarpparlamentinį tenisą mažina tiesioginę įtampą, tačiau Sirijoje atradus niekam nepriklausantį naftos perdirbimo fabrikėlį, galima gana saugiai tarpusavyje pasišaudyti, suvokiant, jog į didesnį mūšį abi valstybės tikrai nestos... O jeigu žiūrėtume toliau, konflikto esmė yra lyderystės klausimas pasaulyje: kas ir kaip skirstys pasaulinius išteklius, ką reikės daryti su Kinija, ką reikės daryti su besiveržiančiomis į lyderystę Indokinijos valstybėmis, Indija ir kitais „Azijos tigrais“, kurie auga kaip ant mielių...

- Amerikiečių konfliktas su Kinija aštrėja kasdien, abi valstybės viena kitą apdalijo naujausiais muitų tarifais ir sankcijomis... Vadinasi, grįžtant prie JAV ir Rusijos santykių normalizavimo perspektyvų, amerikiečiai tarsi ieško Rusijos paramos, ketindami pažaboti kylančią Aziją? Bet juk rusai su kinais sutaria kur kas labiau.

- O kur dėtis D.Trampui? Praėjo tie laikai, kai buvo galima planuoti karinius veiksmus dviejuose vandenynuose tuo pat metu. Barako Obamos politika taip stipriai smogė Jungtinių Valstijų prestižui, kad D.Trampui dabar reikia daug pastangų, kad jį atstatytų. O tuo pačiu ieškoti būdų, kaip susitvarkyti pasaulyje. Taigi D.Trampas, gesindamas įtampas rusiškajame fronte, elgiasi strategiškai tiksliai.

- Ir tuo pačiu uždeda sankcijas Iranui, kuris yra laikomas dar vienu rusų sąjungininku? Ar tikrai Iranas kam nors kelia grėsmę regione?

- Iranas lenda į naftos prekybos reikalus, su amerikiečiais nederindamas žaidimo, Iranas kelia realią grėsmę Izraeliui. Jau vien tik tai sukelia gana rimtas problemas. Be to, niekas netiki, kad Iranas atsisakė savo branduolinių ambicijų. O turėti kaimynystėje Irano veikėjus su atomine bomba po pažastimi nenorėtų niekas, netgi V.Putinas, kuris naudoja Irano kortą europiečių ir amerikiečių tarpusavio pjudymui. Iš tikrųjų V.Putinas pats nenorėtų turėti tokį neprognozuojamą partnerį. Jis nėra kvailas. Jis puikiai žino istoriją ir supranta, jog užsiauginus pernelyg galingą Iraną, jis pats turės problemų. Nes iraniečiai tik pakeitė valstybės pavadinimą. Tikrumoje - tai ta pati senoji Persija ir visi XIX a. carinės Rusijos karai su persais iraniečiams yra kur kas geriau suvokiami ir žinomi, negu eiliniams Rusijos gyventojams. Lygiai taip pat V.Putinas puikiai suvokia, jog Kinija kažkada prarado savo teritorijas tik dėl to, kad senais laikais plėšikiškai veikė Rusijos imperija. Kinija niekada šito nepamirš. Kazachstanas su pilna Mendelejevo elementų lentele, kitos Vidurio Azijos respublikos Kinijos yra suvokiamos kaip nedaloma jų interesų zona, net nekalbant apie Mandžūriją ar eilę kitų Tolimųjų Rytų teritorijų, kurios kinams priklausė dar XX a. pradžioje... Tai yra dalykai, kurie V.Putinui puikiai suvokiami. Iš čia atsiranda ir tam tikra trauka, nes ką jie dalinsis su amerikiečiais? Kaip čia neprisiminus anekdoto apie Aliaską ir „kaliaską“, kurią Vladimiras Vladimirovičius ketina padovanoti panelei Kabajevai... O kitų teritorinių dalybų jie neturi. Todėl ir vyksta paieška, kaip tvarkytis šioje sudėtingoje situacijoje tarp žmonių, kurie linkę į geopolitines strategijas. Tuo labiau kad D.Trampas taip pat suvokia, kad Europoje jis neturi su kuo kalbėtis. Gal jam kalbėtis su vokiečiais, kurie patys save suvokia kaip priedėlį prie „Gazpromo“ vamzdžio? O gal su anglais, kurie pigiai nuperkami, metant jų interesus ir pagrindines rinkas? Su Makronu, kuris dovanoja Europos interesus vadinamiesiems „pabėgėliams“? Ar su ispanais, kurie žaidžia tą patį žaidimą? Taigi, nebėra rimtų partnerių, todėl natūralu, kad jis ieško kontaktų kitur.

- Šis tas naujo įvyko Artimuosiuose Rytuose. Pranešama, kad per vieną naktį į Izraelį iš Gazos ruožo paleista 150 raketų. Tokių skaičių neprimena ir patys izraeliečiai. Taigi kas nutiko? Iš kur Palestinoje tokie kiekiai pavojingų ginklų, nepaisant visų blokadų?

- Pirmiausia tai yra Turkijos ir Irano politika. Galima kalbėti apie tam tikrą santykių tarp Turkijos ir Irano atšilimą. Turkija perka Irano naftą su didžiausiu pasitenkinimu... Šiaip ar taip, abi šalys išpažįsta islamą, tegul ir nevienodos rūšies, tačiau jie ieško susitarimo galimybių. Tuo labiau ir Turkija, ir Iranas žiūrį į Izraelį kaip į mirtiną ir amžiną priešą. Tokioje situacijoje nepalaikyti palestiniečių, kurie nieko daugiau ir neveikia paskutinius 60 metų, būtų tiesiog neatleistina kvailystė. Taigi žydai, šaudydami į Palestinos teritoriją bei bombarduodami iraniečių pozicijas Sirijoje bei toje pačioje Palestinoje, vykdo aiškias gynybines akcijas. Mes ne be reikalo Izraelį pavadinome „minkštąja Amerikos papilve“. D.Trampas būtent taip ir suvokia Izraelį, o kartu jam aišku, jog per šią situaciją jis gali būti įveltas į rimtas problemas su NATO nare Turkija. Problemą su Iranu jis turi ir taip. Tai yra dar vienas argumentas, kodėl bent jau laikinai reikia ieškoti atšilimo momentų su Rusija. Netgi D.Trampo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas (John Bolton), kuris yra laikomas pačiu aršiausiu „vanagu“, tą puikiai supranta.

- Šiokių tokių naujovių atsirado ir migracijos fronte. Vokiečiai šią savaitę paskelbė, kad jie pasirašė su Ispanija migrantų grąžinimo sutartį, pagal kurią visi nelegalai, pasiekę Vokietiją iš Ispanijos, turi būti grąžinami atgal per 48 valandas. Nejaugi net Angela Merkel pagaliau praregėjo? O kur dingo jos „didysis humanizmas“?

- Angela Merkel suvokė, kad vykdydama savo pramoninių užsakovų politiką, gerokai persistengė ir prarado jėgą. Tą kuo puikiausiai suvokė ir A.Merkel šeimininkai, kuriems nesinori prarasti tokias stiprias pozicijas turėjusią politikę, į kurią sudėta gausybė investicijų... Ką gi, dabar bandoma vairuoti atgal, mėginama demonstruoti, kad ši politika keičiasi. Dabar apie pusantro milijono į Vokietiją atvykusių migrantų padėtis darosi kebli - vokiečiai, turėdami gana neblogą demografinę situaciją, dabar pradės „šukuoti“ šituos veikėjus. Tuomet iš to pusantro milijono, ko gero, liks koks pusė milijono darbininkų, o visi kiti bus išmėžti atgal, o A.Merkel tai darys demonstratyviai, bandydama prisitaikyti prie visuomenės nuotaikų... Tai tiek čia tos politikos. Tai daugiau viešųjų ryšių akcija, skirta nuo jos atsimetusiems rinkėjams privilioti.

- Pažvelkime, kas vyksta arčiau mūsų. Nežinau, tikėti tuo ar ne, bet štai ukrainiečiai šią savaitę paskelbė naujausiųjų apklausų rezultatus. Paaiškėjo, kad tarp visų galimų kandidatų į Ukrainos prezidentus gana ryškiai pirmauja Julija Tymošenko...

- Galiu tą patvirtinti. Iš visų Ukrainos politikų ji yra konkrečiausia. Žmonės neblogai atsimena jos buvimo valdžioje laikus, kada ir grivina buvo stipri, ir ekonomika kažkaip funkcionavo, ir bėgti iš namų nereikėjo... Kita vertus, ji yra suvokiama kaip žmogus, kuris gali susitarti ir su pačiu velniu. Visiems ten įgriso konfliktas, išskyrus tuos, kurie patys kariauja. Visi jaučia šito konflikto minusus. Jie suvokia, jog J.Tymošenko yra universalus ir visiems priimtinas derybininkas. Net mano mama sako, kad jai labai patinka jos kasa... Matyt, žmonių su panašiais argumentais pakanka ir Ukrainoje, kurioje vis dažniau pasakoma, jog armėnė-mergaitė yra geriau negu žydukas-berniukas...

- Įdomūs dalykai vyksta ir aplink Gruziją. Antai Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas gruzinams pirmiausia pagrasino, kad jie nesugalvotų stoti į NATO, o paskui pareiškė, kad įmanoma su Gruzija atkurti diplomatinius santykius. Ar tai reiškia, kad teritorinės pretenzijos pamirštos, karo žaizdos užgydytos ir reikalai taisosi?

- Pirmiausia D.Medvedevas bando taisyti savo įvaizdžio klausimus, gerokai pašlijusius po pateiktos informacijos apie jo turimą turtą ir jam asmeniškai pabandžius padidinti visiems rusams pensijinį amžių... Garsusis posakis, jog patriotizmas yra paskutinė niekšo prieglauda, šiuo atveju kaip reta yra tikslus. Taigi dabar yra minama patriotinei giesmelei ant gerklės, sakoma, jog jei Gruzija įstos į NATO, tai sukels didžiulį karinį konfliktą ir aš, Medvedevas, tokiu būdu ginu Rusijos geopolitinius interesus. Reikia pasakyti, kad jeigu kas ir atidarė Gruzijai vartus įstoti į NATO, tai buvo ne kas kitas, o pats ponas D.Medvedevas ir jo idiotiška politika. Kuomet Abchazija ir Pietų Osetija buvo pripažintos „nepriklausomomis valstybėmis“, į kurias Gruzija esą neturi teisės pretenduoti, tai ir teritorinis konfliktas išnyko. Čia reikia priminti, kad į NATO negali įstoti šalys, turinčios teritorinių konfliktų su kitomis šalimis. Gruzija puikiai suvokė, jog iki Rusijos byrėjimo laikų kalbėti apie šių teritorijų grąžinimą nėra prasmės, todėl jie gali ramiai nusispjauti ir sakyti, jog jie neturi teritorinių problemų ir rimtai pretenduoti į Aljansą. Ar to reikia amerikiečiams? Be abejo, toks patogus nepaskandinamas lėktuvnešis, kokia yra Gruzija, iš kurios nesunku pasiekti Iraną, iš kurios gali kontroliuoti neklusnius turkus ir iš kur čia pat gali pasitvarkyti Rusijoje, yra išskirtinai reikalingas taškas. Nuo viduramžių tai buvo strateginis placdarmas, tai dabar jo nepasiimti į NATO būtų nusikalstama kvailystė. Taigi, reikalai čia sutampa: konfliktas intensyvėja, viešųjų ryšių lygmeniu demonstruojami geri ketinimai, parlamentarams žaidžiant diplomatinį tenisą, o realių veiksmų lygiu žiūrima į Gruziją kaip į placdarmą, kuriame būtina dislokuoti strateginę ginkluotę...

- Tuomet pakalbėkime apie orą... Visa Europa aimanuoja ir skundžiasi, jog dūsta nuo karščių, mokslininkai jau ne pirmus metus buria apie klimato kaitą, o politikai to tarsi nepastebi... Kaip visada, paprastas klausimas: ką daryti?

- Būtinai parašykite taip, jog A.Butkevičius tiksliai žino, kad tai yra Dievo bausmė už europiečių nuodėmes: homoseksualizmo propagavimą, Europos kultūros išdavystę ir maurų įsileidimą į žemyną. Kartoju, aš tiksliai žinau, jog tai yra Dievo bausmė... O kaip gi nuimti prakeiksmą? Ką daryti? Pirmiausia reikia ieškoti žmogaus, galinčio išmėžti maurus atgal į Šiaurės Afriką, uždrausti homoseksualams propaguoti savo nešvarius reikaliukus ir atstatyti europinės kultūros pagrindus, kurie bazuojasi ant krikščionybės pamatų. Ir visas klimatas susitvarkys...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s