NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) pripažįsta, kad dalis NATO šalių jaučia nerimą dėl Rusijos deklaracijų, kad esą ji turi teisę surengti intervenciją rusakalbėms mažumoms ginti.
Jis tai pareiškė trečiadienį išspausdintame interviu Lenkijos laikraščiui "Gazeta Wyborcza" ir dar keliems Europos leidiniams.
"Rusai žino, jog mes labai rimtai žiūrime į pareigą solidariai ginti užpultą sąjungininką. Jie žino, kad tai būtų raudonos linijos peržengimas", - sakė žurnalistams Aljanso vadovas. "Manau, jog Baltijos šalims ir kitiems NATO nariams negresia pavojus", - pažymėjo jis.
Kitą savaitę Velse įvyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame A. F. Rasmusenas baigs savo kadenciją, o naujuoju Aljanso vadovu taps buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). Bet stebėtojai mano, kad dano pareiškimai yra užkulisinių susitarimų su aukščiausiais NATO šalių vadovais rezultatas.
Politinis Berlyno ir Paryžiaus pasipriešinimas ir JAV nenoras ryžtis naujoms išlaidoms neleido dislokuoti Lenkijoje ir Rytų Europoje nuolatinių JAV bazių. Bet Aljansas ketina kitaip stiprinti šios Europos dalies saugumą.
"Norime sudaryti pajėgas, kurios prireikus galėtų būti tučtuojau nusiųstos į grėsmę patiriančias šalis, o po to sulaukti pastiprinimo", - pareiškė A. F. Rasmusenas. Jis patikino, kad tokių pajėgų reakcijos laikas būtų matuojamas valandomis.
Rusija žada reaguoti į NATO karių rotacijas Baltijos šalyse
Maskva žada imtis atsakomųjų priemonių, jei Baltijos šalyse ir Lenkijoje NATO pradės nuolatines karinių dalinių rotacijas, remdamasis "Interfax" pranešimu skelbia "Laisvasis Europos radijas".
Rusijos nuolatinės misijos prie NATO atstovai netruko reaguoti į Aljanso generalinio sekretoriaus Anderso Fogo Rasmuseno (Anders Fogh Rasmussen) pastabas ir savo "Twitter" trumpųjų žinučių paskyroje paskelbė, jog Maskvos reakcija "sutaps su šalies požiūriu į savo saugumo užtikrinimą".