respublika.lt

A.Butkevičius: Singapūre atverti keliai proceso pradžiai

(0)
Publikuota: 2018 birželio 16 13:36:18, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Istorinis JAV prezidento Donaldo Trampo susitikimas Singapūre su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Čen Unu. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomynės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

 

- Savaitės dėmesio centre - JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Čen Uno (Kim Jong-un) susitikimas Singapūre. Neneigiant istorinio susitikimo svarbos, noriu paklausti, ar yra pagrindo taip džiūgauti, kaip tai daro pats D.Trampas? Juk pasirašytame dokumente nėra jokio konkretaus veiksmų plano, grafikų - jis labiau panašus į gerų norų deklaraciją. Kurioje Šiaurės Korėja įsipareigoja „SIEKTI pusiasalio denuklearizacijos“, o JAV suteikti jai saugumo garantijas. Kaip vertinate šio susitikimo rezultatus?

- Pradėkime nuo to, kad visa šio susitikimo priešistorė taip pat buvo labai demonstratyvi, labiau primenanti viešųjų ryšių akciją. Turiu omeny visus šaudymus, tokio turgaus prekiautojų lygio koliojimusis, tiek iš D.Trampo, tiek iš Kim Čen Uno pusės. Ir pagaliau mums visiems buvo pateikta labai graži atomazga. Tad ir reikia vertinti tiktai kaip spektaklį. Kaip įėjimą į tam tikrą naują procesą.

Manau, šis susitarimas yra reikalingas abiem lyderiams. Jis demonstruoja, jog D.Trampo, kaip didžiojo derybininko, šlovė yra pelnyta, o Kim Čen Unui tai yra kaip jo pažadas gyventojams, kad gyventi bus geriau, kad ekonomika tvarkysis. Abiem valstybėms tai yra veiksmas, skirtas vidaus politikai. Ir tai reiškia, kad be to demonstratyvaus momento, ten nieko daugiau ir nėra.

O kalbant apie tarptautinę šio dokumento reikšmę, jis daugiau primena krypties ženklą, negu politinį dokumentą. Tačiau nepaisant to, už jo, kaip už tam tikros širmos, gali atsirasti, ir greičiausiai atsiras, eilė susitarimų, kurie nebus tokie vieši. Jis tiesiog atidaro kelius pradėti procesą, kuris iš tikrųjų turi nuvesti tiesiai į Korėjų susivienijimą. Jeigu mes šitaip vertintume, tai, nepaisant to nekonkretumo, yra pozityvus dalykas. Dabar ten šaudymai ir keiksmai turėtų baigtis, turėtų sekti Kim Čen Uno vizitas į JAV.

- Ar tai, jog D.Trampas pažadėjo neberengsiąs karinių pratybų su sąjungininke Pietų Korėja Korėjos pusiasalio rajone, kol vyks derybos dėl branduolinio nusiginklavimo, nėra tam tikra prasme Pietų Korėjos išdavystė?

- Manau, ne. Tai yra visiškai pragmatiškas, aiškus žingsnis, skirtas visų pirma Šiaurės Korėjos gyventojams. Jis sako: jūsų lyderis yra puikus derybininkas, gabus žmogus, labai mylintis savo šalį. Aš beveik pacitavau D.Trampą. Tuo parodoma, kad su Kim Čen Unu susitarta, kad jis gali ir toliau išlaikyti tokią liniją, kuri padėtų visiems Šiaurės Korėjos valdžios klanams (o jų yra pakankamai daug). Noriu aiškiau pasakyti tiems, kurie mažiau domėjosi Šiaurės Korėja, kad ši šalis su savo situacija labai primena buvusią Tarybų Sąjungą. Joje nė vienas valdžios pasikeitimas, imant nuo Lenino mirties, nepraeidavo šiaip sau, iš esmės tai būdavo perversmai. Lygiai ta pati situacija kaip „per kalkę“ kartojama Šaurės Korėjoje. Ir iš esmės tai, ką mes dabar stebime, yra Kim Čen Uno palaikymo akcija. Ne veltui nuo pat pradžių minėjau, jog mes turime vertinti, kad tai buvo labai dramatiška viešųjų ryšių akcija, kurios tikrieji tikslai aiškėja dabar. Tai yra didžiulis palaikymas Kim Čen Unui. Ir D.Trampas čia visiškai gražiai žaidžia.

- Praktiškai visas Šiaurės Korėjos gyvenimas sukasi aplink milijoninę armiją, yra daug karinių grupuočių. Ar kariškiai norės viso to atsisakyti? Ir ar Kim Čen Unas galės juos suvaldyti?

- Štai tam ir skirtas spektaklis. Visiems klanams ir Šiaurės Korėjoms gyventojams siunčiama aiški žinutė. Klanams yra sakoma, jeigu jūs norite ir toliau išsaugoti savo gerovę, turite klausyti Kim Čen Uno, kuris vienintelis yra gabus ir taip mylintis savo šalį, kad netgi pats D.Trampas su juo kalbasi ir tariasi. Gyventojams yra sakoma, jei norite gyventi panašiai, kaip gyvena jūsų pusbrolis turtuolis Pakas Pietų Korėjoje, turite klausyti Kim Čen Uno ir nemaištauti. Galiu jums netgi paburti, kad po truputėlį pradės atsidarinėti siena tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų.

- Iranas perspėjo Šiaurės Korėją nepasitikėti JAV. Ar iraniečių kalbos ką nors reiškia apskritai? Pasauliui, Šiaurės Korėjai?


- Tai parodo Irano baimes. Nes tai reiškia, kad jie lieka vieni. Jeigu anksčiau, ankstesniajame pasaulyje, buvo Muamaras al Kadafis Afrikoje, ten, prie Karibų, - rusiška bazė, prezidentas - revoliucionierius, o čia - Irano lyderiai su rvoliucine Irano armija priešaky. Visur buvo tam tikri atramos taškai. Karibuose atramos taško neliko, Afrikoje neliko, Sirija suskaldyta ir daužoma, nepaisant nemenkų finansų ir ten mestų pajėgų. Iranas įsivėlė įvedęs tenai pajėgas. Dar priešiškas Izraelis. Tad iraniečiai turi apie ką pagalvoti. Jie puikiai suvokia, kad turi nevienalytę visuomenę, juk ten ne visi musulmonai, jau nekalbant apie tai, kad didžiulė dalis tos visuomenės yra etniniai azerbaidžaniečiai, tai yra tiurkai. Iranas nevienalytis ne tik religiniu požiūriu, jis nevienalytis ir etniniu požiūriu, ir šitos bombos sprogs. Jie supranta, kad dabar jie lieka vieni. Beveik akis į akį su priešu, kuris gerai moka šituos dalykus išnaudoti.

- Europa vargsta su pabėgėliais. Kiek realus Austrijos, Danijos ir kitų kelių ES šalių planas įsteigti pabėgėlių priėmimo stovyklas už ES ribų ir taip spręsti pabėgėlių problemą?

- Tai yra vienintelis teisingas sprendimas. Europos Sąjunga išleistų kur kas mažiau pinigų ir sukurtų kur kas daugiau tvarkos, jei steigtų pabėgėlių stovyklas ne Europos Sąjungos teritorijoje. Mes apie tai esame ne kartą kalbėję, dar pradžioje, iškilus pabėgėlių krizei, jog tai yra vienintelė išeitis. Tai yra, derybos, susitarimas su Šiaurės Afrikos valstybių vadovais steigti pabėgėlių stovyklas tenai. Žinoma, investavus į šių žmonių ruošimą ir apmokymą. Juk nuo Sido Kampeadoro laikų bandymai leisti musulmonus ir arabus į Europą, buvo suvokiami kaip išdavystė, o ne kaip problemos sprendimas. O ką darė Angela Merkel, vaidindama Tėvynę motiną, kuri išskėtusi rankas šaukė: mes jūsų laukiame ir provokavo pabėgėlių situaciją? Kaip tik tai yra Europos interesų išdavimas. Tai, kas buvo vykdoma iki šiol. Kad ir kaip būtų gaila, ši publika suvaidino skaldytojišką vaidmenį Europos integracijai, kad ir kokiu pagrindu tai būtų: ar tai būtų federalinė Europa, ar būtų Europos valstijos, ar tai būtų Tėvynių Europa. Visoms šioms idėjoms musulmonų pleištas į Europą yra mirtinai pavojingas.

- Vos keletą dienų pasidžiaugta, jog pagaliau Graikijos ir Makedonijos vyriausybės susitarė dėl buvusios Jugoslavijos respublikos Makedonijos pavadinimo, kuri vadintųsi Šiaurės Makedonija ir taip pavadinimu išsiskirtų nuo Graikijos šiaurėje esančio Makedonijos regiono, bet... aistros vėl užvirė. Graikijos prezidentas pareiškė nepasirašysiąs šio susitarimo, opozicija dėl to reiškia nepasitikėjimą premjeru Aleksiu Cipru (Alexis Tsiprus). Ko taip nerimsta graikai ir kodėl niekaip negalima užbaigti beveik tris dešimtmečius trunkančio ginčo?

- Pradėkime nuo to, kad kuo vargingiau gyvena šalis ar etnosas, tuo svarbesni jam yra istoriniai šalies vieningumo, galios, valstybės herojinės praeities dalykai. Tipiškas pavyzdys yra Rusija. Ji, turėdama pakankamai prastą ekonominę gyventojų padėtį, bando atsakyti jiems į klausimą, dėl ko jie gyvena, pasakojimais apie didžią praeitį, apie didįjį Tėvynės karą ir pan. Graikų atveju lošiama lygiai ta pačia korta. Graikai suvokia save kaip tam tikrą europinės civilizacijos lopšį, kaip prokultūrą, kurios pagrindu gimė šiandieninė Europa, Romos imperja ir visa kita. Ir kėsinimasis į jų istorinį paveldą iš esmės yra kėsinimasis į jų ekonomiką. Nes šiandien kiekvienas piemuo, gyvenantis ant uolos bet kurioje Graikijos salelėje, puikiai suvokia, jog atvyks turistai, kurie ieškos Odisėjo paliktų pėdsakų jo aplinkoje ir jam nukris nuo kiekvieno turisto išleisto euro pakankama dalelė pragyventi. Taigi, tie ginčai su Makedonija reiškia, kad pripažinus jiems Makedonijos pavadinimo teisę, reikės pripažinti ir tai, kad dalis Aleksandro Didžiojo šlovės lieka tame krašte. Ir tuo reikės dalintis. Dar daugiau - iškils klausimas, kad Aleksandras Didysis, kuris buvo sukūręs helenistinę imperiją milžiniškoje teritorijoje, galbūt buvo ne graikas, nes šiaip ar taip žmonės, kurie gyvena teritorijoje, pasivadinusioje Makedonija, yra ne kas kita, kaip bulgarų palikuonys. Ir tarp kitko, labai keisti žmonės, kurie yra įsitikinę, kad pirmasis žmogus buvo iš Makedonijos, jie prisistatė paminklų įvairiems žmonėms, kuriuos kitos tautos laiko savais. Taigi, yra tokia maža egocentriška grupuotė, kuri bando savo gerovę kurti štai tokių ideologinių konstrukcijų pavidalu, kalbu apie tą Makedoniją, kurią graikai būtų sutikę vadinti Šiaurės Makedonija. Ten gyvenantys žmonės yra ne graikai, tai yra skirtingas etnosas, jie yra tie patys bulgarai, nes visi puikiai susišneka bulgariškai. Ir graikai čia susidūrė su labai didele dilema, tai gali reikšti, kad visa tai - herojinė praeitis su Aleksandru Didžiuoju Makedoniečiu priešaky - priklauso ne jiems. O jeigu tu maitiniesi iš štai tokių ideologinių ir istorinių praeities konstruktų, tai natūralu, kad turi suvokti, jog čia lendama tiesiai tau į kišenę. Čia ir vienus, ir kitus turiu omeny - ir bulgariškus makedonus, ir graikiškus makedonus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s