respublika.lt
 

A.Butkevičius: Politinė bomba Londone paveiks ir Lietuvą (13)

2019 rugsėjo mėn. 01 d. 07:00:38
Irena BABKAUSKIENĖ

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

×
nuotr. 1 nuotr.
Didžiosios Britanijos ginče su ES dėl „Brexit“ pokyčių nėra - britų premjeras Borisas Džonsonas į susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku atvyko be naujų pasiūlymų, tačiau su reikalavimais. EPA-Eltos nuotr.

 

- Karščiausia savaitės naujiena - britų ministro pirmininko Boriso Džonsono (Boris Johnson) susprogdinta politinė bomba, kai jis mėnesiui suspendavo parlamento darbą neigdamas, kad stabdo parlamentą tam, jog šis nesustabdytų „Brexit“ be išstojimo sutarties. Kaip komentuotumėte šį jo žingsnį? Ėjimu „va bank“ ar desperacija, nematant galimybės, jog Europos Sąjunga šoktų pagal jo dūdelę?

- Jeigu yra norima ką nors padaryti šioje situacijoje, tai reikia daryti iš peties. B.Džonsonas, norėdamas organizuoti „Brexit“ pagal savo paties deklaruotus principus ir neturėjo kitos išeities. Šio proceso suvaldymo požiūriu, tai yra teisingas ir adekvatus veiksmas. Tačiau ar tai yra naudinga Didžiajai Britanijai - visai kitas klausimas. Aišku, kad tai nenaudinga mums, Lietuvai. Jungtinei Karalystei taip drastiškai išeinant ir tokiu būdu laužant politinius įtakos mechanizmus, kuriuos ji turėjo išvysčiusi Europoje, mes liekame be labai svarbaus sąjungininko. Ir esame palikti pagal Rusijos prezidento Vladimiro Putino dūdelę šokančio Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) bei pramonininkų už siūliukų tampomos Angelos Merkel įtakai. Kitaip sakant, Europa, kokia ji buvo su Didžiąja Britanija, daugeliu atvejų ginančia ir palaikančia mūsų interesus, po šito veiksmo nebeegzistuos. Toks būtų žvilgsnis į įvykius Jungtinėje Karalystėje mūsų interesų požiūriu.

Kalbant apie britų interesus, galima pasakyti, jog po kažkiek laiko jie viską susireguliuos ir susitvarkys. Bet dabartinis svaro kritimas ir įtaka Didžiosios Britanijos verslui, kuris buvo orientuotas į milžinišką vartojimo rinką, pusės milijardo vartotojų rinką, rodo, jog greitai, tai yra artimiausioje ateityje, ši situacija gero neatneš. Žvelkime dar toliau. Britams palikus bendriją, jų suinteresuotumas tokio darinio, kaip Europos Sąjunga, egzistavimu bus labai menkas. Tai reiškia, kad iš esmės, greta Rusijos, Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų Europos Sąjunga turės dar vieną priešą ir dezintegraciniai procesai Europos Sąjungoje gilės. Kalbėti apie Europos Sąjungos išlikimą bus sudėtingiau. Kaip reakcija į šią naują situaciją intensyvės federalizacijos procesas, tai yra tas Ketvirtasis ar Penktasis reichas taps vis didesne mūsų realybe. Konkrečių žemių ir teritorijų įtaka bus didinama, Europos Sąjungos šalių, kaip valstybių, įtaka bus mažinama - nacionalinių valstybių savarankiškumui, suverenumo veikimui bus uždėtas labai rimtas apynasris. Štai toks paveikslėlis, kuris po tokio demonstratyvaus ir drastiško B.Džonsono atlikto veiksmo, vis labiau aiškės, lyg ryškinant nuotraukas senais metodais vonelėje su ryškalais.

- Į drastišką savo veiksmą B.Džonsonas sugebėjo įtraukti ir karalienę Elžbietą II.

- Taip, šioje situacijoje reikia didelį dėmesį skirti karalienės pozicijai. Ji akivaizdžiai parodė, kad tas sovietinių laikų anekdotas apie Didžiosios Britanijos karalienę, kaip neveiklų ir tik teatrališkas pozicijas užimantį asmenį, yra visiškai neteisingas. Tai rodo, jog lemiamais, kritiniais momentais monarchija tampa strategine dimensija, kuri aiškiai rodo, jog kiti Didžiosios Britanijos išlikimo veiksmai bus orientuoti ne į ką kitą, o į Britų sandraugos šalis. Iš esmės šalys, orientuotos į Didžiosios Britanijos karalienę, kaip į tam tikrą moralinį, ideologinį, strateginį lyderį, rimtai galynėsis, sukurdamos tam tikrą alternatyvą tam, kas yra vokiškoji Europa. Toks yra mano pasaulio vaizdelis, kurį kuria dažytas blondinas Džonsonas.

- Ar Jungtinę Karalystę ištiko konstitucinė krizė? Turint omeny, kad paprastai parlamentas sprendžia šalies likimą, o dabar ir parlamento, ir šalies likimą imasi spręsti vyriausybės vadovas.

- Pradėkime nuo to, kad jau kuris laikas Didžiojoje Britanijoje ministro pirmininko galios ir įtakos yra neproporcingai didelės. Ne kartą kolegos iš Didžiosios Britanijos man demonstravo, jog ministro pirmininko kabinetas turi žymiai didesnes galias negu Ministrų kabinetas. Ministras pirmininkas gauna vis daugiau prezidentinių galių. Toks politinių galių pasiskirtymas tampa panašus į tai, kas yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai vienas aspektas. Kitas labai svarbus momentas, susijęs su tuo, jog krizės metu visada galios sutelkiamos ministro pirmininko rankose. Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, nuo tų laikų, kai Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) turėjo priimti daugybę vienasmenių sprendimų, tai yra antrasis atvejis, kai ministras pirmininkas turi sutelkti tokio lygio galias ir pasinaudoti teise užblokuoti parlamento veikimą. Reziumuojant galima pasakyti, jog B.Džonsonas, norėdamas realizuoti „Brexit“, padarė viską, jog „Brexit“ be sutarties įvyktų. Ir drįsčiau prognozuoti, kad tai jau įvykęs faktas.

Kalbant apie Europos Sąjungą, visa tai mobilizuos valstybes telktis apie Vokietiją ir mes turėsime vis spartesnius judesius federalizacijos link. Šitas judesys taip pat skatins Britų sandraugos šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, tam tikrą telkimąsi ir atsvaros Europos Sąjungos rinkai kūrimą. Ir paskutinis dalykas, kurį norėčiau akcentuoti - Lietuva prarado labai svarbų strateginį partnerį Europos Sąjungoje.

- Kaip apibūdintumėte neseniai Prancūzijos Bjarico kurorte vykusį Didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimą. Kas nors pasiekta ar susirinkta tik paplepėti?

- Situacija ta pati, kaip su NATO abreviatūra, kuri dešifruojama „No action, talks only“ („nėra veiksmo, tik plepalai“). Įdomiausias dalykas šiame susitikime yra pozicijų pasiskirstymas dėl kvietimo Rusijai į G7. Praktiškai tai vienintelis komentaro vertas momentas. Pradėkime nuo tiesiog gėdingo Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Visi, kas matė, vertina jį kaip šuniuko žvelgimą į šeimininko akis. Po šio susitikimo atsirado E.Makrono inicijuotas siūlymas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) kviesti V.Putiną į G7 ir atstatyti Rusijos narystę galingiausių valstybių klube.

Juokingiausia, kad visa tai skamba ryškiu disonansu su ką tik Jungtinių Amerikos Valstijų priimtu antruoju sankcijų paketu Rusijai. Dar didesnis disonansas, kai Jungtinės Amerikos Valstijos demonstratyviai pristato greitai sukurtą trumpo ir vidutinio nuotolio sparnuotąją raketą, kuri atsirado Rusijai pažeidus Vidutinio nuotolio raketų sutartį ir Jungtinėms Amerikoms Valstijoms pasitraukus iš šios sutarties. Ir mažiau nei po pusmečio JAV demonstruoja naują raketą. Iš esmės tai galima pavadinti ginklavimosi varžybų pradžia. Rusijos atsakas į šias ginklavimosi varžybas buvo sprogimas per vadinamosios „Burevestnik“ raketos bandymą. Šis sprogimas užteršė visą Rusijos šiaurę. Ir tai taip pat yra Rusijos paraiška naujoms ginklavimosi varžyboms. Ne visi, kurie komentuoja šios Rusijos raketos su branduoliniu varikliu demonstravimą, supranta, apie ką kalbama. O kalbama apie tai, kad ši raketa negali nešti jokios kitos galvutės, tik branduolinę. Ši raketa netgi be branduolinės galvutės pati savaime jau yra nešvari branduolinė bomba. Tokios raketos pakėlimas į orą ir paleidimas Rusijos teritorijoje arba kažkur toliau nei Rusijos teritoriniai vandenys, yra tolygus karo paskelbimui. Dėl to, kad tai yra branduolinis ginklas, skraidantis visų panosėje. Žmonės dažnai nesuvokia, kokiame įtampos lygyje šiandien yra pasaulis, kokiame įtampos lygyje yra Jungtinės Amerikos Valstijos, NATO, o kitoje pusėje - Rusija. Ir šiame įtampos lygmenyje šuniukas Makronas kiauksi: pasikvieskime gerą dėdulę Vladimirą, suteikime jam teisę dalyvauti G8 susirinkime. D.Trampas atsako - taip, taip.

- JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas (John Bolton), lankydamasis Ukrainoje, pažadėjo padėti amerikietiška ginkluote, taip pat aptarė galimą D.Trampo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą rugsėjo pradžioje Lenkijoje, kur abu dalyvaus renginiuose Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-osioms metinėms paminėti. Ar toks susitikimas ką nors reikštų konkrečiau nei paprasčiausią Ukrainos palaikymo demonstraciją?

- Ši tema iš esmės pratęsia mūsų tik ką aptartąją. Galėtume įsivaizduoti labai gražią figūrą, kuri skaitytojui paaiškintų padėtį. Stovi D.Trampas, vienoje rankoje laikantis lazdą, kitoje - dešrą, ir atsisukęs veidu į Rusiją. Šiuo atveju lazda yra Ukraina. Šiandien Ukraina turi 240 tūkstančių karių, turi geriausią kariuomenę Europoje, apšaudytą ir neprastai ginkluotą kariuomenę. Ji ginkluota ne tik prezidentės Dalios Grybauskaitės dovanėlėmis, turiu omeny, mano kažkada nupirktą ginkluotę, kurią ponai išdalino. Turiu omeny rimtą karinę ginkluotę, įskaitant ir pačių ukrainiečių pasigamintą raketinį ginklą, tarp jų ir priešlaivinį ginklą, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų tiektą priešlėktuvinę ir prieštankinę ginkluotę, galbūt bus patiekta ir priešlaivinė ginkluotė. Nekalbant jau apie visokias smulkmenas, skirtas sausumos karinėms pajėgoms. Taigi, taip atrodo lazda. O kitoje rankoje laikoma dešros rinkė ir sakoma: atvažiuokit pas mus į G8, gal svečias būsite, gal pavalgyti gausite. Toks yra vaizdelis.

Žvelkime dar toliau. Rumunijoje Jungtinės Amerikos Valstijos jau dislokavo savo raketinį ginklą, artimiausiu metu jis bus dislokuotas Lenkijoje. Tokioje situacijoje Ukraina, turinti geras ginkluotąsias pajėgas, tampa labai rimtu grasinimu Rusijai, nes savo antžeminėmis pajėgomis į Rusiją niekas nelįs, o štai paremti Ukrainą norinčių bus nemažai. Ir tai ne vien atsakas į V.Putino kvailiojimus Kryme ar Donbase. Tam yra pakankamai daug kitokio pobūdžio priežasčių. Kaip yra sakiusi Hilari Klinton (Hillary Clinton), „tai yra neteisybė, kad viena šalis turėtų tiek daug gamtinių išteklių“. Ir energetinė krizė, ir katastrofiška situacija su uranu 235, kuris yra reikalingas atominei energetikai, be kurio viskas stoja, turint omeny, jog senasis susitarimas, pagal kurį iki 2015 metų Rusija tiekė milžiniškus kiekius urano Jungtinėms Amerikos Valstijoms, lems pokyčius. Todėl reikalinga nauja krizė, kuri padės iš naujo perskirstyti resursus.

- Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su britais, Australija ir Bahreimu pradėjo karinę misiją laivybai Hormūzo sąsiauryje apsaugoti. Ar tai neįžiebs dar vienos kibirkšties santykiuose su Iranu, kuris neigia JAV kaltinimus, jog jo laivai Persijos įlankoje atakuoja prekybinius laivus?

- Amerikiečiams galima būtų patarti pasinaudoti rusų patyrimu ir pastatyti tiltą, ko gero - pigiau kainuotų. Juokauju, turėdamas omeny rusų tiltą į Krymo sąsiaurį, kuris iš esmės yra šliuzas, per kurį galima praleisti arba nepraleisti norimo transporto. Be abejonės, tokios priemonės egzistuoja ir jos yra pakankamai efektyvios. Ką gi daryti su Iranu, kur prie valdžios vairo sėdi ne savo valstybės ar savo žmonių interesais susidomėję vadovai, bet žmonės, susidomėję anapusiniu pasauliu ir religinine islamo mistika? Tai yra derybos kaip kirvio su akmeniu - jos praktiškai neįmanomos. Tai yra valstybė, kuri labai energingai ir efektyviai didina savo įtaką musulmoniškame pasaulyje, kuri tiesiai ir atvirai kalba apie būtinybę sunaikinti Izraelį ir kuri, be religinių interesų, turi ir visas senąsias persiškas imperines ambicijas. Taigi, derybos yra sudėtingos. Be to, šiandien niekam nėra paslaptis, jog apie Iraną reikia kalbėti kaip apie branduolinę valstybę. Tose nuolatinėse šnekose apie urano sodrinimo iki tam tikro procento draudimus, yra tiesiog nepasakomas labai svarbus dalykas - Iranas jau yra branduolinė valstybė. Ir branduolinės bombos yra daromos iš plutonio. Tas plutonis, kuris yra naudojamas atominiuose reaktoriuose atominėje elektrinėje, pagal paskutinių tyrimų duomenis, yra labai nesunkiai paverčiamas branduoliniu ginklu. Tai JAV ekspertų išvados. Ir kalbėti apie tai, kad Iranas dar neturi branduolinio ginklo, bet kurian ekspertui yra juokinga. Todėl tai paaiškina tokį neryžtingą veikimą prieš Iraną - iš esmės tas smaugimo mechanizmas yra vienintelis įmanomas ir labai teisingai naudojamas. Jau šiandien iraniečiai, siekdami parduoti savo naftą, prašo už ją atsiskaityti produktais. Sako - mes norime produktų. Kokių? Kruopų, miltų, kitų maisto produktų, medikamentų. Vadinasi, ši kilpa jau veržiasi, ji veikia. Hormūzo sąsiauryje veikiančios apsaugos linijos taip pat prisidės bloginant padėtį Irane.

Reikia suprasti dar vieną dalyką, jog Iranas toli gražu nevienalytė valstybė. Yra vien 40 milijonų žmonių, kurie save laiko azerbaidžaniečiais. Žinoma, jie nėra azerbaidžaniečiai su tolerantišku islamu, kaip Azerbaidžane ar netgi Turkijoje, jie yra kitokie. Ir akivaizdu, jog įvaryti pleištą Irane ir sukelti tam tikrą visuomeninį nepasitenkinimą, yra vienas iš tos blokados tikslų.

- Degantys Amazonės miškai visam pasauliui kėlė nerimą. Kodėl Brazilijos prezidentas Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro) atsisakė G7 vadovų skirtos 20 mln. USD paramos gaisrų gesinimui, po to lyg ir priėmė ją, bet iškėlė sąlygų? Ar teisūs tie, kurie sako, jog Brazilija pelnosi iš gaisro, taip plėsdama žemės plotus žemės ūkiui?

- Yra tas aspektas. Tai sena problema. Ekologija yra svarbi tik auksinio milijardo gyventojams (Yra „Auksinio milijardo teorija“ apie žmonijos išlikimą - red. past.). Jei pažvelgtume, pavyzdžiui, į Kiniją, Indokiniją, Indiją, ten vaizdelį, kurį galime pamatyti, geriausiai pademonstruotų viena iš mano padarytų nuotraukų, kurioje matyti, kaip Indijoje karvė ryja celofaną vidury senovinio Varanasio miesto. Visas šitas pasaulis yra apdergtas. Tai yra tos pačios ekologinės problemos dalis, kaip ir miškų gaisrai tiek Brazilijoje, tiek Rusijoje. Juk Rusijoje miškų gaisrais yra pridengiama milžiniški kiekiai išvogtų miškų, o Brazilijoje, kur įvairios tarptautinės organizacijos gina tuose miškuose gyvenančius senuosius teritorijos gyventojus, rūpinasi, jog žemė turėtų savo plaučius, visa tai Brazilijos vadovams tik trukdo pasiekti savų tikslų. Į šitą patį ratą reikėtų įrašyti ir mūsų prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris šoka pagal švedų dūdelę, kai tik tie paprašo leisti kaip galima daugiau kirsti miško.

- Kokios ten žiežirbos įžiebė ugnį tarp Brazilijos prezidento Ž.Bolsonaro ir Prancūzijos prezidento E.Makrono, kurie apsikeitė viešais įžeidinėjimais? Ar jų net neverta komentuoti?

- E.Makronas, kaip įprasta, pabandė moralizuoti, ir gavo lygiavertį atsaką. Tai net ne politinio lygio problema. Tai komunikacijos problema. Kuri staiga pakeliama į tokį bendravimo lygį. Tiesiog reikia pasakyti, kad D.Trampas šiandieniame pasaulyje sukūrė naują politinio bendravimo standartą. Ir tas standartas nebeturi nieko bendro su senąja politine etika ir leksikonu. Dabar kiekvienas šneka, ką nori ir rašinėja tviteryje. Žinoma, ši situacija prie gero neprives. Nes vieši įžeidimai ne kartą yra tapę didžiulių pasaulinių krizių priežastimi - paskui tenka pasakyti, kad Kartagina turi būti sugriauta.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (13)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip manote, ar mažos mokyklos ugdo pašalpininkus?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +9 +11 C

 

 +2 +4 C

+15 +17 C

+15 +17 C

 

 +11 +12 C

1-6 m/s

 0-5 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1030 PLN - 4.3575
RUB - 70.3933 CHF - 1.0942
GBP - 0.8823 NOK - 9.9423
reklama
Ūkis