respublika.lt

A.Butkevičius: Kur dingo pasaulio ir Europos lyderiai?

(0)
Publikuota: 2018 rugsėjo 23 08:39:12, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 2 nuotr.
Vidaus žvalgybos šefo atleidimas rodo, kad Angelos Merkel akimis imigrantai yra kone šventieji. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Izraelio ir Rusijos santykiai gerokai pagedo po incidento, kai šią savaitę Sirijos priešlėktuvinė gynyba numušė rusų lėktuvą. Rusai dėl to apkaltino Izraelį, kurio pilotai esą „prisidengė“ rusų lėktuvu. Kokia yra jūsų šio įvykio versija? Kas kalčiausias dėl incidento ir kaip tai atsilieps bendrai Sirijos konflikto eigai?

- Vaizdas išties anekdotiškas. Nes ne kas kitas, o patys rusai turėjo valdyti šitą situaciją. Jeigu rusai padovanojo Sirijos berniukams S-200 priešlėktuvines sistemas (kuo aš labai abejoju), t.y. tegul ir senus, bet gana efektyvius kompleksus, jie turėjo tuos berniukus ir apmokyti, kaip su jais elgtis. Jie turi ir kontroliuoti tuos žmones. Kitaip sakant, rusai yra patys kalti, kad nevaldė situacijos. Kas gi iš tikrųjų ten įvyko? Pagal veikiantį susitarimą tarp Izraelio ir Rusijos žydai informavo rusus, kad jų lėktuvai sunaikins atitinkamus karinius taikinius. Jie informavo lygiai prieš minutę iki įskrendant į Sirijos oro erdvę. Taigi, izraeliečių lėktuvai įskrido į sirų oro erdvę, numetė savo bombas ir grįžo atgal - atstumai ten nėra dideli. Sirijos oficialiai valdoma priešlėktuvinės gynybos sistema nesureagavo į šiuos veiksmus laiku: tik tada, kai izraeliečiai buvo išskridę, jie pradėjo šaudyti, o tuo metu vienintelis taikinys Sirijos padangėje buvo rusų žvalgybinis lėktuvas... Reikia turėti galvoje, kad per tą daugybę metų nuo tarybinių laikų lėktuvų greičiai bei jų atpažinimo galimybės labai stipriai pasikeitė, patobulėjo. Todėl tegalima jiems patarti: na ką gi, įsigykite naują iPhon’ą... Jeigu jau kariauji ir rizikuoji žmonių gyvybėmis, tai žinok, ką naudoji. Žydai šiuo atveju gali kuo puikiausiai apsiginti, pademonstruodami, jog jie nepažeidė jokių buvusių susitarimų ir net nesiruošė „pakišti“ rusų lėktuvo. Tai, kad sirų priešlėktuvinė gynyba neatpažino rusų lėktuvo ir nesuveikė „savas-svetimas“ atpažinimo sistema, o paskui pradėjo šaudyti į savus, tai yra pačių rusų situacijos kontrolės, žmonių apmokymo ir valdymo problema.

- Šią savaitę Turkija susitarė su Rusija dėl demilitarizuotos zonos Idlibo provincijoje. Paskelbta, kad dėl to pradėjo grįžti net pabėgėliai, pasitraukę iš tų teritorijų, vengiant sirų ir rusų puolimo. Kodėl rusai taip mielai sutiko pasitraukti? Ar tai reiškia, kad jie atsisako sunaikinti paskutinę maištininkų tvirtovę?

- Tai, jog Rusija iškart neatakavo Idlibo, jai iš esmės sudaro milžiniškas problemas. Vadinasi, jog Jungtinių Valstijų spaudimas suveikė ir Rusija, gelbėdama veidą, perkėlė visą viešųjų ryšių turinį „ant susitarimo“ su turkais. Tačiau situacija yra kur kas sudėtingesnė, nei jie skelbia. Tokio anklavo palikimas Sirijos teritorijoje reiškia, jog pilietinis karas ne tik kad nepasibaigė, bet yra išsaugotas placdarmas, iš kurio kariniai veiksmai prieš Bašarą al Asadą (Bashar al-Assad) bus pradėti ir vėl. Žinoma, reikia pripažinti, jog amerikiečiai padarė daugybę klaidų - pirmiausia įleisdami rusus į Siriją, vėliau ignoruodami jų veiksmus ten ir nevaldydami situacijos, pagaliau kai jie atsibudo, kažką sukontroliuoti jau buvo sunku. Dabar, amerikiečių požiūriu, yra atsivėrusi didžiulė piktžaizdė Artimuosiuose Rytuose. Bet kai Idlibas nebuvo atakuotas ir yra paliekamas kaip atakos placdarmas prieš B. al Asadą reiškia tik viena - Rusija dabar turės ten daug problemų. Ir tai, kad nebuvo atakuojama, nėra rusų klaida, - tiesiog jie buvo priversti atsitraukti, vadinasi, tai yra išprievartauta situacija. O kalbėti apie demilitarizuotą zoną nėra prasmės, tai yra vieni niekai - tiesiog kalbama apie zoną, iš kurios bus išvesta tam tikro galingumo ginkluotė. Kitaip sakant, panaudotas tam tikras Minsko susitarimų modelis, bet tai absoliučiai nieko nereiškia. Tik tiek, kad kažkuriam laikui abi pusės yra atskiriamos, bet jeigu anksčiau laikas lošė rusų ir B. al Asado naudai, dabar jis tiksi amerikiečių ir „gerųjų“ Sirijos „sukilėlių“ naudai...

- Įdomus buvo šios savaitės Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) vizitas į JAV, kur jis susitiko su Donaldu Trampu (Donald Trump). Po susitikimo paaiškėjo, jog abi pusės turi interesą Lenkijos teritorijoje įkurti amerikiečių karinę bazę. Visi laikosi nuomonės, kad tai jau beveik įvykęs faktas, beliko tik suderinti detales. Kaip tai gali pakeisti geopolitinę situaciją regione?

- To dar nebuvo, jeigu pamirštume tuos nedidelius amerikiečių karinius junginius, kurie kartais pasirodo mūsų regiono valstybių teritorijoje. Karinė bazė yra visai kas kita. Tai yra visavertė kovinė platforma, kuri iš esmės reiškia Jungtinių Valstijų čia sukurtą atramos tašką svertui padėti... Vaizdžiai tariant, pagal senąjį posakį: „duokite man atramos tašką ir aš pajudinsiu pasaulį...“. Tai štai vienas iš tokių atramos taškų bus padėtas Lenkijoje ir Rusija tai kuo puikiausiai supranta. Po Tarybų Sąjungos žlugimo žinomų tokio masto žingsnių dar nebuvo padaryta. Bet rusai ir neturi dėl ko piktintis - jie patys praktiškai padarė viską, kad tokia bazė čia atsirastų.

- Rusai visada randa dėl ko piktintis. Tikriausiai dabar bus kalbama apie „adekvatų atsaką“? O kaip jie gali atsakyti?

- Jie, žinoma, eilinį kartą paskelbs, kad sustiprins savo pajėgumus Kaliningrado srityje... Bet mes netgi savo teritorijoje turėjome rusų branduolinį ginklą. Žinoma, visi tie, kurie pergyvenome šaltąjį karą, kuo puikiausiai suvokiame, jog dabartinė situacija yra kur kas pavojingesnė, nei buvo iki 1990-ųjų. Bet tai dar nėra pragaras... Suvokiant tas naująsias Rusijos vadovybės ambicijas ir bandymą nuolat šantažuoti Vakarus, atakuojant jų silpnąsias vietas - ar tai būtų kokių nors Skripalių neapginamos pozicijos Jungtinėje Karalystėje, ar tai būtų Baltijos valstybių erzinimas, pasakojant, jog jos buvo ir toliau bus Rusijos įtakos zonoje - tai yra vienintelis įmanomas atsakas. Todėl Rusija šiandien sulaukė to, ko ji labai ilgą laiką bijojo ir kuo save nuolat gąsdino, t.y. NATO šalia jų sienų. Bet pažvelkime iš kitos pusės: rusai Sirijoje, rusai Kryme ir Donbase, rusai Abchazijoje, Osetijoje ir Moldovoje... Todėl dabar amerikiečiai - Lenkijoje... Taigi, kaip sakė šviesios atminties Zbignievas Bžezinskis, didžioji pasaulio šachmatų lenta veikia ir joje atsiranda papildoma figūra...

- Jungtinėse Tautose sėdintys veikėjai apkaltino Vengriją, Jungtines Valstijas ir Italiją „netinkama“ migracine politika. Tiesą sakant, o koks jų interesas visus moralizuoti? JT juk buvo sukurta kaip organizacija, kurios pagalba būtų galima išvengti dar vieno didelio karo. Kodėl dabar, gindama nekontroliuojamą laukinę migraciją, organizacija skatina chaosą pasaulyje, stumdama jį į dar vieną masinį konfliktą? Galbūt D.Trampui vertėtų prisiminti senas kalbas ir iškeldinti JT iš savo šalies drauge su visais migrantais?

- Moralizavimas politikoje visada rodo, jog neegzistuoja jokie argumentai, taip pat nėra jokio plano ar jėgos spręsti konkrečią problemą. Tada pasitelkiami moraliniai pseudohumanistiniai argumentai... Kalbant apie pačias Jungtines Tautas, koks šis forumas bebūtų, vis tiek tai yra bandymas siekti susitarimo tarptautiniame formate. Galvoti, kad tai yra nereikalingas dalykas ar juo labiau apie tai kalbėti yra tik vienas iš D.Trampo šūvių pro šalį. Mes tiesiog neturime kito formato. Vadinasi, reikia telkti jėgą šiame formate ir tas Jungtines Tautas stiprinti. Taip pat reikia siekti, jog priimami sprendimai atitiktų ne vien tik europinius ar amerikiečių interesus, bet būtų naudingi visam pasauliui. Todėl reikalingi planetos mastelio lyderiai ir politikai, kurių ten akivaizdžiai nėra. Dabar ten sėdi žmonės, kurie savo mažas problemėles be galo sureikšmina ir taip menkina JT autoritetą. Be abejo, migracijos klausimas neturi būti taip sprendžiamas, adaptuojant visą migruojančią publiką Europoje. Pirmiausia reikia mąstyti, kaip panaudoti stambiųjų pasaulio valstybių resursus, kuriant palankią gyvenimui situaciją tose valstybėse ar vietose, iš kurių žmonės labiausiai ir migruoja.

- Tačiau būtent tokių pastangų ir nesimato. Akivaizdus noras pasirodyti „pasaulio teisuoliais“ ir pulti smerkti kokią nors Vengriją, tarsi ji būtų kalta, jog milžiniškos minios iš Afrikos surengė invaziją į Europą.

- Apie tai mes seniai kalbame. Kurį laiką barjerinės valstybės funkciją atlikinėjo Libija su Muamaru Kadafiu (Muamar Ghadafi). Šiaurės Afrika nuo maurų karų laikų buvo formuojama kaip tam tikra siena, sauganti Europą nuo antplūdžių. Šiandien Afrikos gyventojų skaičiui katastrofiškai augant, tokio barjero jau nepakanka. Maža to, kad nepakanka, jis dar buvo sudaužytas ir sunaikintas. Taigi beprotiškais politikų veiksmais sudarytos visos prielaidos atakuoti Europą. Todėl yra būtina daryti įtakas pačioje Afrikoje, o ne bandyti perskirstyti migrantus Europoje. Kelios šių migrantų kartos neras sau vietos Europoje ir nedirbs nieko daugiau, nei tas Osamos bin Ladeno asmens sargybinis, skaičiavęs keleivius Vokietijos priemiesčių traukiniuose... Visi šie migrantai yra išlaikytiniai, sėdintys ant sprando dirbantiems ir kuriantiems realų produktą. Todėl ši perskirstymo politika, mėginant visiems išdalinti po bandelę, niekur neveda. Belieka tik konstatuoti, kad JT išgyvena lyderių krizę - visi ten sėdintys asmenys bando tik administruoti, užuot paskui save vedus kitus. Todėl jie problemos neišspręs.

- Panašiais klausimais dabar vyksta ir ES viršūnių susitikimas Zalcburge. Ar kokių nors apčiuopiamų rezultatų čia įmanoma tikėtis, ar vėl viskas pasibaigs graudžiais pamokymais bei padūsavimais?

- Lygiai ta pati lyderių krizė... Čia Vladimiras Putinas labai gražiai pademonstruoja, jog nesant lyderio, galinčio vienyti Europą, jo elementarūs chuliganiški juokeliai tampa krize visam kontinentui. Taigi, mes esame sakę, tačiau verta pakartoti: šiandieninė Europos krizė yra lyderių ir ideologijos krizė. Kai senoji ideologija, kurios pagrindu buvo formuojama ES, bankrutavo, o nauja neegzistuoja, kaip ir lyderiai, kurie ją kurtų.

- Matyt, dėl tos pačios lyderystės stokos vis dar tęsiasi ir „Brexit“ proceso kančios. Štai britų premjerė Teresa Mei (Theresa May) iš esmės nesulaukė jokio rimtesnio palaikymo savo atsiskyrimo nuo ES planui namuose, bet ir Briuselyje jos planas sutinkamas priešiškai, ką atviru tekstu pasakė ir Donaldas Tuskas, esą britai turės viską keisti... Tai ką tokiu atveju daryti?

- Čia galima pasidžiaugti tik tuo, kad ankstesniuose pokalbiuose mes ir prognozavome šitokią „Brexit“ proceso eigą. Bet būti teisiu situacijoje, kai pats Europos laivas skęsta, yra ne pats didžiausias malonumas. Ko gero, tenka prisijungti prie tų, kurie galvoja, jog naujas referendumas ūkanotame Albione būtų pats geriausias sprendimas šioje situacijoje. Arba tai reikštų, jog viskas grįžta į ankstesnę padėtį, arba Jungtinės Karalystės vyriausybei turi būti suteikiamas mandatas laužyti situaciją, nekreipiant jokio dėmesio į visas nenusisekusių derybų pasekmes. Dabartinė padėtis yra blogesnė, negu konflikto gilėjimas tarp Britanijos ir kitų ES valstybių arba grįžimas atgal į pirminę padėtį.

- Gana įdomūs dalykai šią savaitę vyko ir Vokietjoje. Ten iš pareigų buvo atleistas vidaus žvalgybos vadovas Hansas Georgas Masenas (Hans-Georg Maassen) vien už tai, kad jis suabejojo Angelos Merkel išpopuliarinta versija, jog neįvardinti „dešinieji radikalai“ esą „medžiojo užsieniečius“ Chemnice, neva keršydami už vieno vokiečio nužudymą. H.G.Masenas tik atkreipė dėmesį, jog tokią versiją palaikantys vaizdo klipai yra suklastoti, bet to pakako, kad netektų posto. Ar visa tai galima vadinti demokratija?

- Mes puikiai žinome, jog Vokietijoje nuo pat migrantų invazijos pradžios buvo manipuliuojama viešąja nuomone, žurnalistams buvo nurodoma, apie ką galima rašyti ir kalbėti, o apie ką reikia patylėti... Buvo sudaryta tokia viešoji opinija, kai tikrosios aukos netgi nedrįsdavo niekam skųstis tik dėl to, kad neprieštarautų valdžios pasiūlytai politikai ir nepakliūtų į jos nemalonę. Konformistinės reakcijos Vokietijoje pasiekė tokį absurdo lygį, kai migrantų išprievartautos arba užpultos moterys prisipažino: aš nenorėjau skųsti, kad nepakenkčiau bendram valstybiniam reikalui... Kai visuomenėje pasiektas toks pasidavimo valstybinei politikai lygis, natūralu, jog A.Merkel akyse nuosavo žvalgybos šefo „išdavystė“ atrodo siaubingu nusikaltimu... Jos supratimu, ponas H.G.Masenas turėjo elgtis lygiai taip pat, kaip tos išprievartautos moteriškės. Todėl čia yra ne žvalgybos šefo ar išprievartautų moteriškių problema. Tai yra požiūrio į savo žmogų Vokietijoje klausimas. Vokietijos vyriausybė šiuo atveju pasiskolina seną rusišką metodą: „mušk savus, kad svetimieji bijotų...“, kad galėtų ramiai pasitvarkyti savo reikaliukus. Deja, nieko naujo šioje padangėje nematyti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s