respublika.lt

A.Butkevičius: Kas yra tikrieji mūsų draugai ir priešai?

(0)
Publikuota: 2019 birželio 16 14:20:12, Kalbėjosi Ričardas Čekutis
×
nuotr. 10 nuotr.
Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai ir Donaldui Trampui nereikia apsimetinėti - jie vienas kitą puikiai supranta. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, poltkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) šią savaitę pareiškė, kad remia Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kandidatūrą į Europos Komisijos pirmininkės postą... O juk neseniai girdėjome, kad ilgametė kanclerė traukiasi iš politikos... Gal toks scenarijus buvo sumanytas iš anksto?

- Natūralu, kad žmonės, kurie iki šiol žaidė Europos Sąjungos likimu, intensyviai ieško, kur jiems dėtis toliau... Lygiai tą patį daro ir mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė. Na, o visi pasakojimai apie „baigtą politinę karjerą“ yra tiesiog klasika, t.y. eilinis politinis maivymasis. Savaime suprantama, kad žmonės, kurie pastatė Angelą Merkel į visas jos pozicijas Vokietijoje, taip lengvai savo įdirbio neišmes ir neiššvaistys: dabar matysime scenas, kai ji bus ilgai „įkalbinėjama“, bus prašoma, kad ji sutiktų eiti į tą postą ir pan. Žodžiu, pagal pačias geriausias tarybines tradicijas liaudis eis prašyti, kad ji ir toliau jai vadovautų Europos Sąjungoje... Deja, mums iš to negalima tikėtis nieko gero, juolab kad dabar visa ši istorija mums ydinga...

- Bet štai mums kasdien pasakojama, jog Angela Merkel ir Vokietija yra mūsų geriausi draugai, tą sako net pati prezidentė... Kodėl tuo netikite?

- Geriausi draugai būtų mums pasakę taip: „Vyručiai, nepirkite iš mūsų skardinių dėžių, kurios neturi net aktyvaus šarvo, nes jūs dabar už šį šlamštą mokate daug didesnius pinigus, negu moka turtingos šalys - mes tas dėžes jums ir taip galime pateikti ypatingai geromis sąlygomis, bet nedarykite skriaudos nei sau, nei savo ne pačiai turtingiausiai valstybei...“. Čia būtų draugiškas pasakymas. O dabar su vokiškais „Boxer’iais“ matome tą pačią istoriją, kaip su graikais, kuriems vokiečiai už ES paramą pardavė nereikalingus povandeninius laivus...

- Tuo pat metu iškart iškyla ir visa „Nord Stream 2“ istorija... Štai JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) susitikime su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda pareiškė, kad jis jau svarsto sankcijas šio projekto vykdytojams ir pasakė labai aiškiai: „Mes giname vokiečius nuo rusų, o vokiečiai rusams moka milijardus...“. Tai kodėl mūsų geriausi draugai yra tokie nedraugiški?

- D.Trampas čia pasižymėjo tiesiog nepriekaištinga logika. Kaip galima kalbėti apie sankcijas Rusijai dėl kokio nors Krymo, Donbaso, Luhansko, visų nuodijimo skandalų bei kitų fokusų ir tuo pat metu finansuoti šių nusikaltimų vykdytojus kur kas didesnėmis sumomis, nei numatyta sankcijų pakete? Čia tas atvejis, kai sveiko proto ribos yra peržengiamos, o to negali suprasti ir pateisinti ne tik D.Trampas. To negali pateisinti nė vienas NATO sąjungininkas. Amerikiečiai deda visas pastangas, dislokuodami savo kariškius Lenkijoje, mes kalbame apie nuolat kylančias grėsmes, apie konflikto augimą, o štai greta mūsų yra vykdomas projektas, kuris padeda Rusijai šiame konflikte dalyvauti. Šita vokiškoji-prancūziškoji politika iš tikrųjų yra verta tik pasmerkimo ir pasityčiojimo... Reikėtų leistis labai giliai į XIX šimtmečio istoriją, kai gimė geopolitika kaip tokia ir kai Rusija, Vokietija bei Prancūzija turėjo daug bendrų interesų, išstumdami iš Europos britus. Taigi dabar mes matome tą patį žaidimą, tik vokiečiai su prancūzais puikiai supranta, jog greitai jų draugystė su rusais pavirs visa serija problemų jiems, tačiau kadangi jų politikai tarnauja tam tikroms korporatyvinėms grupėms, o ne savo tautoms, jie gali sau leisti tokius žaidimus... Jie tą ir daro.

- Ir vėl jūs kažkodėl netikite tokiais šviesiais bei skaidriais Europos vadovais, kaip mūsų aptarinėjama Angela Merkel, kuri aiškiai visiems pasakė: čia tik verslas, tame nėra jokios politikos...

- Žinoma... Nėra tokio dalyko, kaip „tik verslas“. Jeigu egzistuoja valstybinės sankcijos, o greta gyvuoja tarptautinės korporacijos, kurios užsiima politine korupcija bei įgyvendina projektus, kurie tiesiog smogia į jų pačių valstybių bei sąjungininkų vykdomą politiką. Todėl ir tyčiojuosi iš Angelos Merkel galimo atėjimo į EK vadovus bei jos tolimesnio dalyvavimo politikoje, nes tie dešimtmečiai, kai ji vadovavo Vokietijai, buvo pažymėti nuolatine, nesibaigiančia prorusiška politika, ignoruojant bendrus saugumo interesus.

- Kalbant apie saugumo interesus, tai D.Trampas šią savaitę pareiškė, kad dar tūkstantį karių siunčia į Lenkiją. Ar galime konstatuoti, kad visoje Europoje amerikiečiai turi patį ištikimiausią sąjungininką ir tai yra ta pati Lenkija?

- Taip ir yra, jeigu nepaisytume, kad britai dar vis Europoje... Lenkija stambi valstybė, kuri yra rimta atsvara kolaboruojančiai Vokietijos politikai ir kuri teikia rimtą pagalbą Ukrainai, ten formuodama savo rimtas pozicijas. O Ukraina - tai 40 milijonų tauta su geru 20 milijonų emigrantų Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Pridėkime Lenkiją su dar 40 milijonų ir matysime, kad šitos pozicijos yra tvirtos. Priešingoje pusėje - prancūzai su vokiečiais, kurie draugyste su rusais bando spręsti savo griūvančių ekonomikų klausimus, ignoruodami bet kokią saugumo politiką...

- Prisiminkime nesibaigiančias „Brexit“ istorijas, kadangi kaip tik šią savaitę konservatorių partijoje prasidėjo Teresos Mei (Theresa May) įpėdinio rinkimai ir įvardinti keturi realiausi kandidatai jos postui užimti. Daugelis jau dabar britų premjeru mato Borisą Džonsoną (Boris Johnson). Kuo jis gali nustebinti? Kokius kozirius jis turi žaidime su ES, kuri jau ne kartą pareiškė, kad jokių naujų derybų nebus?

- Greičiausiai, žinoma, į postą ateis B.Džonsonas. Išskyrus jo skambius pareiškimus, mes nieko iš jo ir negirdime, kaip jis ruošiasi išspręsti „Brexit“ problemą. Akivaizdu, kad nei prancūzai, nei vokiečiai į jokius lengvatinius susitarimus neis - jeigu jie į juos nėjo, vadovaujant T.Mei, juo labiau neis, vadovaujant B.Džonsonui. Todėl didžiausia tikimybė, kad B.Džonsonas atves Angliją į situaciją, kai ji bus išmesta iš barščių be jokio susitarimo. Be abejo, tai pakankamai stipriai smūgiuos į britų biudžetą, bet neišvengiamai matysime dar pavojingesnes tendencijas, t.y. separatizmą Škotijoje ir problemų su airiais suaktyvėjimą. Kalbėti apie tai, kad B.Džonsonas turi kažkokį planą ar strateginį projektą, netenka - nes jis jo neturėjo tada, kai buvo užsienio reikalų ministru, nors niekas jam netrukdė aktyviai dalyvauti pačiame „Brexit“ derybų procese ir siūlyti savo stebuklingus variantus. Bet jokių siūlymų nebuvo nei viešumoje, nei partijos vidaus debatuose. Todėl jis nieko nepadarys ir dabar.

- Tačiau dabar jis sako, kad visiškai nebijo pasitraukimo be sutarties ir nieko čia blogo esą nenutiks. Vadinasi, egzistuoja kažkokios alternatyvos?

- Galbūt jam nieko blogo ir nenutiks... Aš bijau, kad čia vyksta eilinis stambiųjų korporacijų žaidimas. O korporacijos mėgins spekuliuoti krize, kuri neišvengiamai kils britams pasitraukus be sutarties... Mes apskritai išgyvename situaciją, kai stambių tarptautinių korporacijų žaidimai keičia nacionalinę politiką. Žinoma, stambioms tarptautinėms korporacijoms bei jų statytiniams šis žaidimas atrodo visiškai kitaip, negu žmogui, mąstančiam iš valstybinių pozicijų. Tik mes kitaip mąstyti negalime, gyvendami savo gana pažeidžiamoje Lietuvoje.

- Prancūzijoje iškelta eilinė byla Marinai Le Pen. Šįkart už tai, kad ji paviešino „Islamo valstybės“ nusikaltimų nuotraukas ir taip esą propagavo „smurtą“... Tai ko verta tokia demokratija, kurioje negalima viešai rodyti tiesos?

- Nesu joks Marytės Le Pen apologetas, ypač po to, kai ji skolinosi pinigus rusiškuose bankuose su neaiškiais procentais. Tačiau šiuo atveju turiu pripažinti, kad ji gina krikščioniškosios Europos idėją. Šiuo atveju ji sudaro atsvarą Angelos Merkel ir
E.Makrono politikai, kurie pavertė Europą vadinamųjų „pabėgėlių“ iš musulmoniškųjų kraštų rojumi, suteikdami svetimai, niekur nepritampančiai kultūrai šiltnamio sąlygas. Natūralu, kad šita publika nusprendė dar kiek padaužyti moteriškę, kuri į jų nusikaltimus atvirai bado pirštu. Tik tame nieko naujo nėra. Tai vis tiek yra kiek mažesnis nusikaltimas mūsų kultūrai, negu tai, kas buvo daroma iki šiol, įsileidžiant musulmonų „pabėgėlių“ ordas, nukabinėjant nuo sienų Europai įprastus simbolius, paverčiant tradicinę krikščionybę Europoje įžeidimu migrantams iš islamo kraštų ir t.t. Visa tai yra kur kas didesni nusikaltimai Europos interesams, negu tai, kad iškėlė bylą rusų mylėtojai Marytei.

- O štai D.Trampas sugebėjo susitarti su Meksika dėl nelegalių migrantų pažabojimo ir jau artimiausiu metu deportuos iš Amerikos į Meksiką 50 tūkstančių nelegalų. Kaip jam tai pavyko? Kodėl meksikiečiai nusileido JAV reikalavimams?

- Meksikiečiai pagaliau suprato, jog D.Trampo niekas neišmes iš prezidento pozicijų, su ekonomika jis tvarkosi visai neblogai, nes ekonomika kyla, tradicinis vidutinis amerikietis vis noriau tampa D.Trampo rinkėju, netgi nemaža dalis demokratų pradeda suvokti, jog D.Trampas geriau atstovauja jų interesams, negu savi demokratai - taigi meksikiečiams visa tai rodo, jog su D.Trampu reikia kalbėtis, kadangi egzistuoja didelė galimybė, jog jis išsikovos dar vieną kadenciją. Natūralu, jog atsisakymas derėtis iš meksikiečių pusės pradeda smarkiai kenkti jų pačių ekonomikai. Prie to pridėkime ir muitus, kuriuos D.Trampas žadėjo įvesti, jeigu šie nepažabos nelegalų invazijos. Pagaliau Meksikos politikams tapo aišku, kad atėjo laikas susitvarkyti ir šalies viduje, kad jie neturi būti kiaurai pereinama teritorija ir pagaliau reikia pabaigti šiuos narkotikų karus, kurie jau tampa oficialiu Meksikos veidu pasaulinėje politikoje. O amerikiečiai jam gali stipriai padėti, nes D.Trampas, pernelyg nesiceremonindamas šituose reikaluose, gali būti sąjungininkas Meksikos politikams, norintiems įsivesti tvarką namuose.

- Lenkų spauda tuo metu praneša, kad Minsko derybose ukrainiečių delegacijai vadovaujantis eksprezidentas Leonidas Kučma pasiūlė Rusijai panaikinti prekybos embargą maištingoms teritorijoms Donbase ir Luhanske. Kaip vertinate tokį netikėtą naujosios Ukrainos valdžios manevrą?

- L.Kučma šiuo atveju nėra neteisus. Mes esame ne kartą kalbėję, jog tiek juridiniu, tiek moraliniu, tiek apskritai protingos politikos požiūriu žmonės, gyvenantys tose teritorijose, yra Ukrainos piliečiai. Negalima kalbėti apie tai, jog priešas įsiveržė ir okupavo šias teritorijas, tačiau tuo pačiu pareikšti, jog ten gyvena ne mūsų žmonės... Jeigu žmonės traktuojami kaip laikinai gyvenantys okupuotose teritorijose, jiems reikia padėti. Vadinasi, pagalba turi būti įvairiausio pobūdžio - kas iš to, jeigu jie paliekami Rusijos propagandos savivalei, o visas galimybes jiems teiks tik Rusija? Tokiu atveju, Ukraina kuo toliau, tuo labiau praras savo žmones. Dėl to L.Kučma siūlo protingą sprendimą, nes bet kokia prekyba pirmiausia reiškia įtaką. O spręsti problemą vien tik ginkluotos jėgos pagalba yra visiškai ne tai, ko šiandien reikia Ukrainai. Atvirkščiai - Ukraina turi auginti Donbase kuo didesnį sau ištikimų žmonių ratą ir visomis išgalėmis turi mažinti Maskvos kolaborantų įtaką ir pajėgas.

- Pačioje Rusijoje kyla įvairiausių neramumų, o žmonių ir žiniasklaidos protestai jau padėjo iškovoti rimtesnę pergalę prieš valdžią, kuri buvo priversta paleisti narkotikų laikymu apkaltintą valdžiai nepatogų žurnalistą. Per paskutinę demonstraciją Maskvoje valdžia sulaikė apie 400 žmonių, įskaitant ir „etatinį“ visų protestų dalyvį bei kalinį Aleksejų Navalną. Ar visa tai galima vadinti tam tikru proveržiu eilinių rusų sąmonėje?

- Reikia džiaugtis, jog V.Putino aplinka ir valdžia ten daro vis daugiau klaidų ir kvailysčių. Akivaizdu, jog dėl to kyla žmonių nepasitenkinimas bei aktyvumas - tokio lygio protestai, kokius mes matome dabar, dar prieš metus tiesiog būtų neįmanomi... Atrodo, žmonių suvokimas, jog V.Putinas nėra geriausiai jų interesams atstovaujantis asmuo, didėja. Visiems darosi aiškiau, matant, kaip yra manipuliuojama viešąja nuomone, palaikymo balais, statistika ar sociologiniais tyrimais. Natūralu, kad tam tikras politinis elitas Rusijoje vis labiau nusivilia V.Putino valdžia. Ir visa ta magija, susijusi su „Krym naš“, tiltais, bandymais pademonstruoti, kad rusai yra rimta alternatyva Jungtinėms Valstijoms, tiesiog išblėso. Suvokimas, jog bendradarbiavimas su Kinija reikalauja parduoti labai daug Rusijos interesų ir supratimas, jog dar metai kiti ir tokios politikos rezultatas bus prarasti Tolimieji Rytai ir Sibiras - visa tai mažina V.Putiną palaikančių asmenų ratą Rusijoje. Mes stebime be galo įdomius procesus. Kalbos apie tai, jog V.Putinas gali „neištempti“ iki kadencijos pabaigos, įgauna vis daugiau pagrindo...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s