respublika.lt

A.Butkevičius: Kas stovi už Europos naikinimo politikos?

(0)
Publikuota: 2019 rugpjūčio 18 09:12:53, Ričardas Čekutis
×
nuotr. 10 nuotr.
Politinė atmosfera Rusijos sostinėje kaista valandomis. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius.

 

- Šią savaitę gana keistai pasikeitė Maskvos valdžios elgesys: anksčiau griežtai draudusi bei persekiojusi visus protestus prieš nesąžiningus rinkimus, miesto merija netikėtai išdavė leidimą opozicijos mitingui rugpjūčio 25 d. Kas taip staigiai pakeitė valdžios elgesį?

- Pagaliau Kremliui dirbantys Rusijos politiniai technologai suprato, jog ilgai nepavyks mulkinti Rusijos vadovų, jiems pasakojant, jog tai esą yra tik lokalūs menkaverčiai reiškiniai, pavienių ir Vakarų nupirktų nepatenkintų įtakos agentų, bei kitų panašių veikėjų paburbėjimai... Tai jau nepraeis, kadangi šios pasakos taip akivaizdžiai prieštarauja regimiems faktams, kad netgi tokie tolimi nuo realybės žmonės, kaip šiandieninė Rusijos valdžia, tokiomis kalbomis jau negali patikėti. Kita vertus, ankstesnieji mitingai Rusijos valdžiai buvo pateikiami kaip tam tikras bandymas įsiveržti į miesto valdžios institucijas, jas užimti, ir kurti panašią destrukciją. Jie galvojo, jog staigiai organizuodami rimtą gynybą bei perteklinį jėgos panaudojimą jie neleis įvykti tokiam administracinių pastatų užėmimui, užkirs kelią tolimesnėms ir kur kas sudėtingesnėms situacijoms. Deja, paaiškėjo, kad baimės akys buvo didelės arba nulijo menkas lietus iš didelio debesies - į tuos protestus susirinko žmonės, kurie nė neketino panaudoti jėgos. Ir tas perteklinis valdžios jėgos panaudojimas buvo akis badantis, tiesiog erzinantis, todėl įvyko būtent tai, ko V.Putino administracija labiausiai bijojo... Jeigu kas nors prisimintų Ukrainos Maidano laikus, tai atkreiptų dėmesį į faktą, kad prezidento Viktoro Janukovyčiaus jėgos panaudojimas prieš besiskirstančius ir sušalusius studentus, kuomet niekas nė negalvojo toliau tęsti akcijų, buvo rimtas signalas įsijungti į protestus prieš valdžią dideliam kiekiui žmonių. Kitaip tariant, rimti ūsuoti dėdės atėjo ginti savo atžalų... Taigi V.Putinas padarė lygiai tą pačią klaidą ir eilinį kartą užlipo ant grėblio - tie du išvaikyti mitingėliai jau pagimdė trečiąjį, o dabar rugpjūčio 25-osios mitingas vėl gresia V.Putinui Baltramiejaus naktimi, kadangi rugpjūčio 24 d. kaip tik ir minėsime šventąjį Baltramiejų... Taip jau sutapo, kad pasirinkta istoriškai simbolinė data...

- Kitaip sakant, antiputiniškas, prieš valdžią nukreiptas, judėjimas jau įgauna kažkokius rimtesnius bruožus ar tai vis dar vyksta spontaniškai ir atsitiktinai?

- Tai jokiais būdais nėra atsitiktiniai dalykai ar įvykiai. Tai yra gana ilgą laiką kauptos protestinės nuotaikos, kurios kaip tik dabar ryškiai išsilieja į paviršių, Rusijos valdžiai nesugebėjus kontroliuoti situacijos. Atkreipčiau dėmesį į tai, jog Rusijos valdžia pati gana seniai laukė tokių protesto akcijų. Pats Nacionalinės gvardijos kūrimas prieš porą metų liudija, kad valdžia suvokė, jog anksčiau ar vėliau tai prasidės, todėl darė tam tikrus pasiruošimus. Jie suvokė, kad žandarmerija yra būtina priemonė, norint ir toliau išlaikyti patvaldystę - čia reikia mokytis iš carų valdžios. Bet jie turi suvokti, kad, anot klasiko, „rusų maištas yra negailestingas ir žiaurus“...

- Lygiagrečiai su protestais Rusijoje vyksta ir kiti dalykai, kurie protestinių nuotaikų tikriausiai nemalšina: antai sprogusi neaiški raketa, radiacija užteršusi šiaurinius regionus, Sibiro miškų gaisrų dūmuose dūstantys Rusijos miestai ir t.t...

- Labiausiai protestines nuotaikas skatina akivaizdžiai pastebimas valdžios nesugebėjimas tvarkytis su šia padėtimi. Čia nori nenori reikia išvesti analogijas: Černobylio katastrofa, eilė kitų nelaimių ir katastrofų, lėktuvų avarijų 1988-1989 m. visiems parodė, kad valdžia yra visiškai supuvusi. Čia yra lygiai tas pat - milžiniški gaisrai, radiacijos nuotėkiai, lėktuvų katastrofos, terorizmo problemos - visa tai rodo, jog valdžia yra nepajėgi kontroliuoti situacijos. Viskas vyksta taip pat, kaip vilkų rujoje - kai vadas tampa nepajėgus, jis turi būti keičiamas...

- Vis dėlto, ką ten rusai susprogdino, kad dabar patys pripažįsta, jog kai kuriuose šalies šiauriniuose rajonuose radiacijos fonas 16 kartų viršija normą?

- Praktiškai yra užteršta visa Rusijos šiaurė... Šiandien pagrindinė versija, jog buvo bandoma V.Putino išreklamuota raketa, varoma branduoliniu varikliu. Ši raketa buvo sukurta dar penktojo dešimtmečio pabaigoje, ją turėjo ir Jungtinės Valstijos, ir tuometinė Tarybų Sąjunga, tik tuo metu visi suprato, jog tokie „skraidantys Černobyliai“ yra pernelyg pavojingas dalykas ir jų mėtyti sau ant galvos visiškai nebūtina, nes jie nesukurs jokio papildomo sulaikymo faktoriaus... Bet V.Putino eroje pasikeitė pati branduolinės strateginės ginkluotės panaudojimo idėja - ji iš sulaikymo faktoriaus, kuris gali atitolinti konfliktą tarp supervalstybių, V.Putino rankomis paversta tam tikru šantažo įrankiu. Juk atsimename, kaip jis viešai per televiziją gražiai pareiškė: „Kam reikalingas pasaulis, jeigu jame nėra Rusijos?“ Ir tuo pasakė, kad „Rusija - tai aš“, jeigu perfrazuotume Liudviką XIV... Taigi pagalvokime, kam reikalingas pasaulis, jeigu jame nėra V.Putino... Natūralu, kad toks požiūris sutapo su naujojo „Wunderwaffe“, t.y. dar pono Hitlerio laikais pamėgto „stebuklingojo ginklo“ paieška. Kitaip tariant, panašu, kad sprogo prieš metus 15-os metrų gylyje paskendusi rusų raketa, kurią dabar buvo bandoma ištraukti ir, kaip Rusijoje įprasta, „didvyriškai išgelbėti“.

- Kalbant apie jūsų paminėtą „sulaikymo faktorių“, prisiminkime, jog šią savaitę Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad amerikiečiai išvedinės savo pajėgas iš tokių šalių kaip Vokietija ir dislokuos jas Lenkijoje. Donaldas Trampas (Donald Trump) rugsėjo 1-ąją kaip tik lankysis Varšuvoje ir esą pasirašys atitinkamus susitarimus. Vadinasi, amerikiečiai rimtai ketina pakeisti Europos saugumo vektorių, pastumdami sulaikymo svertus į Rytus nuo Berlyno?

- Natūralu, jog tokia Europa, kokia yra šiandien, Jungtinėms Valstijoms nėra reikalinga. Šiandieninė Vokietija, bandanti konstruoti Ketvirtąjį arba kaip kai kas sako Penktąjį reichą, anglosaksų požiūriu turėtų būti gerokai susilpninta. Todėl D.Trampas visiškai sąmoningai nuima nuo Vokietijos galingą Jungtinių Valstijų gynybos skydą, ir tokioje situacijoje tiek Vokietija, tiek Prancūzija bus priverstos skirti pakankamai lėšų savo pačių gynybai. JAV gynyba iš esmės yra priešlėktuvinė ir priešraketinė gynyba, t.y. brangiausiai kainuojanti visos gynybos sudedamoji dalis. Nori nenori šiandien pasaulis yra toks, kad šios valstybės bus priverstos mąstyti atitinkamomis kategorijomis. Kita vertus, D.Trampas puikiausiai mato, jog didžiosios daugumos europinių politikų vykdoma veikla iš esmės reiškia Europos musulmonizacijos politiką. Įvertinus visus demografinius rodiklius, tai yra kiaurai matoma jau seniai - nedidelis gimstatumas, kuris yra Europoje, daugiausia palaikomas turkų, albanų ir visokių „pabėgėlių“ iš Šiaurės Afrikos dėka. Todėl tiek D.Trampas, tiek jo strateginiai patarėjai, tiek visa jo aplinka aiškiai supranta, kad dar 20 metų ir ne tik Londonas turės musulmoną merą. Dar 20 metų ir islamo grupuotės sėdės pagrindinių Europos valstybių valdžios ešelonuose. Ką reikia ginti tokiu atveju? Ginti žmones, kurie sąmoningai naikina save ir savo civilizaciją? O gal reikia ginti buvusią komjaunuolę Angelą Merkel, kuri rusiškai kalba daug geriau, nei angliškai? Taigi D.Trampas, skirtingai nuo ankstesnių JAV tokio rango politikų, yra išskirtinai strategiškas ir toleriagiškas. Iki cinizmo, koks ir turi būti rimtas politikas.

- Kadangi prabilote apie Europos islamizaciją, tai užmečiau akį į paskutinius statistinius „Eurostat“ duomenis ir matau, jog per paskutinį pusmetį Europoje net 10 proc. išaugo migrantų skaičius, palyginti su metų senumo duomenimis. Kodėl apie tai nekalba politikai, kurie tik aiškina, jog migracijos srautai esą jau suvaldyti?

- Mano ką tik apdainuota Angela Merkel juk ne be reikalo vėl ką tik pareiškė, kad ji nesigaili dėl savo migracijos politikos, esą ji buvusi teisinga... Todėl, manau, kad kalbėti apie kažkokį „neteisingą vertinimą“ ar „klaidą“ būtų tiesiog nusikaltimas. Tai yra sąmoninga Europos, kokią ją iki šiol pažinojome, naikinimo politika, už kurios, kaip tokios politikos formuotojai, - A.Merkel, Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). O už jų nugarų - tos stambiosios pasaulinės korporacijos, t.y. tinklinės valstybės, bei klanai, kurie atvedė šiuos žmones į valdžią ir kuriems iš esmės nėra didelio skirtumo, kas bus jų pagrindinis vartotojas. Senasis europietis miršta, jis buvo pernelyg inteligentiškas, ištvirkęs ir įnoringas, jo jau nepašersi ir nepatenkinsi primityviais produktais. Taigi dabar yra atakuojama vidurinė klasė, kuri sudarė Europos pagrindą ir buvo jos stuburas. Vietoj jos yra konstruojama visiškai kitokia socialinė konstrukcija, t.y. bus elitas, gyvenantis už tvoros su atitinkama apsauga, o šiapus tvoros bus masė visų kitų. Jeigu anksčiau šis modelis buvo stebimas kokioje nors Karibų jūros saloje ar Afrikoje, kur pastatytos nuostabios vilos su puikiai išpuoselėta teritorija, tvora ir ją supančia galinga apsauga, o toliau eina lūšnynai, tai dabar šis modelis yra perkeliamas pas mus. Ir tą daro ne kas kitas, o tokie veikėjai kaip Angela Merkel ar E.Makronas. Mūsų amžininkai galbūt dar kažkiek užtiks tos senosios Europos, bet mūsų vaikai ir anūkai jau gyvens naujoje realybėje. Reikia pasakyti aiškiai: visi tie makronai, merkel ar grybauskaitės yra tos tradicinės Europos, kurią mes pažinojome, priešai.

- Honkonge toliau vyksta gyventojų demonstracijos ir riaušės, protestuojama prieš Kinijos įstatymus. Kuo tai baigsis?

- Neabejotinai - protestuotojai bus suvirškinti. Šiandien nėra nei teisinės, nei socialinės galios, nei išorinės jėgos, kuri sugebėtų pasipriešinti tokiam Honkongo pilnos inkorporacijos arba virškinimo procesui. Napoleonas yra sakęs, kad pernelyg didelė galia miršta nuo nevirškinimo. Bet Honkongas per mažas, kad jis sukeltų kažkokių rimtesnių virškinimo sutrikimų Kinijai. Taivanio pagalba Honkongui yra minimali. Tiesiog Taivanio politikai ir verslininkai, investavę milžiniškus pinigus į Kinijos ekonomiką, neveikia, panaudodami Honkongo situaciją kaip tam tikrą atramos tašką padėti svertui, kuris pajudintų Kinijos pagrindus. Jungtinės Valstijos taip pat nenaudoja šitos situacijos, kaip galimybės sukelti galvos skausmą Kinijai. Pati gi Kinija yra pakankamai gerai pasiruošusi šios situacijos suvaldymui ir jeigu kas nors abejoja jų gebėjimais dorotis su pasipriešinimu, tai gali prisiminti tankus Tiananmenio aikštėje traiškančius žmones. Taip pat baigsis ir Honkonge.

- Amerikoje netyla šnekos apie menamą milijardieriaus Džefrio Epšteino (Jeffrey Epstein) savižudybę, kuri, kaip manoma, daugeliui su pedofilija susijusių veikėjų buvo labai naudinga. Tikite, kad Dž.Epšteinas taip smarkiai atgailavo, kad staiga neišlaikė nervai?

- Nesekiau šitos situacijos, tačiau galiu pasakyti, kad tokių veikėjų kaip Epšteinas, Borisas Berezovskis bei kitų biznio ir politinio spektro marginalų savižudybės visada yra įtartinos ir greičiausiai naudingos asmenims, kurie būtų išduoti vykstant tolimesniam teismo procesui ar tyrimui. Kuo toliau, tuo aiškiau, jog Berezovskio mirtis yra organizuota ne tiek kerštaujančios Rusijos valdžios, kiek asmenų, bijančių, jog tolimesni Berezovskio ketinimai grįžti į politiką būtų neišvengiamai išdavę ir sužlugdę jo buvusius sąjungininkus. Matyt, Epšteino situacija yra panaši - jo bandymas gelbėtis neišvengiamai baigtųsi tuo, kad jis pradėtų vardinti konkrečias pavardes... Ir visiškai nesvarbu, ar tie asmenys susiję su korupcija, ar jie yra pedofilai, ar politiniai išdavikai - visi jie veikia pagal tą patį modelį.

- Šią savaitę Prancūzijoje 7 mėnesiams kalėjimo nuteisė vieną alžyrietį už tai, kad jis daužė paminklą Šarliui de Goliui (Charles de Gaulle). O kaip gi pas mus?

- O pas mus, savaime suprantama, daužantys skulptūras asmenys atlieka tam tikrą socialinį užsakymą. Iš esmės ne kokios psichinės būklės asmuo, vadinantis save profesoriumi Tomu, o taip pat jam padedantis kitas, ne itin tobulos sveikatos kolega, iš esmės ničniekuo nesiskiria nuo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus. O už Šimašiaus stovi visas klanas tų, kurie yra pasiruošę kurti Lietuvos, kaip esą bendradarbiavusios su naciais, žydšaudžių valstybės, įvaizdį. O už jų stovi krūva veikėjų, kurie yra visada pasiruošę pateikti įvairiausius reikalavimus Lietuvai, suvokiant, jog ji tuštėja, o Izraelis kasdien atsiduria vis grėsmingesnėje apsuptyje. Todėl grįžimas į Šiaurės Jeruzalę turi būti paruoštas iš anksto, sukuriant tiek psichologinį, tiek politinį, tiek grįžtantiesiems palankų verslo klimatą. Nieko kito už viso šito nėra. O prancūzai bando kažkiek ginti savo vertybes, nes jeigu galima daužyti net de Golio paminklą, tai reikia atvirai atsisakyti bet kokio savo identiteto ir apskritai savos valstybės. Pasižiūrėsime, kas seks toliau, bet valstybė, toleruodama tokius reiškinius, kerta savo pačios giliąsias šaknis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s