respublika.lt

Klimato kaita - neišvengiama

(0)
Publikuota: 2019 rugsėjo 11 10:25:16, Darius Mikutavičius, „Eltos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

Tiek turtingos, tiek ir vargingos šalys privalo investuoti lėšas jau dabar, kad apsisaugotų nuo visa naikinančių klimato kaitos padarinių, antraip ateityje teks mokėti dar didesnę kainą, perspėja buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Pan Gi Muno (Ban Ki-moon) vadovaujama komisija.

 

Mato pavojų

Per ateinantį dešimtmetį į penkias pagrindines šakas investuoti 1,8 trln. dolerių ne tik padėtų sumažinti visuotinio atšilimo poveikį, bet ir atneštų daugiau nei 7 trln. dolerių vertės grąžą, teigiama Pasaulinės prisitaikymo komisijos (angl. Global Commission on Adaptation, GCA) paskelbtoje ataskaitoje.

Pasak tyrimo autorių, investicijos į ankstyvojo perspėjimo sistemas, klimatui atsparią infrastruktūrą, mangrovių apsaugą, žemės ūkio kokybę, gėlo vandens prieinamumą atsipirktų kelis kartus.

Mangrovės - tropiniai vandens miškai - apsaugo nuo audrų ir veikia kaip veisyklos komercinei žvejybai, tačiau trečdalis jų visame pasaulyje buvo iškirsta turizmo ar akvakultūros poreikiams.

Nesiėmus jokių veiksmų iki 2030 m., Pan Gi Muno teigimu, „klimato kaita daugiau nei 100 mln. žmonių besivystančiose šalyse nustumtų žemiau skurdo ribos“.

„Žmonės visur junta viską niokojančius klimato kaitos padarinius“, - tvirtino vienas iš GCA vadovų, „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas (Bill Gates), vadovaujantis komisijai kartu su Pan Gi Munu ir Pasaulio banko vadove Kristalina Georgieva.

Per pastaruosius 25 JT klimato derybų metus prisitaikymas buvo nustumtas į darbotvarkės paraštes, jo vietą užėmė padarinių „švelninimas“ - anglies emisijos sumažinimas.

Ilgą laiką klimato kaita buvo vertinta tik kaip besivystančių šalių reikalas.Vis dėlto neseniai įvykę potvyniai ir uraganai Jungtinėse Valstijose bei karščio bangos Europoje ir Japonijoje parodė, kad turtas neapsaugo nuo klimato kaitos.

„Tai vyksta ne besivystančiame, bet ir išsivysčiusiame pasaulyje“, - sakė vienas iš tyrimo autorių, Didžiosios Britanijos tarptautinės plėtros departamento mokslininkas Dominikas Molojus (Dominic Molloy). Tiesa, jis pabrėžė, kad susitelkimas į prisitaikymą prie klimato kaitos neturėtų pakenkti pastangoms sumažinti anglies taršą.

„Būtinai turime daryti abu dalykus - mažinti emisijas ir prisitaikyti. Šios komisijos tikslas buvo užtikrinti, kad būtų matomas prisitaikymo kelias, o ne nukreipti dėmesį nuo švelninimo“, - naujienų agentūrai AFP sakė D.Molojus.

Nesėkmės kaina

Dėl šiltnamio dujų taršos, lėtai čirškinančios mūsų planetą, jau įvyko mirtinos karščio bangos, superuraganai, taip pat trūksta geriamo vandens, o jūros lygis kyla.

Vienas iš tokių uraganų - Dorianas - šį mėnesį niokojo Bahamas.

Nuo XIX a. pabaigos Žemės vidutinė paviršiaus oro temperatūra šoktelėjo daugiau nei 1 laipsniu Celsijaus. Jei anglies dioksido (CO2) tarša nebus sumažinta, iki XXI a. pabaigos planetos temperatūra šoktels dar 2-3 laipsniais.

2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimu šalys įsipareigojo siekti, kad temperatūros kilimas būtų sustabdytas ties „gerokai žemesne nei“ 2 laipsnių Celsijaus riba, tikimasi pasiekti ir 1,5 laipsnio Celsijaus ribą.

Tiesa, GCA ataskaitoje minimi 1,8 trln. dolerių 2020-2030 m. laikotarpiu nepatenkintų visų su klimatu susijusių pasaulio poreikių - būtų užtikrintas tik perspėjimo sistemų ir keturių kitų šakų finansavimas.

7,1 trln. dolerių grąžos apskaičiavimas remiasi Pasaulio banko skaičiavimais, esą klimato kaita spartėja, taigi, klimato kaitos padaryta žala taip pat auga - apie 1,5 proc. per metus.

„Jei atidėsime švelninimą dar labiau, niekada nebegalėsime tinkamai prisitaikyti ir užtikrinti žmonijos saugumo“, - perspėjo ataskaitos autorė ir buvusi JT klimato kaitos derybų forume vadovė Kristiana Figeres (Christiana Figueres).

Žala milžiniška

Mokslininkai sako, kad pražūtingos gamtos stichijos - klimato kaitos padarinys. Kaip pavyzdį jie įvardina ką tik praūžusį uraganą Dorianą. Praėjus savaitei nuo uragano siautėjimo Bahamose, čia toliau auga aukų skaičius. Pirmadienio vakaro duomenimis, žuvusiųjų yra mažiausiai 50. Policija spėja, kad bus rasta dar daugiau aukų kūnų. Daug žmonių vis dar laikomi dingusiais.

Doriano padaryta žala Karibų jūros regione - tarp 3,5 ir 6,5 mlrd. dolerių, teigia rizikos vertinimo ir draudimo bendrovė RMS.

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė tikino, kad į skaičiavimus įtraukta apdraustam turtui audros padaryta žala Karibų jūros regione. Daugiausia žalos Dorianas padarė Bahamose.

Pasak RMS, į padarytos žalos apskaičiavimą, be žalos nekilnojamajam turtui, įtraukti ir verslo patirti nuostoliai - turizmas sudaro didelę dalį labiausiai paveiktų Didžiosios Bahamos ir Abako salų ekonomikos.

„Uždaryti uostai, išardyti keliai ir suniokoti oro uostai apsunkins būtinos darbo jėgos ir medžiagų pristatymą į paveiktas teritorijas“, - teigė RMS analitikas Džefas Votersas (Jeff Waters).

„Taigi, medžiagų kaina augs, o remonto darbai užtruks. Tai taip pat padidins incidento padarytą žalą“, - pridūrė jis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s