Kamora - žiauriausias Italijos sindikatas

Neapolietiškai „morra“ - reiškia „gauja, šutvė“. Bet Pietų Italijoje ši organizacija nėra tik paprasta nusikaltėlių šutvė. Žmonės žino, kad tai žiauri ir labai įtakinga grupuotė. Kamoroje tikslas pateisina visas priemones.

Senesnė už Italiją

Tikrosios susivienijimo ištakos nėra tiksliai žinomos. Viena versijų, pirmosios užuomazgos atsirado kalėjimuose, siekiant ginti nuteistųjų interesus santykiuose su kalėjimų administracija. Žodis „camorra“ pirmą kartą paminėtas 1735 m. karališkajame dekrete, skelbusiame apie 8 lošimo namų įsteigimą Neapolyje. Spėjama, kad pavadinimas sudarytas sujungus „capo“ (bosas) ir „morra“ (neapolietiškas gatvės žaidimas, kai du žmonės mojuoja rankomis, o aplink stovintys žmonės bando garsiai spėti, kiek bendrai pirštų jie parodys). Šis žaidimas buvo uždraustas vietos valdžios. Tad atsirado žmonių, kurie pradėjo imti pinigus iš žaidėjų už „apsaugą“ nuo praeinančių policininkų.

1799-1815 m. šalyje vyko aktyvi kova dėl valdžios tarp vietos valdžios ir Burbonų (siekusių atkurti monarchiją). Suirutė buvo palanki nusikalstamumui suklestėti, Kamorą palaikė monarchistai, nes sindikatas siuntė savo žmones dirbti šnipais ir budeliais.

Pirmą kartą Kamora kaip organizacija oficialiuose dokumentuose paminėta 1820 m. Italų karabinieriai aptiko taisyklių sąvadą, pagal kurį veikė organizacija ir buvo šaukiami svarbiausi gaujos susirinkimai, vadinami Gran Mamma. Tais pačiais metais rasti ir įstatai (it. Frieno), kurie atskleidė visą nusikalstamo pasaulio struktūrą. Kitame dokumente, atrastame 1842 m., buvo surašytos įstojimo į organizaciją taisyklės ir lėšos, skirtos įkalintųjų kamoriečių šeimos nariams išlaikyti. Taigi galima teigti, kad Kamora yra senesnė už pačią Italijos valstybę. Italija pasaulio politiniame žemėlapyje atsirado tik 1861 m.

Atskiras pasaulis

Kamora - valstybė valstybėje. Čia veikia savi įstatymai ir normos. Patys neapoliečiai ją vadina sistema. Pietų Italijos regionai yra žymiai vargingesni už Šiaurės regionus. Tad Kamora, sukurianti darbo vietas nelegaliame ir šešėliniame versle, yra gana populiari tarp nepasiturinčių Neapolio gyventojų. Sindikato pagrindinis „verslas“ - prekyba narkotikais. Taip pat grupuotė užsiima ginklų kontrabanda, prostitucija ir prekyba žmonėmis, reketu. Turima žinių, kad Kamora bandė pasipelnyti iš skandalingų buvusio Italijos premjero Silvijaus Berluskonio nuotraukų.

Reiktų paminėti, kad grupuotė verčiasi ir legaliais verslais. Kaip pažymi britų „The Economist“, sindikato veikla pasižymi efektyvia ir aukšto lygio vadyba. Dažniausiai tai restoranai ir statybos.

Kamoros nariai valdo daugybę vertingo materialaus turto ir pasakiškus pinigų kiekius. Pavyzdžiui, 2011 m. gegužę per pareigūnų atliktas kratas Polverino ir Malardos klanuose konfiskuota aktyvų už 1,6 milijardo eurų. Apie šių klanų veiklos mastą liudija areštuoto turto sąrašas. Jame 900 nekilnojamojo turto objektai (gyvenamieji pastatai, sandėliai ir kt.), 20 kompanijų ir apie 200 banko sąskaitų, kuriose didžiulės pinigų sumos. Kaip išsiaiškino pareigūnai, šie du klanai kontroliavo prekybą alkoholiu ir medikamentais, valdė kelias nekilnojamojo turto agentūras, kurios vykdė veiklą Romoje.

Šiukšlių išvežimas - dar vienas pelningas Kamoros verslas. Kad kontroliuotų šią rinką, gaujos nariai atsikrato šiukšlių perdirbimo bendrovių vadovų. Taip pat visaip trukdo statyti šiukšlių deginimo gamyklas. O susikaupusias šiukšles tiesiog užkasa po žeme.

2007 m. didelę šiukšlių krizę Neapolyje sukėlė būtent Kamora. Kadangi grupuotė buvo „labai užsiėmusi kita veikla“, tiesiog nebuvo kas išvežtų šiukšles iš milijoninio miesto. Sąvartynai buvo perpildyti. Miesto gatvėse stūksojo kalnai šiukšlių, skleidusių siaubingą kvapą ir piktinusių gyventojus.

Didysis šimtukas

Neapolietiškoji Kamora yra vienas didžiausių pasaulyje mafijos susivienijimų. „The Economist“ duomenimis, sindikatą šiuo metu sudaro apie 115 šeimų, skirtingo dydžio ir galios, kuriose vidutiniškai po 500 narių. Tai ir sudaro neapolietiško nusikalstamo pasaulio „stuburą“. Beje, tapti gaujos nariu yra labai paprasta. Nusikaltėliai aktyviai verbuoja jaunus (nuo 10 metų) miestiečius. Šie, sulaukę pilnametystės, jau būna užkietėję nusikaltėliai.

Keista, bet tokia gausi ir plačiai čiuptuvus išskleidusi organizacija neturi vieno „valdymo centro“. Kamoroje nėra pagrindinės šeimos. Visus svarbiausius klausimus sprendžia kolegialiai, per visų šeimų atstovų susirinkimus.

Pasak nusikalstamo pasaulio tyrinėtojų, tai labai racionali sistema. Nes, tarkim, areštavus sindikato vadovą, ji netektų valdžios. Lyderio nebuvimas suteikia grupuotei lankstumo ir kelia problemų su nusikalstamumu kovojantiems pareigūnams. Jei jie suima vieno klano viršūnėles, tai likusieji nariai suskyla į smulkesnes šeimas. Pareigūnų kova su Kamora primena kovą su daugiagalve hidra, kuriai vietoj nukirstos galvos atauga kelios naujos.

Kelio atgal nėra

Kamoroje sakoma: „išeiti iš organizacijos galima tik į kapines.“ Na, yra ir kita kryptis - kalėjimas. Sėdę į kalėjimą mafiozai dažnai išduoda savo bendražygius. Todėl gaujos narys net už grotų negali jaustis saugus. Dauguma jų neišgyvena iki išėjimo į laisvę termino.

Bet ne visi tampa išdavikais, nes tyla turi savo kainą. Pagal susivienijime galiojančius įstatymus, Kamora dosniai moka ir išlaiko įkalintųjų šeimų narius, kad nuteistieji tylėtų ir saugotų gaujos paslaptis. Tarp areštuotų organizacijos bosų - Robertas Manganjelas, Frančeskas Skjavonė, Edoardas Kontinis, Salvatorė Ruso. 2009 m. Romoje buvo sulaikytas Džuzepė Sarno, Pietų Italijoje - Rafaelis Diana, 2011 m. viloje netoli Neapolio sulaikytas Džuzepė Delakvilas, kuris įtrauktas į pavojingiausių Italijos nusikaltėlių trisdešimtuką. 2013 m. areštuotas Markas di Lauras, įtakingiausias Kamoros bosas.

Šiam sindikatui atitenka kruviniausias titulas Italijoje. Apytiksliai paskaičiuota, kad nuo 1970 m. Kamoros nariai nužudė daugiau kaip 36 tūkstančius žmonių. Tai daugiau, nei kitų Italijos mafijos susivienijimų, Albanijos ir kelių kitų Europos šalių nusikalstamų grupuočių nužudymų skaičius kartu paėmus. Čia įskaitant ir legendinę „Cosa Nostra“.

Dažnai nuo banditų kulkų žūva nekalti žmonės, nesusiję su kriminaliniu pasauliu. Pavyzdžiui, 2004 m. didelio atgarsio sulaukė keturiolikmetės nužudymas. Ji buvo eilinė paauglė, kuriai tiesiog nepasisekė - atsitiktinai atsidūrė mafiozų santykių aiškinimosi epicentre, vienoje Neapolio gatvių...