respublika.lt

Ugnies galia: 6 didžiausi gaisrai žmonijos istorijoje

(0)
Publikuota: 2019 sausio 05 09:56:33, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi stocksnap.io nuotr.

Ugnis - griaunamoji jėga, kuri ir mūsų dienoms neretai nusineša nemažai gyvybių ir sunaikina tai, ką žmonės kūrė dešimtmečius. Bet šiandien galime naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis gaisrams gesinti, į kovą su įsisiautėjusia stichija traukia kvalifikuoti ugniagesiai, o praeityje liepsnos tiesiog nušluodavo nuo Žemės paviršiaus ištisus miestus.

 


Didysis Romos gaisras (64 metai)

Vienas pražūtingiausių gaisrų įsiplieskė Romoje 64 mūsų eros metų liepos 19-os naktį. Manoma, kad jis prasidėjo parduotuvėlėse, esančiose netoli miesto hipodromo. Ugnis greitai plito ne tik dėl sauso oro ir vėjo, tam padėjo ir miesto architektūra: siauros vingiuotos gatvelės su arti vieni kitų esančiais pastatais liepsnai nesudarė jokių kliūčių. Be to, kilo spūstis, kurioje nukentėjo daug gyventojų. Iš 14 miesto kvartalų trys sudegė visiškai, dar septyni smarkiai nukentėjo. Užgesinti gaisrui prireikė savaitės. Pagal vieną versiją padegti miestą įsakė tuomet valdęs imperatorius Neronas, kuris neva norėjo pasimėgauti tokio masto katastrofa. Pasak legendos, jis grodamas lyra nuo Eskvilino kalvos stebėjo, kaip ugnis siaubia miestą.

Didysis Meireki metų (1657) gaisras

Šį gaisrą pagal mastą galima palyginti su Tokijo bombardavimu Antrojo pasaulinio karo metais: per jį žuvo apie 100 tūkst. žmonių, ugnis sunaikino apie 70 proc. miesto. Gaisras kilo 1657 m. kovo 2 d. Edo (dabartinis Tokijas) mieste. Įdomu, kad Edas į istoriją įėjo kaip „gaisrų miestas“, nes XVII-XIX a. čia įvyko 49 dideli gaisrai. Ugnis plisdavo akimirksniu dėl stipraus vėjo, sausų orų ir iš medžio ir popieriaus pastatytų namų. Be to, ugniagesių darbas nebuvo efektyvus, nes jie ugnį gesindavo naudodamiesi rankiniais mediniais siurbliais arba griaudavo statinius aplink užsidegusį pastatą. 1657 metų gaisras buvo pražūtingiausias. Pagal vieną neįtikėtiną versiją jis prasidėjo šventykloje deginant „nelaimingą kimono“. Drabužis neva priklausė merginai, mirusiai dėl nelaimingos meilės, o paskui patekdavo į rankas kitoms jaunoms moterims, kurios netrukus mirdavo nuo neaiškios ligos. Šventykloje buvo nuspręsta sudeginti drabužį ir dėl to kilo gaisras. Specialistams toks aiškinimas atrodo iš fantastikos srities, jie merginų mirtis sieja su tuberkulioze, kurios sukėlėjas tikrai galėjo būti perduodamas per drabužius.

Didysis Londono gaisras (1666)

Londono centras buvo praktiškai visai sunaikintas 1666 m. rugsėjo 2-5 dienomis. Gaisras per neatsargumą kilo kepykloje Pading-Leino gatvėje. Kadangi tais laikais gaisrai kildavo dažnai, miesto meras Tomas Bladvortas įvykiui iš pradžių neteikė didelės reikšmės ir ilgai neleido griauti kaimyninių namų, kad būtų užkirstas kelias liepsnai plisti. Dėl to, be stogo virš galvos liko 100 tūkst. žmonių, sudegė 13,5 tūkst. pastatų, tarp jų - Šv.Petro katedra ir Karališkoji birža. Nežiūrint didžiulių nuostolių ir sugriovimų, 1666 metų gaisras londoniečiams padėjo įveikti buboninio maro protrūkį, kuris prasidėjo 1665-iais.

Didysis Monrealio gaisras (1852)

Gaisras, kilęs 1852 m. liepos 8-ą netoli tavernos Sen Lorano bulvare, apsiėjo be aukų, bet sunaikino pusę miesto statinių ir be namų paliko penktadalį Monrealio gyventojų. Ugnis greitai išplito ir dėl karštų orų, bet gaisras tapo vienu baisiausių miesto istorijoje ne vien dėl to, o dar ir todėl, kad Monrealyje pritrūko vandens ugniai gesinti. Mieste buvo vandens saugykla, tačiau ji buvo remontuojama, todėl gaisro dieną buvo tuščia. Be to, mieste nebuvo kvalifikuotų ugniagesių, tik 12 savanorių grupė, kurie pasirodė nepajėgūs kovoti su tokio masto gaisru.

Didysis Čikagos gaisras (1871)


Gaisras, nuo kurio 1871 m. spalio 8-10 dienomis nukentėjo Čikaga, iki šiol yra laikomas didžiausia katastrofa miesto istorijoje. Jis prasidėjo DeKovenstryto 137-ajam namui, kuriame gyveno O‘Lirių šeima, priklausančiame tvartelyje, o kodėl jis užsidegė, nėra tiksliai žinoma. Neįtikinamiausia versija, kad pastatas užsidegė dėl meteoritų lietaus, pagal kitą versiją karvė apvertė žibalinę lempą. Galėjo būti ir proziškiau - lempą apvertė vagis, įsibrovęs pavogti pieno. O labiausiai tikėtina, kad dėl visko kaltas žaidėjų kauliukais neatsargumas - jie gaisrą sukėlė netyčia. Atvykę ugniagesiai nesiėmė reikiamų priemonių, kad ugnis nepersimestų į kaimyninius pastatus. Dėl to žuvo 300 žmonių, dar trečdalis miesto gyventojų liko be pastogės.

Didysis Smirnos gaisras (1922)

Gaisras Smirnoje (dabartinis Izmyras) yra susijęs su Graikijos ir Turkijos 1919-1922 m. karo įvykiais. Jis kilo po to, kai turkų armija užėmė miestą, ir tęsėsi nuo 1922 m. rugsėjo 13 iki 22 dienos. Miestas buvo padegtas specialiai. Pagal vieną versijų turkų kariškiai padegė namus armėnų kvartale. Pagal kitą - namus, priešingai, padegė armėnai ir graikai, norėdami dėl miesto sunaikinimo apkaltinti turkus. Šiaip ar taip miestas sudegė praktiškai visas, išliko tik žydų ir musulmonų kvartalai. Specialistai nesutaria ir dėl aukų skaičiaus: per gaisrą galėjo žūti iki 260 tūkst. žmonių.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s