Pažadas rastas piniginėje

Prieš keletą metų po kelionės į Tbilisį buvo užsilikę Gruzijos pinigų, kuriuos sėkmingai išleidau tik šiemet, spalvingame Batumio turguje. Praėjusią savaitę grįžusi Lietuvon, vėl kišenėje aptikau larių ir palaikiau juos pranašišku ženklu - kas žino, gal dar sykį teks pabuvoti pamėgtame krašte. Juo labiau kad pigių skrydžių bendrovė "Wizz Air" gali nudanginti į Kutaisį per tris valandas ir 20 minučių. Iškėlei koją iš lėktuvo ir - sveika, Gruzija.

Tiems, kurie yra įsimylėję Gruziją iš knygų, kino filmų ir jų kultūros asmenybių žavesio ar jaučia nostalgiją toje šalyje patirtiems įspūdžiams, laukta žinia, kad pagaliau radosi tiesioginis skrydis į Gruziją, į Kutaisį, vadinasi, ir galimybė pakartoti kad ir šį neseną savaitgalį: kokį penktadienį įlipti į "Airbus" lėktuvą ir, praleidus Gruzijoje kelias dienas, pirmadienį po pietų vėl atsidurti namie ("Wizz Air" lėktuvai skrenda du kartus per savaitę).

Žinoma, per tas kelias dienas Gruzijos pažinti neįmanoma, per tas kelias dienas net "Radisson Blu" viešbučio, kurio architektūra didžiuojasi vietos gyventojai, kambarinės grafiko atsekti nepavyktų, bet to laiko trupinio gana, kad jis sužadintų smalsumą pažinti - vėl apsilankyti Batumyje, kuris daugeliu aspektų yra gan netikėtas miestas. Jame, kaip ir garsiajame per šimtmetį persiritusiame Batumio botanikos sode, derinami, regis, nesuderinami architektūros stiliai, skoniai ir tradicijos. Kadaise Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis žadėjo akmenuotą Batumio pakrantę užversti aukso smiltimis, paversti kurortą pasaulinio lygio poilsio ir pramogų miestu. Akmenys paplūdimyje kaip buvo, taip ir liko, tačiau dėl jo prezidentavimo metais pritrauktų investicijų Batumis ėmė kilti į aukštį, plėstis ir dabintis. Nieko stebėtina, kad pakeliui iš Kutaisio į Batumį matytas socialinis peizažas kontrastuos su išpuoselėtu Adžarijos autonominės respublikos sostinės paveikslu, nors ir jame esama tamsesnių vietų. Batumyje šiandien matysi daug prašmatnių šiuolaikiškų, rūmus primenančių pastatų, tačiau nemaža jų dalis vakuojanti ir skelbiasi beieškanti nuomininkų. Vis dėlto statybos čia tebevyksta, gan pretenzingi projektai tęsiami, pavyzdžiui, priešais postmodernaus dizaino "Radisson Blu" viešbutį statomas "Kempinski", kitur - plačiai užsimoję "Babilono sodai", "Koliziejaus" viešbučiai. Su aliuzija į istorinius laikus pasitinka ir aikštės, kuriose regi antikos herojų skulptūras. Šit Europos aikštėje prieš septynerius metus ant postamento pastatyta Medėjos skulptūra, pasak gidės, liudija Gruzijos siekį Europos link ir sufleruoja jos ir Europos civilizacijų giminystę. Tą patį artumą galima pajusti pavažiavus kiek į kalnus, į Gonijo tvirtovės likučius, susluoksniavusius Romos (III-IV a. pr. m. e), Bizantijos (VI-VII) ir Osmanų imperijos laiką.

Garsiajame Batumio pajūrio bulvare baigiamas įrengti Abėcėlės bokštas - 130 metrų aukščio metalo konstrukcijų statinys su viršuje besisukančiu restoranu, kurį puošia 33 gruzinų kalbos raidės. Apskritai, pavaikščiojus po šį miestą su 400 tūkst. gyventojų, susidaro įspūdis, kad visa tai, kuo labiausiai Batumis didžiuojasi, yra pastarojo meto architektūros pavyzdžiai. Tarkime, jokia save gerbianti turizmo agentūra neaplenks skulptūromis, mozaikomis, vitražais ir freskomis papuoštos Batumio "Piazza" aikštės, kurioje rikiuojasi viešbutis, restoranai, kavinės ir kuri, atverta 2010-aisiais, jau yra tapusi viena populiariausių kultūros ir pramoginių renginių vieta.

Aštuonių kilometrų ilgio Batumio bulvaras su savo lazerių šviesoje šokančiais fontanais ir plejada skulptūrų meilės tema sezono metu neturi sau lygių, gyvenimas čia, galima spėti, nerimsta visą parą. Lankantis Batumyje buvo matyti parengiamieji būsimo sezono darbai - kai kur atnaujinamos kavinės, klojama veja. Pradėtas kurti 1881 metais pajūrio parkas prismaigstytas įvairių skulptūrų, jame yra net veikiantis mini zoologijos sodas su papūgomis, antimis ir gulbėmis. Baltos parko kolonos, kurių idėja paveržta iš Italijos, yra lyg vartai, vedantys link Juodosios jūros. Miesto išskirtiniu ženklu yra tapusi prie pat vandens 2010 metais įkurdinta gruzinų dailininkės Tamaros Kvasitadzės skulptūra "Ali ir Nino". Šis aštuonių metrų aukščio judančių vyro ir moters statulų kūrinys, pasak žinovų, simbolizuoja ne tik meilę, bet ir amžiną santarvę tarp tautų.

Net per tris dienas galima pamatyti ne tiek mažai - susipažinti su įdomia virtuve, išlenkti stiklą Adžarijos vyno namuose, išklausyti gruzinų tamados tostų (už tuos, kuriuos mylime, už išėjusius, už gyvenimo tęsinį), paklausyti folkloro, pasigėrėti šokiu, nufotografuoti kamelijas, nusistebėti karvėmis, laisvai dyrinėjančiomis tarp automobilių, pasekti nuotakos šleifą slidžiu taku link garsiojo Machuncečio krioklio, stabtelėti prie Mariaus Abramavičiaus ir gruzinų skulptoriaus sukurto labirinto "Svajonių kolona"... Ir taip toliau. Vis dėlto šitai mozaikai trūksta vienos charakteringos detalės. Taip ir neliko laiko užeiti į muziejų prie Niko Pirosmanio, kurio atvaizdu paženklintas vieno lario banknotas, paveikslų, kurių, pasak informacinių šaltinių, Batumy esama. Tai kas, kad solidi gruzinų dailininko paroda prieš kelerius metus rodyta Vilniuje, bet nepamatyti dailininko jo Tėvynėje, manau, yra tas pats, kas savo valia išpjauti dalį tos šalies paveikslo.