
Amerikiečių mokslininkų atradimas: streptokokai keičia jais užsikrėtusių žmonių elgseną. Streptokokai sugeba valdyti žmogaus judesius ir emocijas.
Žurnalas “New Scientist” papasakojo kraupią istoriją apie dvylikametį Semį Malouną (Samie Malone) iš Meino valstijos, kuris po truputį pradėjo kraustytis iš proto. Tikriausiai taip ir būtų likęs pamišėlis, jei medikai - visiškai atsitiktinai - nebūtų nustatę jo ligos priežasties. Ji juos šokiravo. Psichikos ligoniu berniuką pavertė bakterijos, kuriomis jis užsikrėtė neaišku kur. “Kartą pamačiau, kaip sūnus vaikšto po kiemą užsimerkęs, - pasakoja berniuko mama. - Paklausiau jo: “Ką tu veiki?” - “Įsimenu”, - atsakė Semis ir nuėjo tolyn”. Motinos teigimu, sūnus kasdien elgėsi vis keisčiau. Berniukas toliau vaikštinėdavo užsimerkęs, pradėjo sulaikyti kvėpavimą, į namus įeidavo tik pro užpakalines duris, prašydavo neatidarinėti langų, neišjungti šviesos. Drabužius vilkėdavo vienos spalvos - žalios. Be to, jis labai sulyso ir kasėsi. Medikai, į kuriuos kreipėsi susirūpinę Semio tėvai, iš pradžių nusprendė, kad jį kamuoja neurozė, kuriai būdingos įkyrios būsenos. Vėliau berniukui buvo diagnozuotas Tureto sindromas - genetinė centrinės nervų sistemos liga, kuriai būdingi įvairūs nerviniai tikai. Ligonis gali keistai judėti, trūkčioti, kosėti ir kažką šūkalioti, dažniausia nepadorius posakius. Laikui bėgant Semio būklė tik blogėjo, priepuoliai dažnėjo. O kadangi jis dar ir kasėsi taip stipriai, kad nudraskydavo odą iki kraujo, buvo paimta jo kraujo ištirti dėl infekcijos. Taip gydytojai aptiko streptokoką. Gydymas antibiotikais išvadavo Semį iš visų psichikos negalavimų.
Madlenos Kaningam (Madeleine Kunningham) iš Oklahomos universiteto nuomone, bakterijos sugeba įsiskverbti į smegenis, o konkrečiai - į tą jų zoną, kuri valdo motorines reakcijas, tai yra žmogaus judesius. Čia streptokokai išprovokuoja nervinio mediatoriaus dopamino išsiskyrimą, imituodami natūralių signalinių molekulių veikimą. Iš esmės bakterijos duoda melagingas komandas. Tai jos sukelia nervinį tiką, išprovokuoja emocijų protrūkius, kognityvinius sutrikimus. Pasitaiko, kad ir ūmią agresiją.
Atsisukę varžteliai galvoje
Kad bakterijos gali išprovokuoti neadekvatų elgesį, nustatyta visiškai neseniai. O apie parazitus žinoma jau keletą metų. Konkrečiai - apie toksoplazmas. Kaip išaiškėjo, šiais mikroorganizmais yra užsikrėtę nuo 30 iki 60 planetos gyventojų. Medikai visada laikė toksoplazmas nepavojingomis, kol buvo paskelbti tyrimų, atliktų Anglijoje ir Čekijoje, rezultatai. Parazito gyvenimas yra labai įdomus. Jis įsiskverbia į bet kurio žinduolio organizmą, bet dauginasi tik katėse; jų kiaušinėliai išlieka kačių ekskrementuose. Iš jų toksoplazmos persikelia į peles. Peles ėda katės, taip užtikrinamas tolesnis dauginimasis. Nuo kačių užsikrečia ir žmonės, nors toksoplazmų jie gali gauti ir suvalgę nepakankamai gerai iškeptos kiaulienos, avienos ir stambiųjų raguočių mėsos. Atsidūrę žmogaus organizme, parazitai patenka į kraują, o paskui nuo imuninių ląstelių slepiasi smegenyse, sudarydami apsauginį apvalkalą. Lyg ir nekenkia. Bet...
Pasirodo, parazitai sąveikauja su cheminėmis medžiagomis žmogaus smegenyse, kitaip tariant, turi galimybę jas valdyti. Ir iš dalies valdo. Žinoma, ne taip kaip streptokokai. Bet bandymai su toksoplazmomis užsikrėtusiais savanoriais rodo: jie yra linkę pažeidinėti nustatytas taisykles ir elgtis neprotingai. Be to, pastebėta, kad sulėtėja ir jų reakcija. Bent jau vairuotojams tai yra pavojinga. Mokslininkai ištyrė 146 žmonių, sukėlusių automobilių avarijas, kraujo mėginius - beveik visų jų kraujyje buvo aptikta šių parazitų. Į klausimą, kam toksoplazmoms keisti žmonių elgseną, mokslininkai atsakyti negali. Evoliucijos požiūriu tai nėra prasminga, teigia jie. Daug suprantamesnis poveikis pelėms: neprotingi graužikai, kurie parazitams paliepus nustoja bijoti net kačių šlapimo kvapo, tampa lengvu grobiu katėms, o tai sudaro palankias sąlygas toksoplazmoms daugintis. Bet keista štai kas: anglų parazitologo Ričardo Holimano (Richard Hollyman) duomenimis, beveik 70 proc. užsikrėtusiųjų toksoplazmomis žmonių arba laiko katę, arba svajoja ją įsigyti. Ar tik ne parazitai įteigė jiems tokią meilę?
Virusai storina
Už “bakterijos Helicobacter pylori poveikio gastrito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų išsivystymui” nustatymą australų mokslininkams Bariui Maršalui (Barry Marshall) ir Robinui Vorenui (Robin Warren) buvo suteikta Nobelio premija. Pasirodo, tos ligos atsiranda visai ne dėl streso, kaip buvo manoma iki šiol. Iš tiesų jas sukelia mikroorganizmai, kitaip tariant, užkratas. Kokių niekšybių dar galima iš jų laukti? “Beveik vienalaikį nutukusių žmonių skaičiaus padidėjimą daugelyje šalių sunku paaiškinti vien netinkama mityba, - sako Lėja Vigam (Leah Wigham) iš Viskonsino universiteto (JAV). - Nutukimas plinta labai sparčiai, nelyginant epidemija”. Mokslininkė tvirtina, kad nutukimu užsikrečiama. Kaip? Per vadinamuosius adenovirusus, banalaus persišaldymo sukėlėjus. Kaip nustatyta, jie priverčia riebalų ląsteles aktyviau augti ir daugintis, tiesa, kol kas neaišku kodėl. Aišku kita: daugiau kaip 20 proc. amerikiečių yra chroniškai užsikrėtę adenovirusais. Paprastai storuliai.
Chlamidijos privaro iki infarkto
Dėl širdies ir kraujagyslių ligų visada būdavo kaltinamas cholesterolis. Tiksliau, jo perteklius, dėl kurio ant kraujagyslių sienelių atsiranda plokštelių, trukdančių kraujui tekėti į širdį. Ji skauda tarsi dėl stenokardijos, o kai plokštelės atplyšta, kraujyje atsiranda krešulių. Jungdamiesi jie užkemša kraujagysles. Kai visai užsikemša tos, kuriomis kraujas teka į širdį, ištinka infarktas. Jei galvos smegenų kraujagyslės - insultas. Bet štai mįslė: kaip rodo tyrimai, daugiau kaip pusės ištiktųjų vienos ar kitos negalios pacientų cholesterolio lygis buvo normalus, ir aterosklerotinės plokštelės jiems lyg ir negrėsė. “Paaiškėjo, kad daugeliu atvejų cholesterolio kiekis nieko nelemia. O lemia, kaip pasirodė, chlamidijos - bakterijos, perduodamos lytiniu būdu ir sukeliančios chlamidiozę. Jų rasta ir širdininkų kraujyje, ir kraujagyslių plokštelėse. Iš pradžių chlamidijos sukelia kraujagyslių sienelių, o kai kada ir širdies audinių uždegimą. Jų paviršius tampa lipnus, prie jo prilimpa imuninės ląstelės ir kartu su raumens ląstelėmis pradeda iš kraujo traukti bet kokį jame esantį cholesterolį, sudarydamos riebias putas. Iš jų ir susidaro aterosklerotinės plokštelės, vėliau jos sukelia infarktą ar insultą. Bet, kad ir kaip nemaloniai tai skambėtų, jų priežastis - lytinė infekcija.
Kvailėjama ir nuo pūslelinės
Stivenas Buka (Stephen Bookka) iš Harvardo universiteto Bostone nustatė, kad žmonės, užsikrėtę genitalijų pūsleline, labai rizikuoja metams bėgant tapti šizofrenikais arba susirgti kitokiomis psichozėmis. Kodėl taip yra, mokslininkas paaiškinti negali, bet pateikia keistą statistiką. Jis stebėjo, kaip klostosi likimas kūdikių, gimusių 1959-1966 m. Providenso mieste. Pasirodė, kad 27 iš jų brandžiame amžiuje pateko į psichiatrijos ligoninę. Visi buvo užsikrėtę genitalijų pūsleline, gauta dar iš motinų. Kitų venerinių ligų sukėlėjų jų organizmuose nebuvo rasta. Protas pasimaišydavo dėl pūslelinės virusų, organizme pratūnojusių 25-30 metų.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"