2 nuotr.Šių metų Nobelio ekonomikos premija skirta prancūzui Žanui Tiroliui (Jean Tirole) už rinkos jėgų ir stambiųjų įmonių veiklos reguliavimo analizę. 61 metų mokslininkas dirba Tulūzos universitete.
Ž. Tirolis laikomas vienu iš įtakingiausių mūsų laikų ekonomistų. Jis atliko teorinius tyrimus daugelyje sričių, tačiau daugiausiai pasiekė aiškindamasis, kaip reikėtų suprasti ir reguliuoti pramonės sritis, pasitelkus kelias stambias įmones.
Daugelyje pramonės sričių dominuoja vos kelios didžiosios bendrovės ar viena monopolija. Jeigu sektorius paliekamas neprižiūrimas, jo rinka sukuria socialiai nepageidaujamų rezultatų - kainos kyla sparčiau nei kaštai, o neproduktyvios įmonės dažnai trukdo atsirasti naujoms ar produktyvesnėms bendrovėms.
Nuo 1980 metų vidurio iki šiol Ž. Tirolis skatino tokių negatyvių rinkos situacijų tyrimus. Jo didelę įtaką rinkose turinčių įmonių analizė sukūrė vieningą teoriją, keliančią klausimų valstybių vykdomai politikai: kaip vyriausybė turėtų elgtis su įmonių susijungimais ar karteliais, kaip valdžia turėtų reguliuoti monopolijas?
Prieš Ž. Tiroliui pradedant savo tyrimus, tyrėjai ir politikai ieškojo bendrų principų visoms pramonės sritims. Jie pasisakė už paprastas politikos nuostatas, pavyzdžiui, kainų ribojimą monopolijoms, ar draudimą bendradarbiauti konkurentams, tuo tarpu kartu dirbti buvo leidžiama skirtingas pozicijas pagal vertę užimančioms įmonėms. Ž. Tirolis teoremomis įrodė, kad tokios nuostatos gali vienomis sąlygomis veikti tinkamai, tačiau kitomis jos daro daugiau žalos nei turi teigiamą poveikį. Kainų ribojimas gali suteikti dominuojančioms bendrovėms rimtų motyvų mažinti išlaidas, toks poveikis visuomenei būtų geras, tačiau lygiai taip pat ir sukeltų per didelį pelną - o tai visuomenę jau paveiktų neigiamai. Pačioje rinkoje vykdomas bendradarbiavimas nustatant kainą daro žalos, tačiau bendradarbiaujant keičiantis patentais laimi visos įmonės. Su tiekėju susijungusi įmonė gali skatinti inovacijas, tačiau lygiai taip pat gali iškreipti konkurenciją.
Geriausi būdai ir priemonės konkurencijai reguliuoti turi būti kruopščiai pritaikomi specifinėms kiekvieno pramonės sektoriaus sąlygoms. Savo straipsniuose ir knygose Ž. Tirolis pristatė bendrąsias gaires, kaip reikėtų kurti ir taikyti reguliavimo nuostatas ir politiką įvairiems pramonės padaliniams, nuo telekomunikacijų iki bankininkystės sektoriaus. Taikydamos specialisto išvadas vyriausybės gali skatinti stambiąsias bendroves dirbti produktyviau ir neatnešti nuostolių savo konkurentėms ir klientams.
Praėjusių metų Nobelio ekonomikos premija už kainų analizę buvo skirta amerikiečiams Judžinui Famai (Eugene Fama), Larsui Piteriui Hansenui (Lars Peter Hansen) ir Robertui Šileriui (Robert Shiller). Nobelio komiteto teigimu, šių trijų mokslininkų darbai "padėjo geriau suprasti aktyvų kainas".
Nobelio premijos įteikiamos gruodžio 10-ąją, premijos įkūrėjo Alfredo Nobelio (Alfred Nobel) mirties dieną. Apdovanojimo ceremonija vyks Stokholme.
Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premija buvo skirta 1969 metais olandui Janui Tinbergenui (Jan Tinbergen) ir norvegui Ragnarui Frišui (Ragnar Frisch) už ekonominių procesų analizės metodų sukūrimą.
Premiją įsteigė Švedijos centrinis bankas, skirdamas ją savo 300 metų jubiliejui ir A. Nobelio atminimui.
