Prancūzijos finansų ministras penktadienį pažadėjo, kad naujas mokesčių apkarpymo etapas, apie kurį pranešė šalies prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), bus naudingas mažai uždirbantiems ir nepakenks biudžetui, nes pavyks rasti būdų išlaidoms sumažinti.
Kalbėdamas ketvirtadienio vakarą, E. Makronas pažadėjo tolesnius pajamų mokesčio apkarpymus, kurių vertė sudarytų 5,0 mlrd. eurų (5,5 mlrd. JAV dolerių). Tai yra prezidento atsakas į penkis mėnesius tebesitęsiančius protestus dėl prastų gyvenimo standartų. Juos vykdo prieš vyriausybę nusiteikę „geltonųjų liemenių“ demonstrantai.
Pasak Prancūzijos finansų ir ekonomikos ministro Brono Le Mero (Bruno Le Maire), šios priemonės nepadidins deficito ir valstybės skolos.
B. Le Mero teigimu, jis tikėjosi, kad 15 mln. namų ūkių turės naudos iš naujų priemonių, kurios yra pagrindinės mokesčių sumažinimo pakete.
Ministras pažymėjo, kad tai būtų pasiekta sušvelninant žemutinę pajamų mokesčio dalį. Dabar ji nustatyta ties 14 proc. Šis lygis esą yra pernelyg neteisingas.
Viešųjų išlaidų apkarpymas laikomas pagrindiniu iššūkiu centristinei E. Makrono vyriausybei, kai Prancūzijoje bet kokie viešųjų paslaugų pokyčiai vertinami itin jautriai.
E. Makronas sakė, kad bus panaikintos kai kurios vyriausybės agentūros. Taip pat žadama, kad daugiau biurokratų ir viešųjų pareigūnų bus perkelta iš Paryžiaus į Prancūzijos provincijas.
Mokesčių mažinimą finansuoti padės mokesčių spragų likvidavimas įmonėms, padrąsinant žmones daugiau dirbti ir mažinant nedarbą. Valdant E. Makronui, nedarbo lygis krito nuo 9,4 proc. iki 8,8 proc.
Šiemet prognozuojamas 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Prancūzijos biudžeto deficitas.
Reakcija į E. Makrono kalbą, laikomą jo prezidentavimo lūžio tašku, penktadienį buvo prieštaringa.
Komentuojama, kad E. Makronas į savo liberalizmą įliejo šiek tiek humaniškumo, bet strategijos nepakeitė.
Remiantis laikraščių apklausomis, 63 proc. žmonių laiko E. Makroną neįtikinančiu, o 80 proc. jų mano, kad protestai tęsis.