Maskvos spindesys ir skurdas (1)

2008 gruodžio mėn. 08 d. 11:19:00 Perskaitė 737

Šiemet Rusijos sostinė Maskva ir vėl pateko į brangiausių pasaulio miestų trejetuką. Tačiau tarp kerinčios didmiesčio prabangos gyvena tūkstančiai atstumtųjų - pensininkų, neįgaliųjų, beglobių vaikų, - kuriems išmaldos prašymas jau tapo pragyvenimo šaltiniu.

Gyvenimo realybė

Maskvos tinklaraščiai kupini diskusijų - duoti išmaldą ar ne, o jeigu duoti, tai kam ir kodėl? Vieni duoda "senutėms, kurios neakiplėšiškai prašo ir kurioms iš tikrųjų reikia".

Tinklaraštininkas vardu Utka lakoniškai pažymi: "Invalidams duodu", Makbut: "Seniams - taip, likusiems - ne... Galiu paaiškinti: senatvė, kad ir kaip žiūrėsi, yra senatvė. Pagalbos reikia. Kiti tegu sukasi patys". Dar vienas tinklaraštininkas Ne Primknuvšyj sako: "Kai sąžiningai prašo alui, visuomet duodu".

Ne pirmą savaitę važinėju metro, maršrutas visuomet tas pats. Išskyrus neilgus laiko tarpus mano kelyje, nuolatos pasitaiko tie patys žmonės: akli, šlubi, be rankos, kojos ar kitos galūnės, su medaliais ir tiesiog jaunos moterys.

Duodantys išmaldos turi iš ko pasirinkti, nuskriaustų nelieka. Neduodi aklam? Prašom, pavažiuoji stotelę toliau ir skatikų prašys karininkas invalido vežimėlyje, esate pacifistas - paaukokite senutei ar merginai. O štai moteris su vaiku ant rankų ir pažyma: "Renku pinigus skubiai operacijai".

"Paduok, broliuk", - į vagoną invalido vežimėlyje įrieda vyras be vienos kojos ir su desantininko uniforma. Jis ne vienas, kartu su juo minioje įsimaišo dar du žmonės. Retas, traukdamas iš kišenės dešimt, o gal ir kelias dešimtis rublių, pastebi šiuos palydovus. Iš prašytojo pavyksta sužinoti, kad milicijai jis kasdien atiduota 300 rublių. Pokalbis tuo ir pasibaigia. Prie vyro paskubom prieina vienas iš dviejų palydovų, įmeta į kepurę smulkių rublių.

"Ko prikibai prie žmogaus, matai, nelaimė jam. Padėt turime", - pamoko vienas iš palydovų. Iš vagono "išmaldos dalytojas" išlipa kartu su "desantininku", kitoje stotyje vėl persėda su juo į kitą vagoną.

Tokių valkatų darbo diena prasideda 9 valandą ryto. Priklausomai nuo vietos aplink juos sukasi nuo dviejų iki keturių "prižiūrėtojų", surenkančių pinigus ir perduodančių juos "į viršų". Tačiau kiek pinigų nukeliauja "į viršų", neaišku.

Apsimetinėjančių nėra

Šiandien metro stotyje "Kijevskaja" sutinku Slaviką, kuris sėdi invalido vežimėlyje. Jis irgi "karininkas". Viena ranka pasibaigia ties riešu, ant kitos du pirštai - didysis ir smilius. Kaip tik jų užtenka, kad įsidėtum pinigus į kišenę. Žegnodamasis jis įrieda į vagoną. Slavikas iš Kostromos miesto vaikų namų. Iš jų jis pabėgo ir atsidūrė Maskvoje. Be rankų liko prieš dvejus metus, kai buvo penkiolikos. Ir niekur jis nekariavo.

"Maskva - tai Maskva, galvojau aš, o dabar - kur aš eisiu be rankų. Kiti prašo ir su rankomis, ir su kojomis būdami, o aš nemokėjau", - tuo jo trumpas pasakojimas ir baigiasi. Aišku tik tai, kad jis be rankų, nieko nedomina.

300 rublių duoklė milicininkui per dieną išsprendžia dalį problemų. Kitą dalį problemų išsprendžia surinkti pinigai, kuriuos Slavikas perduoda neįvardytiems asmenims už maistą ir "globą". Nieko keisti savo gyvenime jis nesiruošia, nors jo istorija, jei pamirštume amžiaus skirtumą, primena berniuko Aleksandro likimą, apie kurį pasakojo dienraštis "Novyje izvestija".

Dviejų mėnesių amžiaus jį išvežė iš Riazanės. Iš pradžių alkoholio prigirdytas vaikas buvo naudojamas kaip masalas gailestingiems keleiviams. "Motina" vaikščiojo su juo ant rankų ir prašė pinigų operacijai. Kai vaikas paaugo ir tapo sunkus nešioti, jį nuvežė į
privačią kliniką ir amputavo abi rankas, truputį aukščiau alkūnių. Iš klinikos jis grįžo ne į metro, bet prie vienos iš Maskvos magistralių, kur jam kaip "patekusiam į avariją" pinigus aukojo praeiviai.

Pagalba iš šalies nereikalinga

Visa tai, nors atrodo kaip stichiška vyksmas, yra gerai organizuotas verslas. Išmaldos prašymą kuruoja nusikalstamos grupuotės. Kiekvienas neįgalusis turi savo maršrutą, kuriuo kursuoja nuo ryto iki vakaro, kiekvienoje naujoje metro stotyje įlipdamas į naują vagoną.

Milicininkai, nenorintys, viena vertus, pyktis, kita vertus - užsiimti popierizmu, apsiriboja kyšių surinkimu. Žmogaus teisių gynėjų, įvairių pilietinių organizacijų veikla yra struktūruota, tokiu būdu jos prašo paramos. Tačiau išmaldos prašytojai tokios pagalbos nesikreipia.

Dar praėjusiais metais veikęs projektas "Vaikystės teritorija", kurio vykdytojai bandė gelbėti išnaudojamus vaikus, šiemet negavo rėmėjų finansavimo ir buvo nutrauktas. Paskambinus į Andrejaus Babuškino fondą "Už pilietinę paramą", atsiliepusi pavaduotoja skuba papasakoti istoriją iš savo patirties, kai ji, dar naivi mergaitė atvažiavusi į Maskvą mokytis, bandė siūlyti pagalbą.

"Žiūriu, sėdi moteris su vaiku ant rankų ir lentele, kad reikalinga skubi pagalba. Pati asmeniškai pasiūliau nuvežti vaiką į kliniką. Ji man liepė nesikišti. Tuo viskas ir pasibaigė. Jokios statistikos šiuo klausimu nėra, kur ir kiek yra benamių, neaišku. Jų tūkstančiai, jie keičiasi - vieni miršta, o į jų vietą ateina penki nauji", - dėstė moteris.

Nelaimingųjų sąrašą pildo netekę butų maskviečiai, vaikų, neįgaliųjų namų globotiniai. Nė vieno jų fondo "Už pilietinę paramą" atstovė neteisina.

"Kiekvienas turi mąstyti. Bet vaikų, žinoma, gaila. Ne kartą klausiau, nė viena iš šių moterų neturi dokumentų, kad tai jos vaikas. Ir kaskart vaikai miega. Miega maži vaikai, metų ar dvejų. Gerai, jeigu jiems duoda degtinės, kad jie užmigtų, bet vis dažniau yra leidžiamas heroinas", - pasakojo moteris.

Nemato prasmės kovoti

Įstatymo, draudžiančio valkatauti ar prašyti išmaldos Rusijoje, vis dar nėra. Yra įstatymas, draudžiantis išnaudoti vaikus. Remiantis juo pernai Maskvos metro buvo sulaikyta apie 300 žmonių, tačiau absoliučią daugumą dėl netobulų įstatymų tenka tuoj pat paleisti. Net jei būna įrodoma, kad motina vertė savo vaikus valkatauti ir prašyti išmaldos, prieš paskiriant baudą ji turi būti sulaikyta tris kartus.

"Praėjusiais metais mums pavyko iškelti vieną baudžiamąją bylą, - pasakoja Sergejus Kugusas, Maskvos vidaus reikalų valdybos Nepilnamečių skyriaus viršininkas, - už žiaurų elgesį su vaiku". Moteris sumušė savo mažametį sūnų ir vertė jį eiti į metro prašyti išmaldos.

S.Kugusas pasakojo, kad būna atveju, kai vaikai miršta tiesiog vidurį dienos, neišlaikę dozės ar aplinkos. "Metro stotyje "Vyhino" motina prašė pinigų su mažyliu ant rankų, kuris jau 12 valandų buvo miręs", - dėstė viršininkas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net