L.Kačinskis ilsėsis šalia karalių ir šventųjųnuotraukos

2010 balandžio mėn. 17 d. 19:47:33 Perskaitė 1692

Krokuvos Vavelio katedroje, kur rytoj turėtų atgulti tragiškai žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski) ir jo žmona Marija (Maria Kaczynska), ilsisi šventieji, karaliai ir tautos didvyriai.

Pakeitė vietą

Dar ketvirtadienį nuspręsta prezidentą laidoti Vavelio katedros priebažnytyje, o ne kriptoje “Po sidabrinių varpų bokštu”, kaip buvo planuota. Tikimasi, kad tai sutaikys pastarosiomis dienomis susiskaldžiusią tautą.

Šventųjų Vaclovo ir Stanislovo katedra nuo Vladislavo Lokietkos (Wladyslaw Lokietka) mirties 1333-iaisiais iki Lenkijos padalijimo buvo įprasta karalių laidojimo vieta. Tačiau, pavyzdžiui, paskutinis Žečpospolitos valdovas Augustas Poniatovskis atgulė Varšuvos Šv.Jono arkikatedroje.

Augustas III Saksas pageidavo būti palaidotas gimtajame Drezdene. Vavelyje yra tik simbolinis Vladislavo Varnenčiko (Wladyslaw Warnenczyk), 1444 m. žuvusio mūšyje prie Varnos, kapas - jo kūnas niekada nebuvo rastas.

Greta šventųjų

Vavelio katedros centre yra Krokuvos vyskupo šv.Stanislovo mauzoliejus. Karaliai ilsisi jos navose ir kriptose. Tarp jų - ir šv.Jadvyga.

Kartu su žmona Eleonora palaidoti Michalas Koributas-Višnioveckis (Michal Korybut-Wišniowiecki) ir Janas III Sobieskis su Marija Kazimiera.

Nuo XIX a. pradžios Katedroje buvo pradėti laidoti tautos didvyriai ir tėvynei itin nusipelnę asmenys. Šv.Leonardo kriptoje guli kunigas Juzefas Poniatovskis (Jozef Poniatowski), žuvęs 1813 m., Tadeušas Kosciuška (Tadeusz Košciuszko), miręs 1817 m., ir generolas Vladislavas Sikorskis (Wladyslaw Sikorski), žuvęs 1943 m.

Vavelyje palaidotas karalius Steponas Batoras. Katedros požemiuose ilsisi Žygimanto Senojo, Žygimanto Vazos, Kazimiero Jogailaičio palaikai.

Konfliktų kildavo ir anksčiau

Vienoje iš kriptų palaidoti Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz) ir Juliušas Slovackis (Juliusz Slowacki). Pastarojo palaikai buvo atvežti 1927 m. Tuomet vyskupas Adomas Sapiega (Adam Sapiega) norėjęs nutraukti laidojimus Kated. Su vyskupu nesutarė tuometis premjeras Juzefas Pilsudskis (Jozef Pilsudski).

Po aštuonerių metų dėl paties J.Pilsudskio laidotuvių kilo aršus konfliktas tarp Vyriausybės ir Bažnyčios. Sapiega labai nenoriai sutiko leisti laidoti J.Pilsudskį Šv.Leo kriptoje, o po poros metų nepasitaręs su valdžios atstovais paliepė perkelti jo sarkofagą į atskirą kriptą “Po sidabrinių varpų bokštu”. Čia jis ilsisi iki šiol.

Toks poelgis valdžios buvo įvertintas labai nepalankiai. Net svarstyta uždrausti Bažnyčiai kištis į laidojimo Vavelyje reikalus. Konfliktą nutraukė karas.

Pirmasis prezidentas Vavelyje

L.Kačinskis bus vienintelis Lenkijos prezidentas, palaidotas Vavelyje.

Pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielis Narutovičius (Gabriel Narutowicz) palaidotas Šv.Jono Krikštytojo arkikatedroje bazilikoje Varšuvos senamiestyje.

Jo įpėdinis Stalislavas Voicechovskis (Stanislaw Wojciechowski) ilsisi Varšuvos kapinėse “Powązki”.

Trečiasis Lenkijos prezidentas Ignacas Moscickis (Ignacy Mošcicki), miręs Šveicarijoje, palaidotas netoli Ženevos. 1993 m. jo palaikai buvo perlaidoti Varšuvos arkikatedroje.

Trys Lenkijos prezidentai tremtyje Vladislavas Račkevičius (Wladyslaw Raczkiewicz), Augustas Zalevskis (August Zalewski) ir Stanislavas Ostrovskis (Stanislaw Ostrowski) ilsisi Anglijoje.

Edvardas Račinskis (Edward Raczynski) mirė Londone ir palaidotas šeimos mauzoliejuje prie Poznanės.

Vienintelis prezidentas Boleslavas Bierutas (Bolesvaw Bierut) ilsisi Varšuvos “Powązki” karių kapinėse.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net