respublika.lt

Latvija atsisako dvikalbių mokslų

(0)
Publikuota: 2018 balandžio 04 10:07:39, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 1 nuotr.
2004 metais rusakalbiai Latvijoje rengė mitingus, ar pasikartos tai dabar?

Latvijos parlamentas praėjusios savaitės paskutiniu svarstymu priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, smarkiai suerzinusias Maskvą. Pagal šias pataisas 2019–2020 mokslo metais tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtas laipsniškas perėjimas prie ugdymo tik latvių kalba, kaip yra absoliučioje daugumoje pasaulio valstybių.

 

Per balsavimą 100 vietų Latvijos parlamente už dominuojantį latvių kalbos statusą pasisakė 58 deputatai, 13 įstatymų leidėjų, daugiausia „kairiųjų“, balsavo prieš. Švietimo ir mokslo ministras Karlis Šadurskis dar pernai spalio mėnesį pasiūlė tokią švietimo reformą. Dėl to iškart kilo vietos rusakalbių protestai. Tuo tarpu ministras pirmininkas Maris Kučinskis paragino greičiau patvirtinti švietimo reformą, kad šiuo klausimu nebūtų manipuliuojama per šįmet spalio pradžioje vyksiančių visuotinių rinkimų kampaniją. Šių metų sausio pabaigoje vyriausybė pritarė siūlomoms įstatymų pataisoms, o vasario pradžioje jas pradėjo svarstyti Saeima. Be to, Latvijos parlamentarai kategoriškai atmetė rusakalbių inicijuotą peticiją, kuria buvo reikalaujama išsaugoti Latvijoje dvikalbį ugdymą. Šią peticiją, nepaisant ilgai užsitęsusios ir brangiai kainavusios reklaminės kampanijos, buvo pasirašę vos 10 tūkst. Latvijos piliečių.

Įvairios Rusijos įtakojamos lobistų grupės tiek vyriausybę, tiek ir parlamentą nuolat atakavo destrukciniais siūlymais peržiūrėti reformos planus ar net visiškai jos atsisakyti. Tačiau latvių parlamentarai pademonstravo principingą laikyseną - trečiam ir galutiniam svarstymui parlamente buvo pateikti beveik nepakeisti įstatymų pataisų projektai.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2020 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba. Darželiuose, pradedant nuo 5 metų amžiaus vaikų, nauja švietimo sistema bus įdiegta 2019–2020 metais, siekiant užtikrinti didesnį latvių kalbos vaidmenį ugdymo procese. 2019–2020 mokslo metais pagal naują dvikalbio ugdymo modelį 1-6 klasėse mažiausiai 50 proc. dalykų turės būti mokomi latvių kalba, o 7-9 klasėse - 80 proc. mokomųjų dalykų. Baigiamieji 9 klasės egzaminai bus laikomi tik latvių kalba. 2020–2021 mokslo metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10-oje ir 11-oje klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba, tačiau tautinių mažumų vaikams bus užtikrinta galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

„Vakaro žinios“ pakalbino VDU Letonikos centro vadovą doc. dr. Alvydą Butkų.

- Kodėl būtent dabar latviai sumanė įgyvendinti šitą reformą? Kokias Latvijos visuomenėje vyraujančias tendencijas tokiu įstatymu ketinama pakeisti?

- Tikrai negalėčiau pasakyti, kad latviai tai pradėjo daryti tiktai dabar... Tokios idėjos visuomenėje buvo gajos ir anksčiau. Šį mokymo būdą arba tokio pobūdžio reformą pasiūlė latvių dešinieji, t. y. partija „Tėvynei ir Laisvei“, tačiau ši idėja pasirodė priimtina ir kitiems. Reformos motyvai yra tokie: negalima tautinių bendrijų mokyklose mokyti vien tik latvių kalbos kaip dalyko, reikia ir kitus dalykus mokyti valstybine kalba, kad žmonės vėliau galėtų lengviau įstoti į aukštąsias mokyklas ir apskritai žinotų specifinę mokslinę terminiją valstybine kalba, pavyzdžiui, fizikos, matematikos ar chemijos. Tiems patiems rusakalbiams tai būtų palengvinimas, nes nereikėtų papildomai samdytis korepetitorių, kurie paruoštų abiturientą stojamiesiems. O kartu tai lengviau leistų išmokti ir pačią valstybinę kalbą, jeigu visi dalykai ta kalbą būtų dėstomi. Paradoksalu, bet su šia problema dabar susiduria mūsų tautinių bendrijų mokyklos, kai lietuvių kalba dėstoma tik kaip dalykas, o visi kiti dalykai dėstomi nevalstybine kalba - lenkų, rusų... Todėl ir lietuvių kalbos mokėjimas yra kur kas prastesnis, negu galėtų būti, dėstant visus dalykus tik lietuviškai.

- Latvijoje dėl šios reformos jau kartą gana smarkiai protestavo rusakalbiai gyventojai. Matosi, kad ir dabar internete keliamas nemenkas triukšmas dėl neva vykstančios rusakalbių „diskriminacijos“...

- Rusakalbiai protestavo ir prieš keturiolika metų, kada tas pats švietimo ministras, t. y. Karlis Šadurskis, vadovavęs švietimui ir tais laikais, įvedė tvarką, kad 60 proc. visų dalykų mokyklose būtų dėstoma valstybine kalba. Aišku, to nurodymo rusiškos mokyklos beveik nesilaikė, buvo daugybė protestų, vyko demonstracijos ir t.t. Pamenu, buvo net toks videoklipas sukurtas, nukreiptas prieš reformą ir pan. Bet principinga latvių politikų laikysena nugalėjo ir dabar matome reformos tęsinį.

- O kada mes turėsime lietuvių tautai draugišką valdžią, ginančią lietuvių interesus ir valstybinę kalbą?


- Na, čia klausti reikia tų, kurie dabar ir yra valdžioje... Matote, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, bet latviams šiuo požiūriu yra lengviau: ten dauguma ne latvių tautybės žmonių yra rusakalbiai. O pas mus dauguma ne lietuvių yra slavakalbiai, kurie save laiko lenkais, bet šeimose šneka baltarusiškai. Aš juos gerai suprantu, nes atėję į mokyklą jie turi mokytis mažiausiai dvi užsienio kalbas - lenkų ir lietuvių... O jų šeimos kalba yra baltarusių kalbos tarmė... Aš suprantu jų tą nerimą, tačiau prioritetas jiems taip pat turi būti aiškus - lengviau išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Tai netiesa, kad lietuvių kalba yra tokia sunki, jog jos negali išmokti nelietuviai. O štai Lenkijos lietuviai jau nuo 2002 metų valstybinės kalbos egzaminus laiko su tokiais pačiais reikalavimais, kurie taikomi ir etniniams lenkams. Ir nėra bėdų, kad jie šeimose kalba lietuviškai, o mokyklose turi išmokti lenkų kalbą. Išmoksta puikiai.

- Tikriausiai Maskva dabar šį reikalą išnaudos savo propagandai, ypač prieš rudenį Latvijoje vyksiančius rinkimus?

- Žinoma, išnaudos, bet jie ir be kalbos turi apie ką kalbėti... Tegul jie pirmiausia pažiūri į Europą. Kitose šalyse net nėra tautinių bendrijų valdiškų mokyklų - yra tik sekmadieninės arba privačios. O valstybinėse mokyklose nori-nenori, bet turi mokytis valstybine kalba. Aišku, dabar triukšmo vėl bus. Tačiau dabar eina jau antroji šios reformos banga, todėl, nemanau, kad tas triukšmas bus toks garsus, kaip pirmosios bangos metu. Neabejoju, jog latviai atsilaikys ir galbūt mūsiškiams parodys deramą pavyzdį, kaip reikia organizuoti švietimo reformą. Tik labai gaila, kad mūsiškiai nuolat visur vėluoja...

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s