respublika.lt

Ko NATO ir Lietuva gali norėti iš Rusijos?

(1)
Publikuota: 2021 spalio 22 19:05:11, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 1 nuotr.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas vakar vėl akcentavo Rusijos grėsmę ir nesąžiningą elgesį, nors pats pradėjo konfliktą, išsiųsdamas rusų diplomatus. EPA-Eltos nuotr.

Prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Vokietijos gynybos ministrė Anegret Kramp Karenbauer (Annegret Kramp-Karrenbauer) vakar pasisakė už griežtesnius veiksmus ginče su Rusija. O NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia apgailestaująs dėl Rusijos sprendimo nutraukti savo misijos prie Aljanso darbą, priimtą reaguojant į atimtą šalies diplomatų akreditaciją. Tuo metu „Vakaro žinios" dviem Lietuvos politikos apžvalgininkams pateikė tą patį klausimą: kokios politikos NATO ir Lietuva tikisi iš Rusijos?


Užvakar Briuselyje J.Stoltenbergas teigė, kad toks Maskvos žingsnis neskatina dialogo ar abipusio supratimo. Nepaisant to, NATO išlieka atvira pokalbiams, teigė jis. Šie jo komentarai paskelbti po to, kai Maskva pranešė, kad nuo lapkričio pradžios nutrauks savo misijos prie NATO darbą. Negana to, veiklos netęs ir NATO informacinis biuras Maskvoje.

 

Tokio žingsnio Maskva ėmėsi po to, kai NATO paskelbė atėmusi aštuonių Rusijos diplomatų Briuselyje akreditaciją, teigdama, kad jie buvo nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai. Aljansas taip pat nurodė, kad ateityje bus perpus sumažinta Maskvos delegacijos prie Aljanso apimtis.

Užvakar J.Stoltenbergas akcentavo, kad NATO sprendimas atimti akreditaciją buvo pagrįstas žvalgybiniais duomenimis, ir pridūrė, jog minėti diplomatai buvo Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai.

„Sąjungininkės išreiškė didelį nerimą dėl tokios piktybinės veiklos, kurią stebime pastaruosius kelerius metus", - teigė J.Stoltenbergas. Kaip pavyzdžius J.Stoltenbergas paminėjo 2016 m. nesėkmingą perversmą Juodkalnijoje, 2018 m. ataką nervus paralyžiuojančia medžiaga Anglijos Solsberio mieste ir kibernetinę ataką prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją tais pačiais metais.

Vakar Vokietijos gynybos ministrė A.Kramp Karenbauer pareiškė, jog, didėjant Rusijos keliamiems iššūkiams, Aljansas turi labai aiškiai pasakyti, kad yra pasirengęs ir karinėms priemonėms. Niekam neturėtų kilti mintis pulti NATO partneres, sakė ji.

A.Kramp Karenbauer atkreipė dėmesį į Rusijos vykdomus oro erdvės pažeidimus virš Baltijos valstybių, taip pat dažnėjančius incidentus Juodosios jūros regione. Tačiau kartu kadenciją baigianti gynybos ministrė akcentavo: „Mes visada kviečiame kalbėtis su Rusija. Yra atitinkamų forumų, kurie, mano nuomone, galėtų būti atgaivinti", - kalbėjo ji.

Vakar NATO gynybos ministrai Briuselyje rinkosi į dviejų dienų susitikimą, kuriame, be kita ko, bus kalbama apie Rusiją bei chaotiško pasitraukimo iš Afganistano rugpjūtį pamokas.

Komentuoja buvęs krašto apsaugos ministras, signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Mums pirmiausia reikia norėti kaimyniškų santykių. Tai reiškia - suvaldyti potencialias grėsmes, tikėtis nesulaukti smūgio į Lietuvą tuo atveju, jeigu mūsų sąjungininkai iš Jungtinių Valstijų rimtai susikibs su Kinija. Tokiame konflikte Rusija, žinoma, dalyvaus Kinijos pusėje, o Lietuva yra potencialaus rusų smūgio teritorija, kadangi mūsų ypač „protingi" už užsienio politiką atsakingi vyrukai pridergė tiek kinams, tiek rusams, kad jiems tiesiog būtų nepadoru mums neatsakyti... Jų vietoje aš seniai turėčiau gerai parengtą veikimo planą. Reikia manyti, jie tokį planą ir turi...

Pačioje Rusijoje Lietuva daug metų įvardijama, kaip viena iš nedraugiškiausių pasaulio valstybių - mes nuolat esame penketuke. Todėl visuomenė ne tik bus paruošta tokiems veiksmams prieš Lietuvą, bet ir juos labai palankiai priims. Jei dar 1990-aisiais sovietams pabandžius panaudoti jėgą Vilniuje, tiek Maskvoje, tiek Sankt Peterburge mus palaikyti išėjo į gatves šimtatūkstantinės minios, dabar, žinoma, būtų tik pasijuokta ir pasakyta: sulaukė to, ko norėjo... Ir tai yra Landsbergio Senojo, Linkevičiaus, Landsbergio Jaunojo, Grybauskaitės ir kitų panašių veikėjų, iš tolo „kvepiančių" KGB agentūra, veiklos rezultatas.

O ko mes galime norėti? Žinoma, saugumo ir normalių kaimyniškų verslo santykių. Žinoma, dar galėtume norėti, jog Rusija taikiai išsispręstų savo problemas Ukrainoje, kad pašonėje mums nereikėtų laukti konflikto vystymosi. Reikėtų norėti, jog būtų leidžiama laisvai ir savarankiškai vystytis Baltarusijai, neprimetant jai pasakų apie tai, kaip „geras dėdė" iš Rusijos baltarusius išlaikys, maitins ir ašarą nubrauks... Bet visa tai tėra fantazijos. O realybėje tegalime norėti sureguliuoti saugumo klausimus. Deja, dabartinė situacija tarp Rusijos, NATO ir Kinijos mūsų nesaugumą tik didina, o Lietuvos pasirengimas priimti NATO pagalbą krizės atveju yra tiesiog minusinis...

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS:

Atsakysiu metaforiškai: gyvena miške didelė meška - miškas didelis, ji ten klajoja, medų kopinėja, kažką valgo, bet staiga aplink mišką kiti žvėreliai jai pradeda statyti spąstus, vogti medų... Kaip meška turėtų elgtis tokių žvėrelių atžvilgiu?

Taigi, o ko iš rusų gali norėti Lietuva? Mes iš jų galime norėti tik to, ko nori Jungtinės Valstijos - savarankiškai mes negalime norėti nieko. Arba norime to, ko rusai iš viso neketina daryti. Todėl kalbėkime paprastai ir atvirai: Jungtinės Valstijos ruošiasi karui su Rusija ir Kinija - tai yra visiškai aišku visiems, kurie gyvena ne plačiai užmerktomis akimis. Šiame kare JAV renka sau pėstininkus. Amerikiečiai niekada neis į tiesioginį konfliktą su Rusija, dėl to tas konfliktas turi būti išprovokuotas trečiųjų ketvirtųjų šalių, kad Jungtinės Valstijos atrodytų niekuo dėtos. Taigi, mūsų visi „norai" sueina į šio konflikto ištakas.

Todėl pirmiausia klausti reikia tų, kurie šiame konflikte stoja į Amerikos pusę: ko jie tikisi? Pergalės? Štai neseniai į Ukrainą buvo atvažiavę JAV gynybos ministras, kuris aiškiai pasakė, kad atvažiavo į „pafrontės valstybės teritoriją"... Jie mus atvirai vadina būsimo karo lauko teatru, jų visuose dokumentuose šis regionas taip ir įvardijamas... Mes čia linksmai šnekučiuojamės, o mūsų valdžia tuo metu tiesiogine prasme mus stumia į pragarą. Aš nežinau, kas vyksta jų galvose. Čia kaip su vaikais, kurie tik patys gali žinoti, kas dedasi jų galvose, bet kur žiūri suaugusieji, t.y. tie, kurie turi gyvenimišką patirtį ir gerokai daugiau supranta apie pasaulį, nei vaikai, gyvenantys išsigalvotame pasaulėlyje...

Visa tai gresia Lietuvos valstybingumo praradimu. Žmonės dažnai painioja tris dalykus: netvarką valstybėje, valstybingumą ir nepriklausomą valstybę. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Žinoma, galima svajoti, kad Jungtinės Valstijos čia pasieks pergalę, bet politikos misija yra pasvarstyti ir priešingai: o kas bus, jei nepasieks? Aš nematau pas mus politikų, kurie peržvelgtų visus variantus ir atitinkamai atsakingai elgtųsi...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s