respublika.lt

Kieno sūnus buvo Josifas Stalinas? (8)

2018 liepos mėn. 08 d. 08:08:58
Milda KUNSKAITĖ

Viskas tarsi ir aišku: Josifo Džiugašvilio tėvas buvo neturtingas Gorio miesto batsiuvys Visarionas, o mama - iš valstiečių kilusi Jekaterina, mergautine pavarde Geladzė. Tačiau tai šen, tai ten vis pasirodo sensacingų publikacijų, kuriose įrodinėjama, kad būsimasis „tautų tėvas“ buvo garsiojo keliautojo Nikolajaus Prževalskio sūnus.

 

Biografijos neaiškumai

Josifo Džiugašvilio kilmės istorijoje išties yra daug neaiškumų. Net jo pavardė yra traktuojama kuo įvairiausiai, ir yra neaišku, ar ji yra gruziniška, ar osetiniška (Kachetijoje nuo seno gyveno daug osetinų). Tiksli jo tėvo, baudžiauninko sūnaus, gimimo data yra nežinoma. Maža to, nežinoma net tiksli jo mirties data. Paprastai, remiantis J.Stalino dukters Svetlanos Alilujevos knyga, nurodoma, kad Visarionas buvo nudurtas peiliu per girtuoklių muštynes 1890 m. Tačiau kai kas cituoja jaunojo Soso laišką seminarijos, kurioje jis mokėsi, direkcijai, kuriame jis nurodo, kad tėvas jau trejus metus jo nešelpia dėl to, kad sūnus nusprendė tęsti mokslus prieš jo valią. Laiško data - 1895 metai.

Dar neseniai nebuvo žinoma tiksli paties Josifo gimimo data. Visose enciklopedijose buvo nurodyta, kad būsimasis sovietų vadas gimė 1879 m. gruodžio 9 (21) d. Pastaraisiais metais, atradus Soso Džiugašvilio gimimo ir krikšto dokumentus, tyrinėtojai pripažino, kad jis gimė 1878 m. gruodžio 6 (18) d. Ko gera, tik Josifo motinos biografija ir asmenybė kol kas nekelia jokių abejonių. Bet praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį kai kas užsimanė tarsi už akių apkaltinti ją santuokine neištikimybe ir „įrodyti“, kad batsiuvys Visarionas nebuvo tikrasis J.Stalino tėvas.

Istorija, laužta iš piršto

Sunku nurodyti šios kadaise populiarios „anties“ šaltinį. Greičiausia istorija paprasčiausiai buvo laužta iš piršto, žurnalistams ieškant sensacingų temų. Tiksliau, ko gera, ne iš piršto, o iš portreto. Kažkam pasirodė, kad N.Prževalskis yra labai panašus į J.Staliną: toks pats išdidus kaukaziečio profilis, vešlūs ūsai... Mat šios versijos šalininkai negalėjo jos pagrįsti nė vienu dokumentu, kuriame būtų bent užuomina apie galimybę, kad J.Staliną būtų pradėjęs garsusis keliautojas. Visi „įrodymai“ būdavo parenkami jau sukurptai istorijai.

Pagal vieną iš jų, 1878 m. pavasarį (arba pasak pirmųjų tokios rūšies publikacijų, kai dar nebuvo žinoma tiksli J.Stalino gimimo data, 1879 m.) Jekaterina Geladzė-Džiugašvili, užsukusi į svečius pas savo giminaitį kunigaikštį Maminošvilį, ten susipažino su pas jį viešėjusiu gražiu jaunatviškos išvaizdos rusų karininku.

Tai ir buvo N.Prževalskis. Net čia į akis krenta nesąmonė: vargšės buvusios baudžiauninkės giminaitis buvo kunigaikštis?! Bet tai dar ne viskas... J.Stalino gimimo romantiškosios versijos šalininkai pateikia visokiausių „argumentų“, kodėl Jekaterina galėjo būti neištikima vyrui su rusu karininku ir paminti Gruzijoje šventus santuokos ryšius: vyras girtuoklis, du pirmieji sūnūs mirė kūdikystėje ir t.t. Nežinia, iš kur buvo ištraukta „informacija“, kad N.Prževalskis siųsdavo pinigų Džiugašvilių šeimai. Beje, pats N.Prževalskis, kurio sveikatą pakirto daugybės kelionių po Centrinę Aziją sunkumai ir nepritekliai, mirė per vieną iš daugelio ekspedicijų 1888 metais. Taigi, atrodytų, čia nėra jokio nesutapimo, kad po tos datos Džiugašvilių šeima vėl atsidūrė skurde. Bet visa tai nesuderinama su realiais faktais.

Čia net nereikia remtis argumentais tų, kas ne be pagrindo nurodo, jog tomis socialinėmis sąlygomis faktiškai būtų buvę neįmanoma nuo kaimynų nuslėpti neturtingo batsiuvio žmonos ryšio su atvykėliu rusu karininku. Tiesiog paties N.Prževalskio to laikotarpio biografija yra visiškai pagrįsta dokumentais.

Kur buvo N.Prževalskis, kai buvo pradėtas Soso

1877 metų rudenį pakeliui į Tibetą N.Prževalskis sunkiai susirgo ir buvo priverstas pasukti atgal. 1877 m. gruodžio 20 d. (1878 m. sausio 1 d.) jis atvyko į Rusijos teritoriją, Zaisano miestą (dabartinis Kazachstanas), kur gydėsi iki 1878 m. kovo pabaigos, tikėdamasis pavasarį pasveikęs vėl išvykti į Tibetą. Tačiau liga nesitraukė, o tuo metu į Zaisaną atkeliavo laiškas, kuriame N.Prževalskiui buvo pranešta apie motinos mirtį.

Keliautojas nutarė iš pradžių nuvykti prie jos kapo ir pasigydyti tėvynėje. Taigi į ilgą ir tolimą kelią (geležinkelių Rusijos imperijos pakraščiuose, tiek Centrinėje Azijoje, tiek Kaukaze, dar nebuvo) iš Zaisano į Peterburgą N.Prževalskis išsiruošė ne anksčiau kaip 1878 m. balandį. Į Peterburgą jis atvyko tik paskutinėmis gegužės dienomis, o vasarą praleido savo dvare Smolensko gubernijoje. Kada ir, svarbiausia, kokiu tikslu jis būtų galėjęs „sulakstyti“ į Kaukazą, jeigu vien kelionė ten ir atgal iš centrinių gubernijų trukdavo ne trumpiau kaip mėnesį?

Bet net darant prielaidą, kad J.Stalinas gimė ne 1878, o 1879 metais, N.Prževalskiui ir tokiu atveju tiesiog nebūtų užtekę laiko suvažinėti į Gorį ir pradėti J.Staliną. Jau kovo 21-ąją (balandžio 2-ąją) jis iš Zaisano pradėjo naują kelionę į Tibetą.

O ar Stalinas yra toks jau panašus į N.Prževalskį? Juk paradiniuose sovietiniuose 1930-1950 metų portretuose J.Stalinas buvo vaizduojamas mažai į save panašus - dirbtinai padidinta kakta, patankintais plaukais ir ūsais, giedru žvilgsniu. Visai gali būti, kad ir patys rūmų portretistai nesąmoningai kopijuodavo žinomą gražaus juodbruvo ūsoriaus paveikslą. O vienas iš tokių kovos su „kosmopolitizmu“ laikotarpiu ir buvo garsusis rusų keliautojas...

 

Koks buvo mauzoliejus, kai jame gulėjo J.Stalinas?

Faktai

Josifas Stalinas mirė 1953 metų kovo pradžioje savo viloje Pamaskvėje. „Tautų vado“ kūną buvo nuspręsta balzamuoti ir paguldyti mauzoliejuje greta Vladimiro Lenino. Kas vyko po to?

Du sarkofagai

J.Stalino kūnas buvo nugabentas į specialią laboratoriją, kurioje turėjo būti atlikta procedūra, analogiška manipuliacijoms su V.Lenino kūnu. Buvo atlikta audinių fiksacija, balzamavimo procedūrų kompleksas. Kovo 9-ą, po atsisveikinimo Tarybų rūmų kolonų salėje, sarkofagas su J.Stalino kūnu buvo pastatytas mauzoliejuje šalia V.Lenino. Nuo tada vienas svarbiausių sovietų epochos statinių buvo pradėtas vadinti „V.I.Lenino ir J.V.Stalino mauzoliejumi“. Pastato interjeras praktiškai nepasikeitė: ta pati blausi šviesa, salės apipavidalinimas raudona ir juoda spalvomis. Tik garbės sargyba stovėjo jau prie dviejų identiškų sarkofagų.

Išoriniai pakeitimai

Dar prieš vado sarkofagą pastatant mauzoliejuje, buvo pakeista sunkiasvorės monolitinės plokštės statinio fasade, ant kurios buvo užrašas „Leninas“, išvaizda. Rasti tokio paties dydžio bloko nepavyko, todėl senasis užrašas buvo padengtas rausva derva, o ant susidariusio sluoksnio juodais dažais užrašyti jau du vardai - „Leninas“ ir „Stalinas“.

Bet problema dar nebuvo išspręsta. Žiemą, spaudžiant šalčiui, ant plokštės per naują sluoksnį aiškiai ryškėjo pradinis užrašas „Leninas“. Galų gale į ankstesnį monolitas buvo pakeistas tik praėjus septyneriems metams po „tautų vado“ mirties, 1960-iais.

Bloką su užrašu „Leninas“ iš pradžių buvo ketinta supjaustyti kitiems antkapiniams paminklams, bet pasipriešino pulkininkas Moškovas, tuometinis mauzoliejaus komendantas. Galop plokštė buvo išgabenta į Vodnikų gyvenvietę Pamaskvėje ir palikta saugoti vienoje akmens gaminių gamyklos patalpoje.

Užtemdyti Leniną

J.Stalinas, atsižvelgiant į generalisimo laipsnį, į sarkofagą buvo paguldytas su karine uniforma. Prie vado švarko buvo pritvirtinti keli medaliai - SSRS didvyrio „Auksinė žvaigždė“, Socialistinio darbo didvyrio medalis ir jų juostelės. Kaip prisiminė ekspertas balzmuotojas Jurijus Romakovas, „tautų vadas“ praktiškai užtemdė Vladimirą Iljičių, kuris nuo to momento atsidūrė tarsi savo „mokinio“ šešėlyje. Mat V.Leninas gulėjo aprengtas labai kukliu kostiumu, su nedideliu Centrinio vykdomojo komiteto nario ženkliuku. O J.Stalinas - su prabangiu munduru auksinėmis sagomis ir antpečiais, ir dar su apdovanojimais. J.Stalinas atrodė puikiai, sakė J.Romakovas. Dar viena įdomi detalė - per visą buvimo mauzoliejuje laiką į J.Stalino sarkofagą nebuvo kėsintasi nė karto, o į Iljičiaus - net keletą.

Į kuklų kapą

Naujieji sovietų vadai planavo pastatyti ypatingą Panteoną, į kurį būtų perkelti dviejų vadų kūnai. Bet tokio plano vėliau atsisakė. O Nikitos Chruščiovo laikais prasidėjusi destalinizacija baigėsi tuo, kad partijos viršūnėse buvo rimtai svarstomas klausimas dėl Josifo Visarionovičiaus buvimo šalia Vladimiro Iljičiaus tikslingumo. Galutinį sprendimą Politinis biuras priėmė 1961 metų spalio 30-ą - J.Staliną iš mauzoliejaus išnešti. Bet buvo nuspręsta viską pateikti taip, tarsi tai būtų liaudies iniciatyva. Todėl Kirovo darbininkai kolektyviniame laiške pareiškė, kad būtų gerai Iljičių palikti vieną. J.Stalino kūno išnešimo darbai prasidėjo vėlų spalio 31-os vakarą. „Tautų vadas“ buvo nurengtas, nuo švarko nupjautos auksinės sagos ir antpečiai, nuimti ordinai ir medaliai. Kūnas buvo pridengtas paprastu tamsiu audiniu, karstas uždarytas ir nuleistas į paskubomis iškastą kapą šalia mauzoliejaus. Ant viršaus uždėta niekuo neišsiskirianti marmurinė plokštė. Paminklas ant kapo atsirado vėliau. Tą pačią naktį plokštė su užrašu „Leninas“ iš Vodnikų grįžo į ankstesnę vietą.



Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŽUDYNĖS: per „masines šaudynes“ vienoje Brazilijos bažnyčių žuvo mažiausiai penki žmonės; vyras Kampinaso katedroje (San Paulo valstija) nušovė keturis žmones, o tada nukreipė ginklą į save, pranešė žinių portalas G1.
  • ORO SĄLYGOS: antradienio pavakarę šalyje be kritulių, tačiau naktį daug kur pasnigs, oro temperatūra - nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos; kelių dangos daugiausia drėgnos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar dalyvaujate protesto akcijose, mitinguose?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -3     0 C

-2     0 C

 

   -2   -1 C

  0    +2 C

 0   +2  C

 

  -1   0 C

    2-7 m/s

    3-4 m/s

 

   5-6 m/s

 

USD - 1.1425 PLN - 4.2921
RUB - 75.8985 CHF - 1.1295
GBP - 0.9025 NOK - 9.6885