Irano kultūros ministerija pripažino, kad šalyje praktiškai nėra nepriklausomos žiniasklaidos. „Didžioji dalis mūsų žiniasklaidos priemonių arba priklauso valstybei, arba yra finansuojamos valstybės“, - sakė ministerijos Žiniasklaidos tyrimo skyriaus vadovas.
Ši žiniasklaida labiau veikia kaip politinių partijų ruporas ir - dėl savo ideologinės priklausomybės - negali užsiimti tiriamąja žurnalistika, - pridūrė Hamidas Resa Siaeiparwaras, kurį cituoja naujienų agentūra „Isna“.
Tai, anot jo, yra viena priežasčių, kodėl daugelis iraniečių tikslingai naudojasi užsienio žiniasklaida ir socialiniais tinklais kaip žinių šaltiniu. Nieko esą nepakeitė ir kai kurių socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Twitter“ ir „Telegram“, uždraudimas.
40-45 mln. iraniečių, pasak H. R. Siaeiparwaro, pavyzdžiui, naudojasi Irane uždrausta pokalbių programėle „Telegram“. „Laikai, kai buvo galima drausti ar ignoruoti socialinę žiniasklaidą, galutinai baigėsi“, - pabrėžė jis.
„Telegram“ ar kiti socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „Twitter“ ir „Facebook“, jau seniai kelia galvos skausmą valdžiai. Internetas buvo ir yra naudojamas kaip svarbiausia demonstrantų komunikacijos priemonė rengiant antivyriausybinius protestus.
Irano griežto kurso šalininkai reikalauja uždrausti socialinius tinklus. Tačiau tokie draudimai duoda mažai naudos, nes daugelis iraniečių su tam tikromis VPN programėlėmis gali paslėpti savo interneto prieigos IP adresus ir taip pasiekti draudžiamus portalus.