Kovo 11-ąją sukanka treji metai, kai Japonijoje įvyko didžiausia šio amžiaus radioaktyvioji katastrofa - Fukušimos Daiči atominės elektrinės avarija. Mokslininkai iki šiol nėra iki galo ištyrę, kokie tiksliai padariniai užklupo Žemę, taip pat nenustatyti ir už tragediją atsakingi asmenys. Tuo metu radioaktyvios katastrofos atgarsiai pasiekia mus ir šiandien.
Pavojinga iki šiol
Japonijos branduolinės jėgainės avarija pasaulį sukrėtė 2011-ųjų kovo 11 d. Tądien žemės drebėjimo sukeltas cunamis užtvindė aušinimo sistemas, pažeidė elektrinės reaktorius, vėliau trijuose blokuose įvyko sprogimas, buvo sugriauti pastatai, susikaupė dideli kiekiai radioaktyvaus vandens.
Įvykus katastrofai buvo evakuotos ištisos gyvenvietės. Dar iki dabar Fukušimos jėgainė ir teritorija aplink ją atrodo tarsi filmo apie apokalipsę kadras. Daugelis Fukušimos avariją lygina su tragiška Černobylio katastrofa Ukrainoje. Nelaimė įvertinta aukščiausiu balu pagal Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę.
Net ir praėjus trejiems metams įvykio pasekmės dar nėra pašalintos. Iki šiol į vandenyną vis dar išsilieja dideli kiekiai radioaktyvaus vandens.
Paskutinis toks vandens nutekėjimas įvyko dar šių metų vasario pabaigoje. Ištekėjo apie 100 tonų itin radiacija užteršto vandens, kuris pasiekė Ramųjį vandenyną. Kalbama, jog tai didžiausias toks nutekėjimas per pastaruosius pusę metų. Ekspertai aiškina, jog į Ramųjį vandenyną radioaktyvaus vandens atiteka nuolat - per požeminius vandenis. Radioaktyvus vanduo ne tik pavojingai pasklido Japonijos regione, bet net pasiekė Šiaurės Amerikos krantus.
Kaltų nėra?
Didžiąją dalį radioaktyvių dalelių vandenyje sudaro stroncis. Jis labai pavojingas žmogaus organizmui - greitai pasisavinamas ir gali sukelti kaulų vėžį, leukemiją ir kitas ligas. Į aplinką po avarijos pateko ir dar viena itin kenksminga atominės energijos gamybos atlieka - cezis.
Nors iki šiol nėra žinomos tikslios katastrofos pasekmės žmonių sveikatai, tačiau teigiama, jog ji galėjo sukelti tūkstančius vėžinių susirgimų. Didžiules pasekmes patyrė ir vis dar patiria visos vandenyno gyvybės formos - pradedant žuvimis, baigiant augalais. Tiesa, tikslus poveikis dar nėra išsamiai ištirtas.
Daugiau negu 80 tūkst. gyventojų iki šiol negali visam laikui grįžti į savo buvusius namus, kurie yra zonoje aplink branduolinius reaktorius. Japonijos vyriausybė spėja, kad gyvenimas pakenktose zonose į normalias vėžes negrįš dar kelis dešimtmečius.
Japonijos gyventojai ir aplinkosauginės grupės labiausiai piktinasi dėl to, jog niekas taip ir nebuvo paskelbtas atsakingu už antrą didžiausią branduolinę katastrofą istorijoje.
Apie 15 tūkst. žmonių, kurių namai ar verslas nukentėjo dėl radiacijos, dar 2012-aisiais užpildė kriminalinius skundus prieš vyriausybę ir Tokijo elektros energijos korporaciją. Tačiau prokurorai nusprendė, jog būtų pernelyg sunku įrodyti nerūpestingumo tiesioginį ryšį su katastrofa.
Neseniai prokurorai atsiėmė kaltinimus ir atsakingų už tragediją neliko. Nors dar 2012-aisiais Japonijos vyriausybės sudaryta nepriklausoma tyrimo grupė konstatavo, jog Fukušimos nelaimė buvo žmogaus sukelta katastrofa, įvykusi dėl Japonijos korporacinės kultūros trūkumų.
Ekonomika svarbiau
Po visą pasaulį sukrėtusios katastrofos Fukušimos jėgainėje Japonija buvo nutarusi atsisakyti atominės energetikos iki 2040 metų. Buvo uždarytos atominės jėgainės ir Japonijoje iki šiol nedirba nė vienas iš beveik pusšimčio branduolinių reaktorių.
Deja, pastaruoju metu vis dažniau skelbiama, jog šalis siekia atnaujinti branduolinių jėgainių darbą. Norima paleisti bent dalį po avarijos sustabdytų branduolinių reaktorių. Japonija taip pat planuoja statyti ir tris naujus branduolinius reaktorius, kurie buvo suplanuoti dar prieš katastrofą. Šis faktas paveiktų ne tik Japonijos ekonomiką, bet ir pasaulinę energetikos sritį.
Japonijos pozicija pasikeitė po to, kai 2012 m. į valdžią atėjo nauja vyriausybė. Ekspertų nuomone, Japonija neturi kito pasirinkimo. Atsisakyti ankstesnės strategijos energetikos srityje dabartinį ministrų kabinetą verčia energijos kainos, smarkiai pakilusios atjungus šalies atomines jėgaines.
Iki avarijos atominė energetika patenkindavo iki 30 proc. šalies poreikių. Dabar suskystintų dujų importo išlaidos padidėjo 17,5 proc., o naftos supirkimo - 16,3 procento.
Kovo 11-ąją sukanka treji metai, kai Japonijoje įvyko didžiausia šio amžiaus radioaktyvioji katastrofa - Fukušimos Daiči atominės elektrinės avarija. Mokslininkai iki šiol nėra iki galo ištyrę, kokie tiksliai padariniai užklupo Žemę, taip pat nenustatyti ir už tragediją atsakingi asmenys. Tuo metu radioaktyvios katastrofos atgarsiai pasiekia mus ir šiandien.
Pavojinga iki šiol
Japonijos branduolinės jėgainės avarija pasaulį sukrėtė 2011-ųjų kovo 11 d. Tądien žemės drebėjimo sukeltas cunamis užtvindė aušinimo sistemas, pažeidė elektrinės reaktorius, vėliau trijuose blokuose įvyko sprogimas, buvo sugriauti pastatai, susikaupė dideli kiekiai radioaktyvaus vandens.
Įvykus katastrofai buvo evakuotos ištisos gyvenvietės. Dar iki dabar Fukušimos jėgainė ir teritorija aplink ją atrodo tarsi filmo apie apokalipsę kadras. Daugelis Fukušimos avariją lygina su tragiška Černobylio katastrofa Ukrainoje. Nelaimė įvertinta aukščiausiu balu pagal Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę.
Net ir praėjus trejiems metams įvykio pasekmės dar nėra pašalintos. Iki šiol į vandenyną vis dar išsilieja dideli kiekiai radioaktyvaus vandens.
Paskutinis toks vandens nutekėjimas įvyko dar šių metų vasario pabaigoje. Ištekėjo apie 100 tonų itin radiacija užteršto vandens, kuris pasiekė Ramųjį vandenyną. Kalbama, jog tai didžiausias toks nutekėjimas per pastaruosius pusę metų. Ekspertai aiškina, jog į Ramųjį vandenyną radioaktyvaus vandens atiteka nuolat - per požeminius vandenis. Radioaktyvus vanduo ne tik pavojingai pasklido Japonijos regione, bet net pasiekė Šiaurės Amerikos krantus.
Kaltų nėra?
Didžiąją dalį radioaktyvių dalelių vandenyje sudaro stroncis. Jis labai pavojingas žmogaus organizmui - greitai pasisavinamas ir gali sukelti kaulų vėžį, leukemiją ir kitas ligas. Į aplinką po avarijos pateko ir dar viena itin kenksminga atominės energijos gamybos atlieka - cezis.
Nors iki šiol nėra žinomos tikslios katastrofos pasekmės žmonių sveikatai, tačiau teigiama, jog ji galėjo sukelti tūkstančius vėžinių susirgimų. Didžiules pasekmes patyrė ir vis dar patiria visos vandenyno gyvybės formos - pradedant žuvimis, baigiant augalais. Tiesa, tikslus poveikis dar nėra išsamiai ištirtas.
Daugiau negu 80 tūkst. gyventojų iki šiol negali visam laikui grįžti į savo buvusius namus, kurie yra zonoje aplink branduolinius reaktorius. Japonijos vyriausybė spėja, kad gyvenimas pakenktose zonose į normalias vėžes negrįš dar kelis dešimtmečius.
Japonijos gyventojai ir aplinkosauginės grupės labiausiai piktinasi dėl to, jog niekas taip ir nebuvo paskelbtas atsakingu už antrą didžiausią branduolinę katastrofą istorijoje.
Apie 15 tūkst. žmonių, kurių namai ar verslas nukentėjo dėl radiacijos, dar 2012-aisiais užpildė kriminalinius skundus prieš vyriausybę ir Tokijo elektros energijos korporaciją. Tačiau prokurorai nusprendė, jog būtų pernelyg sunku įrodyti nerūpestingumo tiesioginį ryšį su katastrofa.
Neseniai prokurorai atsiėmė kaltinimus ir atsakingų už tragediją neliko. Nors dar 2012-aisiais Japonijos vyriausybės sudaryta nepriklausoma tyrimo grupė konstatavo, jog Fukušimos nelaimė buvo žmogaus sukelta katastrofa, įvykusi dėl Japonijos korporacinės kultūros trūkumų.
Ekonomika svarbiau
Po visą pasaulį sukrėtusios katastrofos Fukušimos jėgainėje Japonija buvo nutarusi atsisakyti atominės energetikos iki 2040 metų. Buvo uždarytos atominės jėgainės ir Japonijoje iki šiol nedirba nė vienas iš beveik pusšimčio branduolinių reaktorių.
Deja, pastaruoju metu vis dažniau skelbiama, jog šalis siekia atnaujinti branduolinių jėgainių darbą. Norima paleisti bent dalį po avarijos sustabdytų branduolinių reaktorių. Japonija taip pat planuoja statyti ir tris naujus branduolinius reaktorius, kurie buvo suplanuoti dar prieš katastrofą. Šis faktas paveiktų ne tik Japonijos ekonomiką, bet ir pasaulinę energetikos sritį.
Japonijos pozicija pasikeitė po to, kai 2012 m. į valdžią atėjo nauja vyriausybė. Ekspertų nuomone, Japonija neturi kito pasirinkimo. Atsisakyti ankstesnės strategijos energetikos srityje dabartinį ministrų kabinetą verčia energijos kainos, smarkiai pakilusios atjungus šalies atomines jėgaines.
Iki avarijos atominė energetika patenkindavo iki 30 proc. šalies poreikių. Dabar suskystintų dujų importo išlaidos padidėjo 17,5 proc., o naftos supirkimo - 16,3 procento.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
